Klaipėdietis Andrius papasakojo, kaip ciniškiausiu būdu iš jo buvo atimta dukra, kurią rado tik su sekliais, užsienyje.

Vyras pasiekė, kad svetimos valstybės teismas grąžintų mergaitę į Lietuvą, tačiau čia pats buvo pastatytas į vietą: tėvas – bankomatas, o jei mama nenori, kad bendrautumėt, tai nesikišk.

Paprašytas papasakoti istoriją nuo pradžių, pašnekovas nenuslėpė, kad buvo teistas už žmogžudystę bei disponavimą ginklais. Išleistas anksčiau laiko susipažino su moterimi. 2007 metais ji pradėjo lauktis. Dukra gimė tuomet, kai pažeidęs lygtinio paleidimo tvarką Andrius buvo grąžintas atgal į pataisos namus.

Po maždaug pusmečio sužinojo, kad dukrą pagimdžiusi draugė pradėjo išgėrinėti, jos namuose dėl to lankėsi vaiko teisių apsaugos specialistai. „Pradėjo lakstyti paskui kitus vyrus, todėl pasakiau, kad geriau bus kiekvienam eiti savais keliais“, – pasakojo Andrius.

Palikusi mamai metukų mergaitę, buvusioji išvyko į užsienį. Kai sušlubavo močiutės sveikata, susisiekė su Andriumi ir priminė, kad dukra ne vien jos, bet ir jo: „Aš – užsienyje, dėk vaiką kur nori“.

Andrius dar buvo pataisos namuose, tad metukų dukrele paprašė pasirūpinti savo mamos. 2009 liepą išėjęs iš kalėjimo pats paėmė ją auginti.

Puolė ant kaklo

Andrius vedė, tačiau idilė truko itin trumpai. Norą išsivežti dukrą į užsienį po trejų metų pertraukos pareiškė jos tikroji mama.

„Mano dukrytė, kuriai tuomet ėjo penkti, buvo labai gabi, jau mokėjo skaityti. Man buvo svarbu, kad vaikas turėtų galimybę tinkamai vystytis, mokytis. Su mumis ji tai galėjo, nes mūsų su žmona bendros pajamos viršijo 5 tūkst. litų. Norėjome ir galėjome rūpintis dukra, tačiau atvažiavo buvusioji ir paskelbė man karą“, – pasakojo pašnekovas.

Kaip tikino Andrius, augindamas mergaitę jis nesistengė atriboti jos nuo mamos. Tėčio žmoną mažylė vadindavo tik vardu, o mamą – mama.

Beveik ketverius metus atskirai nuo mamos augusi mergaitė su ja susitiko 2010 metais, „Akropolyje“. „Aš pats ją nuvežiau į susitikimą, nes tuomet dukters mama jau buvo daug skundų mano adresu įvairioms institucijoms prirašiusi. Nepaisant to, pamačiusi dukra iš karto jai puolė ant kaklo – žinojo, kad tai mama, kad mamą reikia mylėt ir taip toliau“, – sakė Andrius.

Jo įsitikinimu dėl suaugusiųjų karų vaikai nekalti ir svarbiausia – apsaugoti juos nuo tarpusavio ginčų.

Apskundė dėl smurto, paskui dėl dukters tvirkinimo

Grįžusi į Lietuvą Andriaus dukters mama apskundė jį smurtaujant prieš mergaitę.

„Iš to ekspertai tik pasijuokė. Kai nuvažiavome atlikti ekspertizės, gydytoja pakvietė mus į kabinetą, o dukters mama pradėjo šaukti, kad aš – smurtautojas ir neleis manęs su vaiku į kabinetą. Aš pasiūliau eiti kartu, nes aš – tėtis, o ji – mama“, – pasakojo pašnekovas.

Buvusi draugė gydytojai skubėjo paaiškinti, „kaip viskas buvo“, tačiau jis paprašė, kad tai padarytų pati dukra, nes jau puikiai mokėjo kalbėti. Andrius tikino niekada nekėlęs rankos prieš dukrą. Ekspertizė smurto fakto taip pat nepatvirtino.

Tada vyras buvo apkaltintas dukters tvirkinimu. Andriaus nuomone, buvusioji tikėjosi, kad jį iš karto suims, nes dar nebuvo pasibaigęs lygtinis teistumas, ir ji be kliūčių galės pasiimti vaiką. Vis dėlto pareigūnai viską išsiaiškino, dukters gydytoja pažymoje išdėstė, kad dėl išorinių lytinių organų paraudimo kalta liga.

Ignoravo įspėjimą, kad išveš iš Lietuvos

2011 m. moteris padavė ieškinį teismui, kad galėtų išsivežti vaiką į užsienį. Tuomet Andriui pavyko įrodyti, kad dukrai geriau likti gyventi Lietuvoje, pas jį. „Teismas mamai nustatė pasimatymus, tačiau iš 84 galimų per metus ji pasinaudojo tik 15”, – atkreipė dėmesį vyras.

Trumpam įsivyravusi tyla žadėjo audrą. Vyro žodžiais, buvusi draugė pareiškė, kad grįžta gyventi į Lietuvą. Andrius mano, kad sugalvojo apgauti teismą, nusisamdė geresnį advokatą, įsidarbino 0,25 etato, neva dirba.

„Teisme dėl vaiko gyvenamosios vietos mamos advokatas vien apie mano teistumą ir rėkė, nes daugiau argumentų prieš neturėjo. Vis dėlto, buvo nuspręsta, kad vaikas gyvens su mama, o su manimi susitikinės pora savaitgalių per mėnesį. Iki apygardos teismo sprendimo – 2012 m. sausio – dukra gyveno su manimi. Tiek apylinkės, tiek apygardos teismui sakiau, kad jei bus nutarta perduoti ją mamai, išveš iš Lietuvos ir nebeturėsim galimybės matytis“, – sakė Andrius, tačiau į tai atsižvelgta nebuvo.

„Dar teisme aš sakiau, kad duodu mėnesį ir dukra dings iš Lietuvos. Taip ir atsitiko“, – apmaudu pašnekovui.

Nerado nei dukros, ne mamos

Iš teismo grįžęs namo tėvas pasisodino dukrą ant kelių ir paaiškino, kad gyveno su juo, o dabar truputį pagyvens su mama, nors, žinoma, ir jis atvažiuos, lankys, bendraus. „Taip kalbėjau, kad vaikui nebūtų streso, - sakė Andrius, - nes mano dukrytė buvo jautri, jei kas nutikdavo iš karto atbėgdavo, atsisėsdavo ant kelių, apsikabindavo ir prisiglaudusi nurimdavo. Tikrai labai mane mylėjo. Gal ir dabar tebemyli. Nežinau“.

Perėmusi dukrą mama ignoravo jo skambučius. „Niekada neleisdavo su dukra telefonu pakalbėti. Į elektroninius laiškus taip pat neatsakinėjo, ką ir kalbėti apie skaipą, kurį bendravimui naudoja per atstumą gyvenantys normalūs žmonės“, – pasakojo Andrius.

2012 m. vasario 24 diena pašnekovui buvo lemtinga. Nuvykęs į teismo skirtą pasimatymą su dukra, nei jos, nei mamos neberado. Niekas neatsiliepė ir mobiliuoju telefonu.

„Policijai parašiau pareiškimą, kad dingo vaikas. Tą pačią dieną apie tai informavau Vaiko teisių apsaugos tarnybą, tačiau po dviejų savaičių iš pareigūnų gavau laišką, kad ikiteisminis tyrimas dėl vaiko dingimo – nutrauktas. Argumentas – Vaiko teisių apsaugos tarnyba neįžvelgė vaiko teisių pažeidimo. Tačiau tuo metu juk turėjo mano pranešimą apie iš Lietuvos išvežtą vaiką. Atskirti vaiką nuo tėvo – ne pažeidimas? Tai – normalu?“, – klausė vyras, pridurdamas, kad jei vaiką sugalvotų išsivežti jis, kiltų didžiulis skandalas.

Dukters mamai jis rašė elektroniniu paštu klausdamas, kada galės pasimatyti su dukra, ar mergaitei nieko netrūksta, kokius daiktus reikia atiduoti, gal ko nors nupirkti, į kokius būrelius šalyje, kur gyvena, būtų galima ją leisti ir pan.

„Į tai ji reagavo raštu Vaiko teisių apsaugos tarnybai, kad atsisako nurodyti savo gyvenamąją vietą, atsisako leisti dukrą į pasimatymus, nes aš neva ją persekioju, grasinu. Mūsų valdininkams tai tiko. Po mano kreipimosi į policiją dėl teismo sprendimo nevykdymo buvo paskelbta mamos paieška, tačiau niekas jos neieškojo. O kam? Taigi tėvelis ieško, vadinasi tai nesvarbu. Va, jei mama ieškotų!“ – ironizavo Andrius.

Vyro žodžiais, vaikų teisių gynėjams tėvai iš anksto blogi, o mamos – svarbesnės ir teisios. Tėtis yra bankomatas, skirtas vien pinigams paimti. Vaiko auginimas – ne jo reikalas. Jei mama nenori, jis tegu ir nesikiša.

Pašnekovui tai atrodo neteisinga. Jis nesikrato pareigos rūpintis dukra ir siekia vieno – kad būtų vykdomas teismo sprendimas: nustatytu grafiku jis galėtų bendrauti su dukra.

Kreipėsi į seklius

Dukrai su mama išvykus į užsienį, Andrius pats jų ieškojo. Policijos paieškos buvo bevaisės. Internete aptiko žinių apie buvusiosios sugyventinį ir apie tai pranešė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Pastaroji tai valstybei nusiuntė laišką su prašymu grąžinti mamą ir dukrą į Lietuvą.

Policija nuvyko į vietą, kurioje galimai gyveno lietuvės, tačiau atidarę duris žmonės paaiškino, neva čia gyvena vien lenkai ir nėra jokios moters su mergaite iš Lietuvos.

„Tos šalies teisininkė manęs paklausė, ar pageidauju, kad būtų pasitelkti sekliai, kurie jau kitą dieną užfiksavo, kaip mano dukra iš to namo išvedama ryte į mokyklą, ir iškvietė policiją. Prasidėjo bylos rengimas dėl mergaitės grąžinimo į Lietuvą“, – pasakojo tėvas.

Pasak jo, svetimos šalies pareigūnams dukters mama jį pristatė kaip galimai nužudžiusį jos seserį, grasinusį nužudyti jos mamą, tetą ir ją pačią. Neva Andrius turi gerų ryšių Lietuvoje, gali paveikti bet kurį teismą, o mūsų šalies policija – bejėgė apginti ją ir mergaitę.

Jis pats asmeniškai dalyvavo svetimos šalies teisme dėl dukters grąžinimo į Lietuvą. Posėdyje, kuris truko dvi dienas po 8 valandas, buvo detaliai ištirta kiekviena aplinkybė, kritiškai pažiūrėta į Lietuvos institucijų išvadas.

„Man įstrigo neformalus požiūris. Netgi buvo išnagrinėta mūsų Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, nors mūsų teismuose ja besąlygiškai vadovaujamasi, kaip absoliučia tiesa, už kurią atsakomybę prisiima, neva, kompetetinga institucija“, – pateikė pavyzdį pašnekovas.

Nustatė, kad sąlygos netinkamos gyventi vaikui

Teismas pripažino, kad mergaitė buvo slapstoma nuo tėvo. Taip pat buvo nustatyta, kad mergaitės gyvenimo sąlygos – netinkamos. Kaip išsiaiškino teismas, trijų miegamųjų name su svetaine galimai gyvena net trys ar keturios šeimos su trimis ar daugiau vaikų ir visi naudojasi viena vonia.

Teismui užkliuvo ir tai, kad mergaitė į mokyklą pradėjo eiti metais vėliau, nei tos šalies vaikai.

Kaip pabrėžė tėvas, jo dukrą su mama buvo nutarta grąžinti į Lietuvą tam, kad būtų galima atkurti tėvo ryšį su vaiku. Anglijos tarnyboms dukra sakė – ir tai užfiksuota – kad norėtų matytis su tėčiu.

„Tada prasidėjo įdomybės. Teisėja pareiškė, kad jei mama nevažiuos į Lietuvą kartu su dukra, ji teismo salėje bus perduota man, kad kartu grįžtume namo. Kad turėtų kur apsistoti grįžusi į Lietuvą, aš buvusiajai sumokėjau už viešbutį, abiems nupirkau lėktuvo bilietus. Dar įsipareigojau Lietuvoje vaiko neatimti „iš fizinės atsakovės priežiūros“, - vardijo Andrius.

Vėl paliko mergaitę, jos globą patikėjo savo tetai

Mama su mergaite grįžo į Lietuvą, tačiau Andrius čia vėl prarado su jomis ryšį. Įpareigotas su dukters mama bendrauti ne tiesiogiai, o per jos advokatą, Andrius bandė jo klausti, kaip galėtų aplankyti dukrą, tačiau šis atsisakė bendrauti.

„Tam advokatui parašiau gal 10 elektroninių laiškų, išsiunčiau registruotą laišką, bet negavau nė vieno atsakymo. Atsiliepęs telefonu pasakė, kad su manimi nebendraus. Štai, koks kitos šalies teismo įpareigojimo vykdymas“, – nusivylęs pašnekovas.

Apie tai, kad nori, bet negali bendrauti su dukra Andrius pranešė policijai ir... iš pareigūnų sužinojo, kad dukters mama vėl užsienyje, o Lietuvoje likusios pirmaklasės globa patikėta mažame miestelyje gyvenančiai jos tetai.

„Pagal įstatymus, jei mama nori suteikti laikinąją globą tretiems asmenimis,visų pirma vaiką turi pasiūlyti globoti tėvui, nepaisant to, kad gyvenamoji vieta nustatyta su mama. Tačiau Vaiko teisių apsaugos tarnybai įstatymai – nė motais. Atėjo mama, parašė pareiškimą, kad giminaitei būtų suteikta laikinoji globa, ir uždėjo antspaudą, niekas nieko netikrino“, – piktinosi Andrius. - Juk pagal įstatymus, net jeigu tėtis neima globoti vaiko, tada jo laikinoji globa turi būti siūloma seneliams, paskui – tėvų broliams ar seserims“.

Įtaria, kad dukrą iškeitė į pašalpas

Kodėl mama paliko vaiką Lietuvoje, bet ne tėvo, senelių, o savo tetos, kuri, kaip anksčiau teigė pareigūnams, su mergaite nebendravo ir net nežinojo, kur giminaitės gyvena? Atsakyti galėtų tik ji pati.

Pašnekovo įsitikinimu, tokio elgesio motyvas – pašalpos, kurias užsienyje gauna vaikus auginantys asmenys.

„Šalyje, kur gyvena mano dukters mama, mažas pajamas turinčioms mamoms sudaryta galimybė gauti socialinį būstą, kurį lietuviai pernuomoja statybininkams ar kitiems asmenims ir iš to gyvena“, – savo versiją dėstė vyras, taip paaiškindamas, kodėl gyvenant užsienyje buvusiajai nereikėjo vaiko, kol jis grįžęs iš įkalinimo įstaigos nepasiėmė auginti.

Pasak Andriaus, Lietuvos biurokratai savaip interpretavo užsienio teismo sprendimą, pareikšdami, kad jam uždrausta matytis su mergaite. Į klausimą, kur tai parašyta, atsakyti negalėjo. Įstatymo, kuriuo vaikui globa teikiama aplenkiant tėvą, taip pat nenurodė.

„Kaip kiekvienam tėčiui, kuris nežino įstatymų, tarnautojai bandė „išplauti smegenis“, aiškindami, kaip vaikui gera gyventi su teta ir kaip tie tėvai neturi žmogiškumo. Tačiau kodėl įstatymai galioja tik man, o valstybinėms institucijoms – ne?!“ – piktinosi vyras, pabrėždamas, kad jis yra tėvas, gyvas, sveikas ir gali pats rūpintis savo vaiku.

Pareigūnai, į kuriuos jis kreipėsi dėl vaiko pagrobimo, pagrasino, kad jei dar kels triukšmą, skirs baudą. Paklausęs, kokią, Andrius sužinojo, kad 1000 litų ir pasisiūlė sumokėti 10 kartų daugiau, jei pareigūnai suras, kur parašyta, kad jam kada nors kas nors buvo uždraudęs bendrauti su dukra.

Kodėl dvejus metus nemačiusi tėvo mergaitė pradėjo paniškai jo bijoti?

Nevilties apimtas vyras kreipėsi į visas įmanomas institucijas: rašė Seimo nariams, Seimo kontrolieriaus įstaigai, Vaikų teisių apsaugos kontrolierei, tarnyboms. Gautuose atsakymuose kartojama, kad jam yra uždrausta, neleidžiama bendrauti ir pan.

„Po pusės metų susirašinėjimo su instancijomis Vaiko teisių apsaugos kontrolierei taip suformulavau klausimus, kad į juos nebuvo galima niekaip kitaip atsakyti, tik tiesą. Po dviejų metų man surengė pasimatymą su dukra – savivaldybės, kurioje gyvena tetos globojama pirmokė, posėdžių salėje.

Prisiminti susitikimą tėvui labai sunku. Tarnautojai jį įspėjo, kad vaikas paniškai jo bijo. „Man tai keista, kad užsienyje dukra manęs nebijojo, o grįžusi į Lietuvą, nors dvejus metus nesimatė su tėčiu, pradėjo paniškai bijot. Įtariau, kad buvo prieš mane nuteikinėjama, tad paprašiau tarnautojų atidžiai pasiruošti mūsų susitikimui. Jie atsakė, kad nereikia jokių psichologų, neva, bus policija ir gerai“, – prisiminė.

Pasiėmęs mylimiausią dukters žaisliuką tėtis nuvyko į pasimatymą. Pamatė, kaip į savivaldybės posėdžių salę ateina apsiverkusi dukra, kurią už vienos rankos laiko globėja, o už kitos – atvykusi mama.

„Aš atsitūpiau, kad būčiau dukters akių lygyje ir ji nors kiek ramiau jaustųsi. Pasisveikinau. Klausdamas, ar paims, duodu žaisliuką, o ji galvą purto ir nieko nesako. Vaikui tik ašaros byra“, – suvirpa ir tėvo balsas.

Po to susitikimo jis Vaiko apsaugos specialistams išsakė viską, ką apie juos galvoja.

Kaip pabrėžė Andrius, jam niekada nebuvo apribotos ar atimtos tėvystės teisės. Visus tuos metus sąžiningai mokėjo dukrai išlaikymą, bet negali su ja bendrauti.

Šiuo metu Andriaus dukra ne Lietuvoje. Teismas leido mamai išsivežti mergaitę į užsienį.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės komentaras

Jei žmogui nėra apribotos tėvystės teisės ir jis nekenkia vaiko interesams, turi teisę bendrauti su savo vaiku ir apie jį gauti visą informaciją. Išlaikymas – tik maža visa ko dalelė.

Pirmas ir svarbiausias dalykas, kurį norėčiau pabrėžti, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos vaikui lygios, nepriklausomai nuo to su kuo teismo sprendimu jis gyvena. Tai reiškia, kad abu tėvai, nepriklausomai nuo to ar gyvena kartu, ar atskirai, turi ne tik išlaikyti savo vaiką, bet ir juo rūpintis, jį ugdyti.

Situacija, kai vienas iš tėvų, su kuriuo yra vaikas, neleidžia jam bendrauti su gyvenančiu skyriumi labai dažna ir tai – teismo sprendimo negerbimas ir nesilaikymas. Tokiais atvejais sprendimų vykdymą turėtų prižiūrėti antstolis, tačiau tėvai guodžiasi ir skundžiasi, kad vaiko paėmimas dalyvaujant antstoliui kainuoja, pasimatymams su vaiku teismas dažniausiai skiria vakarus arba savaitgalius, kai antstoliai nedirba. Dar kebliau, kai vaikas – ne tame pačiame mieste.

Realiai vaiko teisių apsaugos skyriai šioje situacijoje tėvams nelabai ką gali padėti. Valstybėje reikalingas tam tikras mechanizmas, kaip įgyvendinti teismo sprendimus. Tai – labai didelė sisteminė problema. Mes ne kartą diskutavome, kaip būtų galima ją spręsti ir rinkome užsienio patirtis.

Nagrinėjant bylas teisme turėtų būti labai aiškiai apibrėžtas vaiko santykis su abiem tėvais ir labai aiškiai pasakyta, jog tas, pas kurį lieka vaikas, privalo leisti bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėčiu arba mama. Jeigu jis tokio bendravimo neužtikrina, gal reikėtų palikti vaiką tam, kuris užtikrins?

Skaudžiausia, kad šioje situacijoje veikia principai prieš principus, vienas tėvas prieš kitą, bet realiai nukenčia vaikai. Jie nori matyti abu tėvus, nepriklausomai nuo to, kuo tas tėtis ar mama užsiima gyvenime.

Kitas sprendimas (kai tėvams trukdoma matytis su vaiku, kaip nurodyta teismo) administracinė atsakomybė. Tačiau aš labiau orientuočiausi ne į baudas, o į tėvystės ir motinystės įgūdžių lavinimą, nes kartais tėvai per savo asmeninę emocinę ambiciją net nesupranta, kad kenkia savo vaikui.

Teismas ir dabar gali skirti kursus, tačiau iškyla klausimų, kas už juos turi mokėti – patys tėvai ar valstybė ir pan.. Vis dėlto, kaip rodo ankstesnių metų patirtis, net ir valstybės šitam tikslui skiriamų pinigų neišnaudojama.

Teisinė bazė ir dabar leidžia naudoti išvardytas priemones.

Asociacijos prieš tėvų atstūmimą atstovo Andriaus Chranovskio komentaras

Aprašyta istorija tragiška, tačiau, deja – tik eilinė, viena iš daugybės istorijų, kurios vyksta nuolat. Skyrybos kasdieniškos, lyg baldų perstumdymas. O skyrybos „piktuoju“ – įprastas būdas apsirūpinti gerais alimentais, butu, turtu, tuo pačiu atkeršyti sutuoktiniui. Įrankis – niekuo dėti vaikai. Procese dalyvaujančios institucijos gilintis į situacijas „neturi laiko ir pinigų“, todėl tiesiog preziumuoja, kad vaikui motina yra svarbesnė nei tėvas, mama greičiausiai sako tiesą, tėvas – greičiausiai meluoja, vaiku geriau pasirūpins mama, nebent ji narkomanė, recidyvistė ar pati atsisako vaiko, išvada – vaikas liks su mama.

Kas toliau? Įrodyk, kad tėvas blogas – galėsi vaikų pas tėvą išvis neprileisti. Įrodyk, kad vaikas dažnai serga – gausi didelius alimentus. Sakyk neturiu namų – gausi buvusio sutuoktinio butą. Kasdien pasakok vaikui, kad tėvas buvo blogas, „mus paliko“, „mūsų nemylėjo“ ir pan. – netrukus vaikas visą tai pasakys antstoliui ar kokiam specialistui ir va tau „nenuginčijami“ įrodymai.

Tam puikiai padeda vaikų teises neva ginančios institucijos – Vaikų teisių skyriai, bejėgė policija, neveiksmingas Vaikų krizių centras ir visi kiti, šios biurokratinės instancijos vaikus „gelbėja“ raštais, mediaciniais pokalbiais, neprivalomais patarimais.

Ką daryti, jei motina vaikui kasdien plauna smegenis, įteikdama, kad tėvas blogas? Jei persigėręs pašlemėkas namie pakėlė balsą ar ranką, policija tuoj veža į areštinę. O kas tramdo psichologinį smurtą? Atrodo, kad moterų psichologinis smurto, lyg sekso Sovietų Sąjungoje tiesiog nėra.