Užsienyje gyvenančių lietuvių jaunimas iš savo gimtosios tėvynės šiais metais gaus pačią minimaliausią finansinę paramą – tarp 89 valstybės finansavimui patvirtintų užsienio lietuvių bendruomenių, organizacijų ir lituanistinio švietimo įstaigų projektų tik vienas priklauso užsienio lietuvių jaunimo sąjungai.

Į projektų atrankos komisijos darbo sudėtį jaunimas taip pat nebuvo pakviestas.
Gegužę Užsienio reikalų ministerijoje (URM) įvykusiame Užsienio lietuvių organizacijų projektų atrankos komisijos posėdyjepaskirstyta valstybės parama 2010 metams. Oficialiai paskelbta, jog šiemet užsienio lietuvių bendruomenių, organizacijų ir lituanistinio švietimo įstaigų veiklai skirta 260,4 tūkst. litų.

I komisiją, priimančią projektų paraiškas, įeina Užsienio reikalų, Švietimo ir mokslo, Kultūros ministerijų ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai, tuo tarpu jaunimo sąjungų lyderiai į bendrą darbą nėra kviečiami.
„Iki šių metų į komisijos sudėtį jaunimo atstovai būdavo įtraukiami, o šiemet situacija pasikeitė. Raginame Užsienio reikalų ministeriją kitais metais įtraukti Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos bei Lietuvoje veikiančių jaunimo sąjungų atstovus į konkurso nuostatų ruošimą bei komisiją, vertinančią projektus“, - pranešime spaudai cituojamas Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Šarūnas Frolenko.

Pagal URM internetiniame tinklalapyje išplatintus duomenis, paraiškas projektų finansavimui gauti pateikė lietuvių jaunimo sąjungos iš Estijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Latvijos, Vokietijos, tarp jų – ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga. Finansavimą vienam projektui gavo tik Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjunga (JKLJS) ir pora ne Lietuvoje veikiančių jaunimo susivienijimų – Latvijos lietuvių jaunimo bendruomenė ir Klivlendo (JAV) jaunimo tautinių šokių grupė „Švyturys“.

LiJOT prezidentas Šarūnas Frolenko stebisi, kodėl šiemet tiek mažai dėmesio skirta užsienio lietuvių jaunimo sąjungoms: „Emigracijos mastai šiandien itin dideli, labai daug jaunų žmonių išvyksta mokytis ir dirbti už šalies ribų. Tokiu metu valstybė turėtų būti suinteresuota remti jaunimo sąjungas, nes efektyvi jų veikla gali padėti mūsų tautiečiams išlaikyti lietuvybę, palaikyti bendravimą ir domėjimąsi Lietuva. Galiausiai, esant stiprioms jaunimo sąjungoms, Lietuva per jas galės palaikyti ryšius su savo piliečiais“.

JKLJS Birmingemo prezidentė Agnė Selemonaitė taip pat pabrėžia būtinybę remti Lietuvos jaunimo, gyvenančio užsienyje, veiklas: „Jaunimas yra ta išeivijos dalis, kuri dar realiai svarsto grįžimo galimybes, todėl jų iniciatyvos ir projektai daugiausiai susiję su Lietuvos ateitimi ir turi išliekamąją vertę. Stengiamės padėti jauniems specialistams grįžti ir integruotis į Lietuvos darbo rinką, taip pat kad užsienyje gyvenantis jaunimas neatitrūktų nuo Lietuvos politinio, kultūrinio ir ekonominio gyvenimo.
Deja, matome, kad daugiausia atrinktų projektų susiję su tėvynės nostalgija ir prisiminimais, ir neatspindi tikrosios emigracijos padėties“.
Dauguma paramą gausiančių paraiškų yra pateiktos skirtingų užsienio lietuvių bendruomenių. Visą informaciją apie pateiktus ir finansuojamus projektus galima rasti URM internetinio puslapio „Parama užsienio lietuvių organizacijoms“ skiltyje.