Trys žmonės Didžiojoje Britanijoje aukščiausiame teisme laimėjo bylą dėl prieštaringai vertinamo „miegamojo mokesčio“. Tačiau teisėjai taip pat pripažino, kad ši politika nėra neteisėta.

Į teismą kreipėsi moteris, kuri buvo tapusi smurto auka ir gyvena specialiai pritaikytuose namuose, ir neįgalų paauglį anūką auginanti pora. Aukščiausiasis teismas atmetė 2014 metais Apeliacinio teismo sprendimą 44 metų Jacqueline Carmichael byloje. Moteris su vyru gyvena dviejų miegamųjų bute Southporto, Merseyside'o grafystėje.

O Paulo ir Sue Rutherfordų iš Pembrokeshire'o grafystės byloje teismas atmetė vyriausybės apeliaciją dėl Apeliacinio teismo sprendimo, priimto jų naudai šių metų sausį.

JK apeliacinis teismas sausį pripažino, kad Anglijoje įvestas vadinamasis „miegamojo mokestis“ yra diskriminacinis. Į teismą kreipęsi minėti žmonės teigė, kad būsto pašalpos sumažinimas už „laisvą“ miegamąjį juos diskriminuoja. Teismas palaikė jų poziciją.

Viename skunde, kurį pateikė moteris, įvardijama tik kaip „A“, teigiama, kad tokia tvarka neigiamai veikia moteris, kurios gyvena saugumo sumetimais specialiai pritaikytuose namuose. Pavyzdžiui, šios moters namuose yra įrengtas vadinamasis panikos kambarys.

O antrąjį skundą pateikė Pembrokeshire'o grafystė gyventojai Paulas ir Susan Rutherfordai ir jų neįgalus penkiolikmetis anūkas Warrenas. Jų teigimu, „miegamojo mokestis“ neigiamai veikia šeimas, auginančias neįgalius vaikus, kuriem reikia naktinės priežiūros ir būtinas atskiras kambarys.

„Miegamojo mokestis“ buvo įvestas 2013 metų balandį. Iš esmės jis reiškia, kad per daug gyvenamojo ploto turintiems asmenims mokama mažesnė būsto pašalpa. Toks mokestis sukėlė daugelio pasipiktinimą.