Nutukimas – liga, kurią reikia gydyti (2008-05-16)
Kaip apskaičiuojamas antsvoris?
Normalus kūno svoris skaičiuojamas įvairiais būdais – pagal „Metropolitan Insurance“ kompanijos lenteles, įvairias formules (pvz., svoris (kg) – ūgis (cm) = normalus svoris (kg)) ir t.t. Medikai pabrėžia, kad vienintelis rodiklis, tiksliai atspindintis mūsų svorio įtaką bendrai sveikatai, yra kūno masės indeksas (BMI; angl. body mass index), kuris apskaičiuojamas svorį (kg) padalijus iš ūgio (m) kvadratu:
KMI = svoris (kg) / [(ūgis (m)]2
Normalus KMI (t.y. normali kūno masė) yra 18,5–24,9. Antsvorio indeksas –25–29,9. Nuo 30 prasideda nutukimas, kuris skiriamas į tris klases:
I – 30–34,9,
II – 35–39,9,
III – 40 ir daugiau.
Didesnė nei normali kūno masė visada neigiamai veikia žmogaus sveikatą, tačiau kuo daugiau norma viršijama – tuo šis neigiamas poveikis didesnis.
1997 metais Didžiojoje Britanijoje tarp 16–64 metų amžiaus gyventojų nutukimas buvo nustatytas 17 proc. vyrų ir 20 proc. moterų. Nuo to laiko stebimas pastovus jo didėjimas, manoma, kad 2025 metais bus nutukę 30–40 proc. Didžiosios Britanijos gyventojų. Galima tik guostis, kad jau šiandien trečdalis JAV gyventojų nutukę, du trečdaliai turi antsvorį, o 2025 metais nutukusių žmonių turėtų būti 40–45 proc. Lietuvoje nutukimas šiuo metu siekia 15 proc., jis taip pat palaipsniui auga, kaip ir visame pasaulyje.
Toks nutukimo paplitimas ir didėjimas pavadintas pasaulinio masto epidemija – GLOBESITY (iš angl. global ir obesity). Vaikų ir jaunimo nutukimas ypač pavojingas, nes 80 proc. kūdikių, turinčių antsvorį pirmųjų metų laikotarpiu, suaugę sirgs nutukimu. Ši problema svarbi ne tik tiems, kurie yra nutukę ir turi sveikatos problemų, bet sunkia finansine našta užgula visą visuomenę – nutukimui ir su juo susijusių ligų (arterinės hipertenzijos, antro tipo cukrinio diabeto, metabolinio sindromo, degeneracinių sąnarių ir stuburo ligų, širdies-kraujagyslių sistemos susirgimų, kepenų ligų) gydymui išleidžiama labai daug pinigų, didžioji jų dalis skiriama iš mokesčių mokėtojų kišenės.
Nutukimas išgydomas
Nutukimo gydymas parenkamas pagal jo klasę. Pirmasis siūlomas gydymo būdas visada yra dieta, fiziniai pratimai ir elgsenos modifikacija.
Reikia pripažinti, kad tai yra efektyvus gydymo metodas – pacientams kartais pavyksta žymiai sumažinti kūno masę. Tačiau problema ta, kad nustojus laikytis dietos ir kitų rekomendacijų, svoris pradeda greitai augti ir dažnai viršija tuos rodiklius, kurie buvo prieš pradedant gydymą. Tai – vadinamasis „jo-jo“ efektas: organizmas dietą suvokia kaip badmetį, todėl pasibaigus „badui“ jis ruošiasi naujam badmečiui ir sukaupia atsargų (riebalų pavidalu) dar daugiau. Vadinasi, dieta svorį sumažinti galima, tačiau sunkiausia yra išsaugoti sumažėjusią kūno masę. Dietologai dažnai sako, kad norint laikytis dietos savaitę, mėnesį ar net metus, galima net nepradėti, nes tai turi tapti ne laikinu, o viso gyvenimo mitybos būdu. Jei veiksniai, sąlygoję svorio sumažėjimą išnyksta (dieta, fiziniai pratimai), svoris neišvengiamai pradeda augti.
Lygiai tas pats pasakytina apie nutukimui gydyti skirtus vaistus – kol juos naudojate, galite tikėtis svorio mažėjimo, tačiau nustojus vartoti medikamentus (o jų visą gyvenimą naudoti ir neleidžiama), svoris vėl pradeda didėti.
Operacinio (chirurginio) nutukimo gydymo būdai skiriasi nuo anksčiau minėtų tuo, kad jų poveikis tęsiasi visą likusį gyvenimą – jie leidžia ne tik žymiai sumažinti kūno masę, bet ir išlaikyti norimą svorį.
Pagrindinės operacijos, skirtos nutukimui gydyti, yra dvi: skrandžio apjuosimas reguliuojamąja juosta (angl. gastric banding) ir skrandžio bei plonosios žarnos apylankos operacija (angl. gastric by-pass). Iš karto galima pasakyti, kad pagal svorio sumažėjimo rezultatą jos abi yra lygiavertės – lyginant trejų ir daugiau metų po operacijos rezultatus, jie yra vienodi.
Operacijos skiriasi savo poveikiu. Pirmosios metu skrandžio viršutinė dalis apjuosiama specialia juosta (žiedu; angl. gastric banding), dėl ko skrandis šioje vietoje susiaurėja. Maistas, patekęs į skrandį, negali greitai praeiti per žiedo susiaurėjimą ir kaupiasi virš žiedo esančioje skrandžio dalyje, užpildo ją ir ištempia jos sieneles. Tai yra pagrindinis sotumo mechanizmo principas – skrandžio užpildymas maistu iki sienelių išsitempimo. Taigi po operacijos, norint būti sočiam, nereikia suvalgyti daug maisto, nes bereikia užpildyti ne visą, o tik nedidelę skrandžio dalį. Po operacijos pacientas, suvalgęs nedidelį maisto kiekį, jaučiasi lygiai toks pat sotus, koks jausdavosi iki operacijos suvalgęs daug maisto. Palaipsniui virškindamasis suvalgytas maistas per susiaurinimą praeina į likusią skrandžio dalį (lyg smėlio laikrodyje) ir keliauja visu likusiu žarnynu, todėl ši operacija yra pati fiziologiškiausia iš visų nutukimą gydančių (dar vadinamų bariatrinių) operacijų.
Kitas jos privalumas – skrandis ir žarnos nėra perpjaunamos ir iš naujo susiuvamos, todėl mažesnė operacijos komplikacijų (siūlių ir anastomozių nelaikymo, žaizdų infekcijos) tikimybė. Be to, žiedą bet kada galima nuimti (operaciniu būdu) – ir jūs vėl turėsite lygiai tokį patį skrandį kaip ir prieš operaciją. Juk po 10–15 metų vaistai nuo nutukimo bus tikrai išrasti ir galbūt pacientas norės pasirinkti juos, o visa tai, kas padaryta operacijos metu, – pašalinti. Šios operacijos minusas – į organizmą įdedamas svetimkūnis (Tačiau reikia turėti galvoje, kad šiuo metu medicina naudoja labai daug dirbtinių implantų – širdies stimuliatorius, dirbtinius sąnarius, krūtų implantus ir pan. Svarbu, kad jie būtų kokybiški.) Kitas nepatogumas – kiekvienam žmogui žiedo susiaurinimas yra individualus. Jis atliekamas per odą į specialų poodyje įsiūtą rezervuarą įduriant ploną adatą ir suleidžiant tam tikrą kiekį skysčio. Tai – neskausminga 15 minučių procedūra, tačiau jai atlikti reikia atvykti pas gydytoją. Be to, po operacijos ją tenka daryti 2–3 kartus, kol galutinai parenkamas pacientui tinkamas žiedo skersmuo. Tik tinkamas pooperacinis reguliavimas gali užtikrinti gerus svorio sumažėjimo rezultatus.
Antroji – skrandžio ir plonosios žarnos apylankos operacija remiasi „trumpos žarnos“ arba malabsorbcijos principu. Pacientų suvalgytas maistas nėra įsisavinamas, nes trūksta žarnos ilgio jam suvirškinti ir rezorbuotis – dalis virškinimo organų (skrandis ir dvylikapirštė) nefunkcionuoja, t.y. per juos maistas nepraeina, o dalyje plonosios žarnos praeinantis maistas nevirškinamas, nes čia nėra virškinimo sulčių. Paciento neįsisavintas maistas išeina tuštinantis. Suprantama, kad po operacijos tuštinamasi dažniau – vidutiniškai 2–3 kartus per dieną (kuo daugiau valgoma, tuo dažniau ir tuštinamasi). Maistui nepraeinant per dvylikapirštę žarną, organizmui pradeda trūkti tam tikrų medžiagų – geležies, kalcio, B grupės vitaminų ir folinės rūgšties. Šios medžiagos labai svarbios – esant jų trūkumui, galima rimtai susirgti, todėl po operacijos visą likusį gyvenimą jas reikia naudoti papildomai ir, be to, tikrintis kraują dėl jų 1–2 kartus per metus. Po operacijos nei rentgenu, nei endoskopu negalima patikrinti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos – vadinasi, nėra galimybių laiku diagnozuoti šių organų susirgimų. Įsivaizduokite, kad jums ne laiku, t.y. pavėluotai, diagnozavo skrandžio vėžį – ar bus galima jį išgydyti? Dar vienas šios operacijos minusas – jos metu perpjaunamas skrandis ir plonoji žarna, daromos skrandžio ir žarnos bei žarnos ir žarnos jungtys (anastomozės), todėl gali kilti daugiau komplikacijų. Iš esmės operacija nėra negrįžtama – jei panorėsite kada nors viską atstatyti į savo vietas, chirurgas sugebės tai padaryti, tačiau perpjautas ir vėl susiūtas organas niekada nebefunkcionuoja taip pat.
Suprantama, kad abi operacijos yra žymiai pavojingesnės nei konservatyvūs gydymo būdai (dietos, vaistai). Jos siūlomos tik tiems žmonėms, kurie jau išbandė pirmuosius būdus ir nesulaukė efekto. Dietos rekomenduojamos antsvorį ir nedidelį nutukimą turintiems asmenims. Deja, didelio laipsnio nutukimu sergantiems žmonėms šiandien gali padėti tik chirurginiai gydymo būdai. Operacinį nutukimo gydymą pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos (PSO; angl. WHO) ekspertai rekomenduoja žmonėms, turintiems kūno masės indeksą, didesnį nei 35, ir sergantiems gretutinėmis ligomis bei turintiems kūno masės indeksą, didesnį nei 40, nepriklausomai nuo to, serga jie ar ne gretutinėmis ligomis. Beje, kūno masės indeksui esant tarp 30 ir 35, galima daryti operaciją, tačiau tik vieną – skrandžio apjuosimą reguliuojamąja juosta.
Po operacijos pacientui ligoninėje tenka praleisti 1–2 dienas.
Gydytis galima ir Lietuvoje
Lietuvoje 15,1 proc. žmonių yra nutukę. II ir III klasių nutukimu (pretendentai operaciniam gydymui) serga apie 62 tūkst. suaugusių žmonių – tai vidutinio Lietuvos miesto gyventojų skaičius.
Lietuvoje daromos abiejų tipų operacijos – šiuo metu Vilniuje ir Kaune jau operuota apie 650 pacientų. Maždaug pusei jų atliktos skrandžio apjuosimo reguliuojamąja juosta, kitai pusei – skrandžio ir plonosios žarnos apylankos operacijos.
Operuoti tokius ligonius pradėjome nuo 2004 metų. Operacinis nutukimo gydymas Lietuvoje labai populiarus – Vilniaus universiteto Santariškių klinikose užsirašiusių operacijai pacientų eilė siekia 2008 metų lapkričio mėnesį. Galbūt Didžiojoje Britanijoje tokios eilės nieko nestebina, tačiau Lietuvoje pacientui laukti operacijos 8–9 mėnesius atrodo labai neįprasta. Pabrėžtina, kad tokia eilė susidarė net ir pačiam pacientui mokant už operacijos metu naudojamas medicinines priemones – skrandį apjuosiančią juostą ar specialius siuvimo aparatus, kurie kainuoja daugiau nei 6000 litų, o Lietuvoje tai visgi dideli pinigai. Jei žmogus dirba Lietuvoje ir moka mokesčius „Sodrai“, už likusias medicinines paslaugas – gulėjimą ligoninėje, vaistus, operaciją, narkozę ir kt. mokėti nereikia. Tačiau mokesčių nemokantiems asmenims ir užsieniečiams papildomai tenka sumokėti dar apie 5000 litų.
Gydytojas Gintautas Brimas
Komentarai