Emigracijoje gyvenantys lietuviai jaučiasi laimingesni – tokią išvadą padarė Vytauto Didžiojo universiteto Bendrosios psichologijos katedros penkios mokslininkės, atlikusios tyrimą „Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių gerovės skirtumai“.

Pasak jų, pavyko įvertinti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių gerovės skirtumus vertinant socialinius ir demografinius veiksnius bei gyvenimo užsienyje trukmę.

Užsienyje gyvenantys lietuviai savo gerovę vertina geriau

Tyrime dalyvavo 620 užsienyje gyvenančių lietuvių – 123 (19,8%) vyrai ir 497 (80,2%) moterys bei 482 Lietuvoje gyvenantys lietuviai – 81 (16.6%) vyras ir 403 (83.3%) moterys. Tiriamieji atsakė į socialinius ir demografinius klausimus bei Psichikos sveikatos kontinuumo – trumposios formos klausimyno teiginius, kuriais vertinamos trys gerovės sritys: emocinė, psichologinė ir socialinė gerovė.

Vienos iš tyrėjų, dr. Kristinos Žardeckaitės-Matulaitienės teigimu, tyrimo rezultatai atskleidė, kad užsienyje gyvenantys lietuviai, nepriklausomai nuo lyties, išsiskiria geresniais visų gerovės sričių rodikliais:

„Emigrantai pasižymi aukštesne psichologine, socialine ir emocine gerove. Galima teigti, kad lietuvių emigrantai pozityviau reaguoja į savo gyvenimo įvykius, pozityviau vertina tiek save, tiek aplinkinius žmones, tiek ir visuomenę, kurioje tuo metu gyvena, todėl jaučiasi labiau jos priimti“, – sako VDU lektorė.

Visgi išskirti, kuri gerovės sritis yra svarbiausia – negalima, tai priklauso nuo konkretaus žmogaus. Pasak dr. Rasos Markšaitytės, remiantis daugeliu mokslinių tyrimų, galima pasakyti, kad visi aspektai tikrai yra svarbūs. „Tam, kad žmogus būtų pakankamai laimingas, visos šios pagrindinės sritys turi būti patenkintos bent jau tam tikru lygiu.

Deja, bet žmogus, kuris turi aiškų tikslą ir visas galimybes jo siekti (emocinė gerovė), puikiai išnaudoja savo meistriškumą savirealizacijai ir yra visapusiškai patenkintas savimi (psichologinė gerovė), bet nepatiria pozityvaus, priimančio santykio su kitais žmonėmis ar yra atstumtas bendruomenės (socialinė gerovė), vargu ar kada pasakys, kad yra visiškai laimingas“, – teigia psichologė.

Svarbus rodiklis – gaunamos pajamos

Tyrime emigracija išliko reikšmingai susijusi su gerovės rodikliais ir tuomet, kai analizėje buvo atsižvelgta į socialinius ir demografinius veiksnius: lytį, amžių, išsilavinimą, partnerio turėjimą, kvalifikuotą darbą ir pajamas. Tačiau, pasak tyrėjų, aukštesnę emocinę gerovę stipriau prognozavo ne emigracija, o gaunamos pajamos, taip pat didesnė emigrantų gerovė buvo susijusi su stipresniu apsisprendimu likti gyventi užsienyje.

„Apsisprendę ilgam likti gyventi emigracijoje lietuviai pasižymi didesne gerove nei dėl tokio sprendimo dar abejojantys emigrantai“, – teigia dr. Laura Šeibokaitė. Apibendrindamos tyrimą mokslininkės nurodo, kad lietuviai emigrantai pasižymi aukštesniais gerovės rodikliais nei tėvynėje likę tautiečiai.

„Tyrimo rezultatai rodo, kad lietuvių sprendimas emigruoti gali būti vertinamas kaip apgalvotas ir racionalus pasirinkimas, atsižvelgiant tiek į emigracijos naudą, tiek ir dėl jos kylančius praradimus bei vedantis didesnės gerovės link.

Kita vertus, lietuvių gerovė nepriklausomai nuo šalies, kurioje gyvenama, yra susijusi su finansinį komfortą užtikrinančiomis pajamomis, aukštesniu išsilavinimu bei galimybe dirbti kvalifikuotą darbą. Taigi didesnis uždarbis ir savirealizacijos galimybės gali padėti sukurti gerovę ir gimtojoje šalyje“, – tikina dr. A. Pranckevičienė.

Parengta pagal 15min.lt informaciją