Jau visai netrukus, gegužės 12 d., kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų pirmuoju turu vyks referendumas dėl gimimu įgytos Lietuvos pilietybės išsaugojimo įgyjant kitos, Lietuvai draugiškos šalies pilietybę. Tą dieną referendume balsuosime, ar pritariame Konstitucijos 12 straipsnio formuluotei. Tiksli referendumu spręsti teikiamo Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo formuluotė skamba taip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“

Kodėl tai svarbu?
Suprantama, kad valstybė be piliečių neegzistuoja. Jie yra jos pagrindas ir kūrėjai, tačiau paskutiniais metais matoma liūdna tendencija, kuomet per metus Lietuva netenka vidutiniškai 1000 piliečių, jiems priėmus kitos šalies pilietybę. Kaip maža valstybė, siejanti kiek mažiau nei tris milijonus gyventojų, neturime prabangos ir teisės atimti savo piliečiams galimybės būti mūsų valstybės, mūsų tautos dalimi.

Galbūt galvojate – „Kodėl man, gyvenančiam Lietuvoje, turi rūpėti į užsienį išvykęs žmogus? Juk jis pats pasirinko...”. Užduokime sau klausimą – „Ar mano šeimoje, giminėje, kaimynystėje, draugų rate yra išvykusių gyventi svetur?” Neabejoju, kad atsakymas bus „TAIP”. Turime pasirūpinti savo vaikais ir anūkais, nustoti skirstyti savo piliečius į esančius ten ir čia. Negalvokime, kad mano balsas nesvarbus, kad jis nieko nereiškia, kad manęs tai neliečia – atlikdami pilietinę pareigą savo pritarimu parodykime tautos vienybę, nes šio klausimo sprendimas liečia mus visus labiau nei galima pagalvoti.

Taip jau susiklostė istoriškai, kad Lietuvos tauta - diasporinė ir vis pasikartojančios emigracijos bangos lydėjo Lietuvos valstybės istoriją. Tačiau ne visi išvykę iš Lietuvos, susikūrę gyvenimo gerbuvį svetur, šiai dienai turi galimybę išsaugoti savo pilietybę, įgijus kitą. Išeiviai ir sovietmečiu skleidė žinią apie Lietuvos laisvę už Atlanto ir Europoje bei stipriais prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo pasaulyje. Dabar tai yra žmonės, kurie buriasi į bendruomenes,
šeštadieniais veda savo vaikus į lituanistines mokyklas (dalis savanoriauja ir aukoja savo laisvą laiką, savaitgalius, kad tokiose mokyklėlėse ir mokytų neatlygintinai), švenčia lietuviškas šventes, dalyvauja dainų šventėse, šokių festivaliuose ir kt. Kitaip tariant, visur esame ta pati lietuvių tauta, bet dėl susiklosčiusių aplinkybių kartais gyvenimą kuriame svetur.

Lietuviškas pasas - tai tiltas jiems atgal į gimtinę ir parodymas, kad jie visada bus laukiami. Tarp tų, kuriems dabar užveriame duris, yra užsienyje studijavusių, įgijusių aukščiausias kvalifikacijas, pasisėmusių patirties ir pažinusių pasaulį. Ar mums nebereikia tokių žmonių?

Kai kam gali kilti klausimas: „Kodėl reikia atsisakyti pilietybės?”, kuris yra logiškas ir teisingas. Visgi gyvenime susiduriama su įvairiausiomis aplinkybėmis, kurios priverčia žmogų taip pasielgti – sukuriama šeima svetur, noras dirbti perspektyvų darbą užsienyje, siekti karjeros aukštumų tam tikroje srityje (pvz., kai kuriose valstybėse advokatu ar valstybės tarnyboje galima dirbti tik turint tos valstybės pilietybę). Yra buvę ir sportininkų, kuriems tenka rinktis tarp vienintelės galimybės gyvenime sudalyvauti Olimpinėse žaidynėse su kitos šalies rinktine ir pilietybės klausimo. Yra ir itin skaudžių atvejų, kuomet Lietuvos piliečiams yra atimama pilietybė po viso gyvenimo nuopelnų Lietuvai – bene geriausiai žinomas atvejis – krepšininko Žydrūno Ilgausko. Tiek laiko garsinęs mūsų kraštą pasaulyje lietuvis privalėjo atsisakyti lietuviško paso, kai nusprendė savo ateitį kurti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ar mes galime laisva ranka sugriauti tuos tiltus su gimtine tūkstančiams Lietuvos piliečių?

Kodėl referendumas?
Kiekviena valstybė nustato savo pilietybės suteikimo ir netekimo tvarką ir principus. Nors daugelis valstybių šiuo metu savo piliečiams leidžia turėti dvigubą pilietybę, tačiau išliko keturios valstybės – Austrija, Estija, Japonija ir Lietuva – kurios galimybę išsaugoti gimimu įgytą pilietybę, įgijus kitos valstybės pilietybę vis dar griežtai riboja. Mūsų pilietybės apsauga įrašyta LR Konstitucijos pirmajame skirsnyje, kuris gali būti keičiamas tik referendumo būdu. Tam, kad referendumas pavyktų ir Konstitucinio įstatymo pakeitimas būtų priimtas, reikia perlipti gan aukštą kartelę – turi pasisakyti daugiau nei pusė visų rinkėjo teisę turinčių piliečių, t.y. 50% plius vienas.

Tiesa, dabar egzistuoja keletas išimčių, kai yra galima dviguba pilietybė – bet ši galimybė prieinama tik labai mažam ratui Lietuvos piliečių. Tai asmenys, iki 1940 birželio 15 d. išvykę iš Lietuvos bėgdami nuo okupacijos, ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., o taip pat jų palikuonys ir kt. Tačiau išvykusiems iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 dienos, Konstitucija riboja galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę, įgijus kitos valstybės pilietybę.

Tai suprantant turime unikalią situaciją, kuomet visos politinės Seimo partijos vieningai pasisako už pilietybės išsaugojimo referendumą. Šį kartą į pasiruošimo procesą įsitraukė Seimas, Vyriausybė, institucijos, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos bei lietuvių bendruomenės visame pasaulyje. Įsitraukia verslai, žymūs žmonės, miestų, miestelių ir kaimų bendruomenės. Mes galime būti šiuo klausimu vieningi. Privalome būti vieningi.

Kodėl turime balsuoti UŽ?
Norisi pažymėti, kad pilietybės netekimas dažnam yra skaudus momentas, nes tai tarsi nematomas ryšys, siejantis žmogų su Lietuva tėvyne, kuris gyvenant užsienyje yra labai vertinamas ir branginamas. Pati septynerius savo gyvenimo metus praleidau Londone, Jungtinėje Karalystėje, kur buvau ir Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė. Kaip rodo tiek mano asmeninė, tiek daugelio užsienyje gyvenančių patirtis – tas saitas leidžia lengviau apsispręsti dėl grįžimo atgal į savo tėvynę. Esu gyvas to pavyzdys.

Savo piliečių išlaikymas yra svarbus ir mūsų nacionaliniam saugumui. Būtent mūsų piliečiai, mūsų bendruomenės užsienyje atstovauja Lietuvos interesus ir tampa neoficialiais mūsų valstybės ambasadoriais. Lietuviai užsienyje dalyvauja protestuose, rašo gyvenamųjų valstybių politikams ir vadovams. Svarbu atkreipti dėmesį, kad labiausiai jų yra įsiklausoma tada, kai jie turi ir tos valstybės, kurioje gyvena, pilietybę bei teisę balsuoti. Mūsų bendruomenės iškelia Lietuvos interesus aukščiau ir daro juos matomais Europoje ir pasaulyje.

Neleisdami išlaikyti gimimu įgytos Lietuvos pilietybės, sparčiai mažėjame. Kiekvienais metais iš savo žmonių atimame apie tūkstantį pasų. Tai yra tūkstantis galimybių grįžti atgal į Lietuvą ir kurti savo gyvenimą čia, kurias mes patys atimame. Visame pasaulyje tik kelios valstybės taip griežtai riboja dvigubą pilietybę kaip mes. Laikas sustabdyti praktiką, kuomet patys taip brutaliai mažiname savo piliečių skaičių.

Šis referendumas dėl pilietybės išsaugojimo yra svarbus ir reikšmingas ne tik pasaulio lietuviams, bet ir mums visiems. Šio referendumas rezultatas nulems mūsų ir Lietuvos ateitį.
Susitelkime, balsuokime, pasisakyme už pilietybės išsaugojimą.

Seimo narė, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė
Referendumo kampanijos „UŽ” iniciatorė
Dalia Asanavičiūtė