Jei dalis lietuvių lemtingą rytą ilgai trynė akis negalėdami patikėti, kad Didžioji Britanija referendumo metu vis dėlto pritarė pasitraukimui iš Europos Sąjungos, tai Piterboro lietuvių bendruomenės pirmininkė Judita Grublienė išvydusi rezultatus nė nekilstelėjo antakio.

„Aš tikrai tikėjausi tokių rezultatų. Viskas rodė, kad taip bus“, – užtikrintai iki šiol laikosi ji.

Už pasitraukimą iš ES – 60, 9 proc. Piterboro gyventojų

Britai už pasitraukimą iš ES nubalsavo gana nedidele balsų persvara – už išstojimą balsavo 51,9 proc., o už pasilikimą – 48,1 proc. rinkėjų. Tačiau Piterbore šie skaičiai – kur kas drastiškesni. Išstoti iš ES čia nori 60,9 proc. miesto gyventojų.

Būtų galima pajuokauti, kad tai – kone visi mieste likę britai. Nors oficialiai nurodoma, kad imigrantai Piterbore sudaro maždaug 15 proc. visuomenės dalies, taigi užsienietis – daugiau nei 1 iš dešimties sutiktųjų, tikrieji skaičiai gali būti visiškai kitokie. Paskutinis gyventojų surašymas mieste vykdytas tik 2011 m.

Spėjama, čia gali gyventi ir apie 10 tūkst. mūsų tautiečių. Lietuvių bendruomenė Piterbore yra trečia pagal gausumą, daugiau lietuvių, skaičiuojama, gyvena tik Londone.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją išvyko 23,3 tūkst. arba 46 proc. visų pernai emigravusių. Taigi praktiškai kas antras emigrantas gyvenimą pradeda Anglijoje.

Situacijos nebesuvaldė

„Britai tikina, kad jie nori susigrąžinti savo identitetą. Jie nori, kad jų vyriausybė spręstų vidaus šalies reikalus, ne kažkur aukštai kažkas toli.

Kita, anglai vieni pirmųjų atvėrė sienas ir jie labai nuoširdžiai ir tolerantiškai mus priėmė. Tačiau atvyko daug žmonių, kurie piktnaudžiavo jų išdirbta labai lanksčia gerbūvio sistema.

Trečia, na, Anglija ne guminė. Jei žmonės vis važiuoja, darbo vietų, užmokesčiai mažėja, keičiasi socialinė aplinka. Ligoninėse eilės didžiulės. Mokyklose vaikų, kuriems anglų kalba yra ne pagrindinė, yra daugiau nei tų, kuriems pagrindinė. Jie turi galvoti apie save kaip apie tautą. Tai reiškia, kad mes nykstame? Mus išstumia?

Anglai stengėsi, pristatė daug mokyklų, ligoninių, bet jie nebespėja su visais tempais. Jie Piterbore labai lanksčiai visą situaciją priimdavo, stengdavosi valdyti, bet tiesiog nebesuvaldė“, – kodėl Piterbore matome būtent tokius balsavimo rezultatus, aiškino J. Grublienė.

Sušaukė posėdį dėl galimų riaušių ar rasizmo proveržio

Pašnekovės teigimu, nors Piterboro gyventojų požiūriu į „Brexit“ stebėjosi kitą dieną rengti reportažų atvykę žurnalistai, Londone taip pat kilo nuostabos banga, pačiame Piterbore į balsavimą buvo sureaguota gana ramiai. Nebuvo, pasakojo ji, matyti nei kokių grasinamo pobūdžio plakatų, nei eisenų, nevyko jokie išpuoliai.

„Buvo saugumo posėdis sušauktas, bet tik tiesiog primintos taisyklės, kaip elgtis, jei vyktų tokie dalykai kaip riaušės ar rasizmo proveržiai. Tačiau to neprireikė, mūsų mieste nieko nevyko. Piterboras – labai multikultūrinis, tradicija čia sena, kad daug tautų gyvena, galbūt dėl to žmonės supranta situaciją. Mes tiek metų gyvenome kartu, dirbome kartu ir draugai, giminės, pažįstami, o staiga čia kažkas tokio“, – svarstė ji.

Pasak J. Grublienės, vanduo nesusidrumstė ir tarp lietuvių – esą informacijos buvo pakankamai, tad kiekvienas jų tiesiog svarstė, ką daryti toliau.

Ėmė ieškoti britų

Tačiau paklausta, gal padaugėjo tokių lietuvaičių, kurios ieško britų, su kuriais galėtų susituokti, ji tik šyptelėjo ir nuleido akis.

„Taip. Lietuvės visuomet ieškojo geresnio gyvenimo, tarkime, sau asmeniškai. Vienas iš būdų yra būtent toks. Priklauso nuo žmogaus, bet yra tokių žmonių, kurie žiūri į lietuvaites kaip į lengvai pasiekiamas. Bet yra ir kitokių – kurie gerbia, žiūri į visai kitus dalykus“, – kalbėjo ji.

J. Grublienės teigimu, ši tema – sena kaip pasaulis, tad nieko naujo greičiausiai ji nepasakys.

„Jei yra proga, be abejo, tos progos nepraleidžia“, – lietuvių santykius su britais apibūdino bendruomenės pirmininkė.

Net jei nebeleistų gyventi Anglijoje, į Lietuvą negrįžtų

Savo ruožtu pati ji tikino nesvarstanti galimybės atsisakyti Lietuvos pilietybės, jei nutiktų taip, kad Didžioji Britanija tikrai paliktų ES, tačiau ir grįžimo į tėvynę jos planuose nėra.

„Mes laukiame, kaip viskas išsispręs, o tada matysime, kas priimtina toliau. Galimybių gyvenime visada yra. Aš manau, kad nesvarbu, kur gyveni, svarbu, kaip tu gyveni ir ką darai. Tu gali daryti gerus dalykus bet kur. Ši šalis man šiuo metu tinka, tačiau nebaisu, jei teks persikelti kitur. Kol kas – ne į Lietuvą“, – įsitikinusi J. Grublienė.

Jos asmeniniu požiūriu, jei britai norės išstoti iš ES, jie tikrai tą ir padarys. Kaip rodo pastarosios tendencijos, tokių lūkesčių – sugrąžinti šaliai stiprybę – tikrai yra.

„Anglija yra pakankamai stipri valstybė, todėl net išvažiavus imigrantams jie atsistos ant kojų“, – įsitikinusi emigrantė.

Kai sužinojo rezultatus, ėmė verkti

Tuo metu greta Piterboro gyvenančios finansininkės Rūtos Navickaitės pozicija dėl „Brexit“ – kardinaliai priešinga. Emigrantė neslėpė, kad visiškai nesitikėjo tokių balsavimo rezultatų.

„Labai suskaldė šalį. Žvelgiu į kolegas, draugus. Mano sužadėtinio brito draugai buvo daugiau už išėjimą iš ES, mano draugai buvo už tai, kad liktume. Žmonės pykosi, net kai kurios šeimos susipyko – pavyzdžiui, tėvai ir vaikai balsavo priešingai, nustojo kalbėti vieni su kitais, kas nėra smagu. Rytų europiečiai emigrantai labai pradėjo bijoti, kas čia atsitiks, mūsų niekas nebemyli, nebenori. Tai nėra teisybė, imigrantų reikia, nes kitaip nesukursi produkto“, – įžvalgomis dalijosi ji.

R. Navickaitės teigimu, lemtingą naktį, kai buvo skaičiuojami rezultatai, ji buvo komandiruotėje, Budapešte, tačiau nubudo 3 ar 4 valandą ryto.

„Aš verkiau. Toks šokas buvo. Gal ir jausmas – štai, anglai nemyli mūsų. Tačiau kai nusiramini, supranti, kad tai nėra tik prieš imigraciją. Tai nesusiję su meile – patinki ar ne, į tai žvelgiama arba ekonomiškai, arba emociškai – norime būti vėl didūs“, – aiškino ji.

Anglijoje gyvenanti lietuvė: kodėl britai balsavo už „Brexit“

R. Navickaitės teigimu, britai teigiamai už išstojimą iš ES balsavo dėl kelių skirtingų priežasčių.

„Vyresni, gal nepriklausomai net nuo pajamų ir išsilavinimo, balsavo labiau už nepriklausomybę, nes jie atsimena, kad buvo labai stipri, didžiulė šalis prieš karą. Ta balsuotojų grupė ir Anglijoje yra labai aktyvi.

Tuomet yra dalis gal labiau išsilavinusių ir labiau konservatoriškų asmenų, kurie irgi laikosi pozicijos, kad mums nereikia su niekuo būti, draugauti, mes galime ir patys pasidaryti, nes tiek metų buvome galingi, mūsų žmonės labai protingi, turime gerus universitetus, fabrikus. Tačiau jie nesako, kad imigrantų nereikia, juk kažkas turi kurti produktą. Jie aiškina, kad imigrantus turime įsileisti tuomet, kai mums jų reikia. Pavyzdžiui, šiemet turime nuimti bulvių derlių, vežame visus, bet kitąmet gal nereikės. Sistema – kaip Australijoje.

Yra ir dar kita dalis, kuri prieš imigrantus, bet ne dėl to, kad mes žali ar geltoni, bet dėl to, kad kuo daugiau žmonių šioje saloje, tuo mažiau vietos. Ligoninės perpildytos, eina žmonės, kurie nemoka angliškai, reikia žmonių, kurie verstų, jie kainuoja. Piterbore klasėje gali būti 5 anglai, 20 lietuvių, lenkų ir pakistaniečių. Papildomi žmonės našta ir dėl aprūpinimo, ir keliams, ir nekilnojamo turto rinkai“, – apie didžiausias balsuotojų grupes pasakojo ji.

R. Navickaitės teigimu, netrūksta ir tokių britų, kurie pamena kadaise dirbę laukuose ar fabrikuose, tačiau jaučia nuoskaudą, kad juos pakeitė finansiškai mažiau reiklūs lietuviai.

„Tačiau vietiniai anglai patys nenori tų darbų dirbti. Jie nurinkinėdavo daržoves už tuos pinigus, bet jie patingėdavo, gal neateidavo, o Rytų europiečiai labai atidūs, atsakingi, darbą myli. Ateis, padirbs už mažiau – tai idealu verslui, bet tam anglui vis tiek širdį skauda“, – kalbėjo lietuvė.

Kainos kilo 20 proc.: tiki, kad Anglija išstos iš ES

R. Navickaitės teigimu, „Brexit“ efektas itin pasijuto ekonomikoje. Staigiai nuvertėjo svaras, kainos ėmė kilti.

„Anglai pratę bent kartą per metus į užsienį nuvažiuoti, o dabar skaičiuoja, kad tai kainuoja maždaug 20 proc. daugiau. Kainos kyla. Jei degalai prieš 7-8 mėnesius kainavo maždaug 1,1 svaro, tai dabar 1,23-1,25 svaro“, – skaičiavo ji.

Tačiau, pašnekovės teigimu, nors britai ir kalba apie tai, pernelyg dėl sprendimo dėl „Brexit“ nesigaili.

„Išstos. Anglų vyriausybėje yra sena demokratija, ji valdo“, – prognozėmis dalijosi lietuvė.

Rūta Pukenė