Užsienyje studijavusius lietuvius sugrįžti skatina ambicingi projektai - Anglija.lt
 

Užsienyje studijavusius lietuvius sugrįžti skatina ambicingi projektai 

Jaunųjų profesionalų programa jau trečius metus pačius talentingiausius jaunuolius iš užsienio grąžina į Lietuvą. Organizatoriai sako, kad jaunimą masina ne dideli pinigai, o galimybė realizuoti save įdomiuose nacionaliniuose projektuose valstybinėse institucijose.

Dvi dešimtis ką tik programą baigusių jaunuolių ir dar tiek pat jai besirengiančiųjų šįmet Vyriausybėje pasveikino premjeras ir programoje dalyvavusių institucijų atstovai. Kasmet į šias vietas pretenduoja apie pusantro šimto jaunuolių, baigusių aukštojo mokslo studijas užsienyje, tad, pasak organizatorių, jie surenka pačią ambicingiausią komandą.

„Būtent tas pasiūlymas grįžti ir dirbti prasmingą darbą vardan Lietuvos ir yra didžiausias postūmis. Dalyviai turi vienerių metų kontraktą, įsidarbina „Investuok Lietuvoje“. Agentūra paskui skolina dalyvius valstybinėms institucijoms, valstybei priklausančioms įmonėms daryti Lietuvai nacionaliniu mastu naudingus projektus“, – sako programos „Kurk Lietuvai“ vadovas Paulius Vertelka.

Būtent ambicingi projektai, o ne pinigai, esą ir skatina dalyvius įsitraukti į jaunųjų profesionalų programą. Per metus dalyviai prisideda prie trijų skirtingų projektų, o programai pasibaigus 90 proc. jos dalyvių lieka dirbti Lietuvoje.

„Kalbant apie finansinę pusę, darbas užsienyje turbūt būtų logiškesnis pasirinkimas, tačiau galimybė dirbti startuolyje, panašiai kaip „Kurk Lietuvai“ programoje, yra kartu galimybė tobulėti pačiam, realizuoti save ir dirbti su jaunų žmonių komanda, kuri turi labai aiškią viziją ir dideles ambicijas – tas mane veža“, – sako programos dalyvė Justė Šemetaitė.

Tarp „Kurk Lietuvai“ programos dalyvių baigtų universitetų – gerai žinomi Kembridžo, Oksfordo, Mastrichto universitetų vardai. Programoje dalyvavo iš daugiau kaip 30 šalių grįžęs jaunimas – nuo Australijos, Japonijos, Jungtinių valstijų, iki Europos šalių.

„Išvažiuodamas prieš ketverius metus aš pasižadėjau sau, kad tas žinias, kurias aš įgausiu, panaudosiu Lietuvoje. Bakalauro studijose įgijau Europos studijų laipsnį, magistre geopolitika ir teritorinis saugumas – tai yra sritys, kurios suteikia tam tikrą platesnį požiūrį, o pati situacija dabar Lietuvoje ir mūsų aplinkiniuose regionuose tiesiog kvieste kvietė sugrįžti ir dirbti čia“, – sako Arnoldas Pikžirnis.

„Kurk Lietuvai“ dalyviai prisidėjo prie naujos plastikinės ir skardinės taros supirkimo sistemos diegimo, šalies rajonų bibliotekų pažangos, biobankų veiklos, moterų verslumo skatinimo, kai kurių biurokratinių procedūrų supaprastinimo ir kitų projektų. Organizatoriai kitą savaitę žada skelbti naują atranką į programą ir ketina kviesti daugiau jaunuolių į Lietuvą.

Jaunųjų profesionalų programa jau trečius metus pačius talentingiausius jaunuolius iš užsienio grąžina į Lietuvą. Organizatoriai sako, kad jaunimą masina ne dideli pinigai, o galimybė realizuoti save įdomiuose nacionaliniuose projektuose valstybinėse institucijose.

Dvi dešimtis ką tik programą baigusių jaunuolių ir dar tiek pat jai besirengiančiųjų šįmet Vyriausybėje pasveikino premjeras ir programoje dalyvavusių institucijų atstovai. Kasmet į šias vietas pretenduoja apie pusantro šimto jaunuolių, baigusių aukštojo mokslo studijas užsienyje, tad, pasak organizatorių, jie surenka pačią ambicingiausią komandą.

„Būtent tas pasiūlymas grįžti ir dirbti prasmingą darbą vardan Lietuvos ir yra didžiausias postūmis. Dalyviai turi vienerių metų kontraktą, įsidarbina „Investuok Lietuvoje“. Agentūra paskui skolina dalyvius valstybinėms institucijoms, valstybei priklausančioms įmonėms daryti Lietuvai nacionaliniu mastu naudingus projektus“, – sako programos „Kurk Lietuvai“ vadovas Paulius Vertelka.

Būtent ambicingi projektai, o ne pinigai, esą ir skatina dalyvius įsitraukti į jaunųjų profesionalų programą. Per metus dalyviai prisideda prie trijų skirtingų projektų, o programai pasibaigus 90 proc. jos dalyvių lieka dirbti Lietuvoje.

„Kalbant apie finansinę pusę, darbas užsienyje turbūt būtų logiškesnis pasirinkimas, tačiau galimybė dirbti startuolyje, panašiai kaip „Kurk Lietuvai“ programoje, yra kartu galimybė tobulėti pačiam, realizuoti save ir dirbti su jaunų žmonių komanda, kuri turi labai aiškią viziją ir dideles ambicijas – tas mane veža“, – sako programos dalyvė Justė Šemetaitė.

Tarp „Kurk Lietuvai“ programos dalyvių baigtų universitetų – gerai žinomi Kembridžo, Oksfordo, Mastrichto universitetų vardai. Programoje dalyvavo iš daugiau kaip 30 šalių grįžęs jaunimas – nuo Australijos, Japonijos, Jungtinių valstijų, iki Europos šalių.

„Išvažiuodamas prieš ketverius metus aš pasižadėjau sau, kad tas žinias, kurias aš įgausiu, panaudosiu Lietuvoje. Bakalauro studijose įgijau Europos studijų laipsnį, magistre geopolitika ir teritorinis saugumas – tai yra sritys, kurios suteikia tam tikrą platesnį požiūrį, o pati situacija dabar Lietuvoje ir mūsų aplinkiniuose regionuose tiesiog kvieste kvietė sugrįžti ir dirbti čia“, – sako Arnoldas Pikžirnis.

„Kurk Lietuvai“ dalyviai prisidėjo prie naujos plastikinės ir skardinės taros supirkimo sistemos diegimo, šalies rajonų bibliotekų pažangos, biobankų veiklos, moterų verslumo skatinimo, kai kurių biurokratinių procedūrų supaprastinimo ir kitų projektų. Organizatoriai kitą savaitę žada skelbti naują atranką į programą ir ketina kviesti daugiau jaunuolių į Lietuvą.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: