Citrusiniai vaisiai – ką apie juos žinome? - Anglija.lt
 

Citrusiniai vaisiai – ką apie juos žinome? (2006-04-12)

Pasaulyje yra daug įvairių citrusinių vaisių, tačiau mums pažįstama tik nedidelė jų dalis – citrinos, žaliosios citrinos, apelsinai, mandarinai, klementinai ir greipfrutai – visi jie turi daug gerų maistinių savybių. Jų sultyse gausu vitaminų, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų, pektinų ir eterinių aliejų (pastarieji kaupiasi vaisių odelėje). Kai kurie citrusiniai vaisiai turi šiek tiek kartoką skonį, kurį jiems suteikia glikozidai, esantys vaisių minkštimo baltosiose skaidulose.

Citrina
Citrina – vaisius, paplitęs jau XVIII a. Jūrinių ekspedicijų rengėjas ir garsus keliautojas britas Džeimsas Kukas, saugodamas savo jūreivius nuo skorbuto (juo sergama, kai maiste trūksta vitamino C), liepdavo jiems kiekvieną dieną valgyti citrinas. Tai padėjo jam padaryti daugelį savo geografinių atradimų – jo vadovaujama įgula galėjo praleisti jūroje ilgą laiką (net 3 metus!), nes nė vienas iš jūrininkų nesirgo skorbutu.

Citrinai būdingas išskirtinis aromatas ir spalva. Gal todėl Graikijoje šis vaisius dominuoja vestuvinėje simbolikoje – nuotakos puokštėje visuomet esti citrinos žiedų, o ant vestuvinio stalo visuomet gausu patiekalų, paruoštų su citrina.

Europiečiai su citrinomis susipažino gana seniai – XI a. Manoma, kad 2200 m. pr. Kr. dabartinės Indijos ir Pakistano vietovėse jau buvo auginami kultūriniai citrinmedžiai. Vėliau arabai parsigabeno šių augalų į Artimuosius Rytus ir Šiaurės Afriką, kur jie labai išplito.

Citrina vartojama daug kur: kosmetikos, vaistų gamyboje, taip pat kulinarijoje ir konditerijoje – jos sultimis rūgštinami kremai ir tortų pertepimai. Kaip žinia, citrina yra labai aromatinga, todėl ji nepamainoma aromatizuojant įvairius gėrimus. Citrinos sultys taip pat vartojamos marinuojant daržoves, jomis gardinamos šviežios salotos, o citrinos žievelėmis paskaninama arbata ir kava.

Žaliosios citrinos
Žaliųjų citrinų žievelė yra žalios spalvos, jų aromatas šiek tiek stipresnis, be to, jos yra sultingesnės nei paprastos. Šių citrinų skonis išsiskiria savo rūgštumu, ne veltui sakoma: jei neragavai žaliųjų citrinų, nežinai, kas iš tikrųjų yra rūgštu. Šie vaisiai kilo iš Pietryčių Azijos, vėliau paplito Vakarų Indijoje ir Amerikos žemyne. Kadangi žaliosios citrinos yra neatsparios šalčiui, jos auga tik tropikų arba subtropikų šalyse. Beje, yra žaliųjų citrinų porūšis, vadinamas saldžiosiomis citrinomis. Pastarosios nėra tokios rūgščios kaip kitos citrinos, be to, jos pasižymi ypač maloniu aromatu.

Apelsinai – labiausiai paplitę citrusiniai vaisiai pasaulyje
Dar antikoje būta legendų ir padavimų apie apelsinus. Graikų mitinis didvyris Heraklis, vykdydamas savo 12-ąją užduotį, turėjo parnešti tris aukso obuolius iš hesperidžių (dab. Ispanija) sodo. Juose slypėjo jaunystės ir gyvybės eliksyras. Šie vaisiai buvo ne kas kita, kaip apelsinai.

Apelsinai, kilę iš Pietų Kinijos ir vėliau paplitę šiltose Azijos srityse, ilgainiui atkeliavo ir į Europą – dabar jie auginami Italijoje ir Ispanijoje.
Apelsinai gali būti kelių rūšių: tikrieji (saldieji) ir aitrieji. Pastarieji pasižymi rūgščiu, kiek aitroku ir karstelėjusiu skoniu. Dažniausiai šios rūšies apelsinai nėra valgomi. Tačiau perdirbti jie naudojami džemui ir marmeladui gaminti, taip pat jais aromatizuojamas likeris.

Kalbant apie tikruosius apelsinus, derėtų paminėti kelias jų rūšis: bambinius ir raudonuosius. Bambiniai apelsinai yra ypač įdomūs biologiniu požiūriu. Tai stamboki apvalūs arba pailgi besėkliai apelsinai, kurių žievelėje kyšo mažas, neišsivystęs vaisius, savo išvaizda primenantis bambą. Raudonieji apelsinai yra ypač sultingi, raudonos spalvos minkštimas turi vyno prieskonį.

Mandarinai ir jų įvairovė
Mandarinai pirmą kartą pasiekė Europą tik XIX a., kai juos čia iš Pietryčių Azijos atgabeno Mišelis Tenoras. Tada jie taip išpopuliarėjo, kad iki šiol pagal suvartojimą užima antrą vietą tarp citrusinių vaisių.
Mandarinai yra kilę iš Kinijos ar net Japonijos. Kaip ir kiti citrusiniai vaisiai, jie turi kelias rūšis ir porūšius, iš kurių labiausiai paplitę tikrieji mandarinai ir klementinai.

Klementinai išvesti XX a. pradžioje Alžyre, kryžminant mandariną su vienu iš citrusų. Šie vaisiai pasižymi saldumu, neturi sėklų ir dažniausiai yra didesni, nei tikrieji mandarinai. Klementinų žievė stipriau suaugusi su vaisiaus minkštimu nei kitų rūšių mandarinų.

Japonijoje yra išvesta ir likerinių mandarinų rūšis. Tai be galo sultingi vaisiai, turintys ypač mažai kalorijų – 100 gr/40kcal.

Greipfrutai – jauniausia citrusinė kultūra
Šie citrusiniai vaisiai kildinami iš Centrinės Amerikos atogrąžų miškų. Greipfrutai išvesti palyginti visai neseniai. Į Europą atvežti tik XIX a., jie greitai čia paplito – buvo pradėti auginti Ispanijoje, Graikijoje ir Izraelyje. Žinoma, Europoje užauginamas greipfrutų derlius nė iš tolo neprilygsta užauginamam Šiaurės Afrikoje bei Pietų ir Vidurio Amerikoje.

Kadangi greipfrutai turi unikalų skonį, juos pradėjo naudoti daugelio šalių virtuvių gurmanai.

Kad greipfrutai naudojami vaisių salotoms gaminti, o jų sultimis gardinamos nearomatingų vaisių sultys, žino daugelis, tačiau nereikėtų pamiršti, kad šis vaisius nepamainomas ir ruošiant žuvį, jūros gėrybes (moliuskus, austres) bei baltą mėsą – vištieną, kalakutieną ir triušieną. Taip pat iš greipfrutų verdama uogienė. Naudinga gali būti ir šių vaisių žievė – iš jos gaminami cukatai, taip pat išgaunamas vertingas eterinis aliejus. Pastarasis naudojamas ne tik maisto pramonėje, bet ir farmacijoje bei kosmetikoje.

Modesta Karpaitė