Darbas Didžiosios Britanijos fabrikuose atveria naujas galimybes lietuviams (2005-11-29)

Europos plėtrą į Rytus, t. y. Lenkijos, Baltijos šalių, Slovakijos, Slovėnijos, Čekijos ir Vengrijos prisijungimą prie Europos Sąjungos, britai vertino labai prieštaringai, nes buvo baiminamasi, kad Didžiąją Britaniją užgrius socialinių pašalpų besivaikantys „turistai“ iš Rytų. Tačiau britai pamiršo pagrindinį dalyką, kad visi atvykėliai iš Rytų Europos prisidės prie šalies ekonomikos augimo ir užpildys darbo vietas, kurioms iki tol trūko darbuotojų.

Jungtinei Karalystei atvėrus savo darbo rinką piliečiams iš Rytų Europos, į ją atvyko nemažai žmonių ir iš Lietuvos. Ne paslaptis, kad didžioji dalis čia atvykusių lietuvių, nors ir būdami kurios nors srities specialistai, yra pasirinkę nekvalifikuotus darbus.

Darbo pasirinkimas
Dar būnant Lietuvoje, daugelį mūsų tautiečių kamuoja klausimas, kokį darbą būtų geriausia pasirinkti atvažiavus į Jungtinę Karalystę. Akivaizdu, kad jų apsisprendimą lemia anglų kalbos mokėjimas. Šis privalumas visuomet garantuoja atvykėliams geresnę darbo vietą ir galimybę konkuruoti su vietiniais. Be to, ir darbų pasirinkimo skalė tuomet yra kur kas didesnė. Tiems, kurie angliškai beveik nemoka, lieka vienintelė išeitis – rinktis nekvalifikuotą darbą, kuris nereikalauja ypač didelių anglų kalbos žinių. Tikriausiai todėl darbas fabrikuose tapo gana populiarus lietuvių gretose. Tiesa, užmokestis čia nėra labai didelis – minimumas arba truputį daugiau nei minimumas. Vis dėlto lietuviams, beveik nemokantiems anglų kalbos, tai yra tikras išsigelbėjimas – galimybė išvykti į užsienį ir užsidirbti pinigų. Be to, žadami viršvalandžiai garantuoja ilgesnes darbo valandas, o kartu ir galimybę padidinti savo pajamas. Žinoma, laisvalaikio tada beveik nelieka – savaitgaliai tampa eiline darbo diena. Tačiau jau kelinta atvykstančių į Angliją lietuvių karta vadovaujasi nuostata, kad jie čia atvažiavo kuo daugiau dirbti ir kuo daugiau užsidirbti.

Kaip gauti darbą fabrike
Įsidarbinti fabrike nėra taip paprasta, jei neturite jame dirbančių pažįstamų ar giminaičių. Tada tenka pasikliauti darbą surandančiomis agentūromis, kurių gausu visoje Anglijoje. Beje, yra tokių įdarbinimo agentūrų, kurios specializuojasi vien tik darbo fabrikuose suradimu.

Anot Deimantės Špokaitės, atvykusios į Angliją liepos mėnesį, agentūra, į kurią kreipėsi ji ir jos draugas, pirmąjį darbą fabrike jiems surado per savaitę, tiesa, jis buvo laikinas. Prisiregistravę keturiose įdarbinimo agentūrose, pastovų darbą gavo tik po mėnesio. Iš pradžių agentūros siųsdavo į fabriką tik vieną ar kelis kartus per savaitę, o to neužtekdavo net minimaliems poreikiams patenkinti – susimokėti už nuomojamą būstą ir maistą. Dažnai tokiose vos ne beviltiškose situacijose gelbsti darbo ieškančio žmogaus atkaklumas: „į tas agentūras mes eidavome kiekvieną dieną, nes jeigu ten neini, jie pamiršta, kad toks esi“, – sako D. Špokaitė.

Kita pašnekovė Ieva Mockutė, gavusi darbą fabrike per pažįstamus, nuvažiavusi ten suprato, kad visgi teks dirbti ne tiesiogiai, o per agentūrą. Žinoma, tai nėra taip jau blogai, nepaisant to, kad pasirašiusieji sutartis su ja uždirba pinigus ne tik sau, bet ir agentūrai, kuriai atiduoda tam tikrą užmokesčio procentinę dalį.

Pasak D. Špokaitės, ieškant darbo fabrike, agentūroje gali pasiteirauti, ar norintis įsidarbinti asmuo turi rekomendacijų. Atkreiptinas dėmesys, kad rekomendacijos būna kruopščiai patikrinamos, susisiekiama su tuo žmogumi, kurio pavardė figūruoja rekomendaciniame laiške. Aišku, su juo kalbama angliškai, todėl būtina, kad jis mokėtų šią kalbą. Tiesa, iš tų, kurie nori įsidarbinti fabrikuose, rekomendacijų prašoma ne visada. I. Mockutė gavo šį darbą tiesiog įsėdusi į agentūros autobusiuką, vežantį darbininkus į fabriką (jame buvo jos pažįstamas, dirbantis šiame fabrike vos kelis mėnesius), ir kartu su jais nuvykusi į darbo vietą. Ten ji įrašė savo duomenis lape, kuriame fiksuojamos agentūrai dirbančių žmonių darbo valandos. Akivaizdu, kad tai agentūrai, į kurią I. Mockutė įsirašė pati, trūko norinčių dirbti fabrike, todėl jos „iniciatyva“ buvo įvertinta teigiamai. Po savaitės nuvažiavusi į agentūrą atsiimti pirmosios algos ir pateikusi asmens tapatybę liudijantį dokumentą, ji buvo oficialiai užregistruota.

Darbas fabrikuose
Pradėjus dirbti fabrike, iš pradžių laukia adaptacinis periodas. Visų pirma, tai nauja aplinka, nauji žmonės, galų gale, naujas darbas. Dažnas naujokas pasijunta stebimas it pro padidinamąjį stiklą. Ir nieko čia nuostabaus, juk nusistovėjusiame kolektyve bet kuris naujas žmogus iš pradžių yra tyrinėjamas, bandoma suvokti, kas jis per vienas, ką sugeba, ko iš jo galima tikėtis. Anot D. Špokaitės, nėra taip paprasta įsilieti į naują kolektyvą, tačiau po kurio laiko bendradarbiai pradeda vis daugiau bendrauti, o ir pačiam nesinori būti užsidarius savo kiaute, juo labiau, kad tai gera galimybė lavinti anglų kalbą.

Fabrike dirba įvairiausių tautybių žmonės – tiek vietiniai anglai (beje, jų mažuma), tiek Rytų Europos (Lenkijos, Vengrijos, Lietuvos), tiek Azijos atstovai – indai ir pakistaniečiai (pastarieji ypač stengiasi būti malonūs iš Rytų atvažiavusioms merginoms). Anot I. Mockutės, indų ir pakistaniečių pasitaikydavo visuose cechuose. Vieni iš jų buvo paprasti darbininkai, kiti, šiek tiek pakilę karjeros laipteliais ir gavę darbų vykdytojo (angl. supervisor) pareigas, nuoširdžiai, tačiau kartais pernelyg kruopščiai, prižiūrėdavo dirbančiuosius. Fabrike viskas vykdavo griežtai pagal laiką ir komandą. „Darbas prie konvejerių rūšiuojant gėles, pakuojant puokštes, paskui keletas minučių susitvarkyti savo darbo vietai – apsikuopti, sušluoti ant žemės nubyrėjusius gėlių lapus. Paskui ateidavo pertrauka, kuri baigdavosi garsiu ir griežtu darbų vykdytojo – prižiūrėtojo raginimu grįžti į savo darbo vietą“, – pasakojo I. Mockutė. Šiek tiek laisvesnė darbo atmosfera ten, kur dirba D. Špokaitė. Jos fabrike gaminamos „Boch“ šildymų sistemų detalės. Mergina prie konvejerio praleidžia 7 darbo dienas, tačiau darbinė aplinka veikia teigiamai – kolegos draugiški, nėra įtampos, užtenka laiko ne tik atsikvėpti darbo metu, bet ir šnektelėti su bendradarbiais.