Raudonų aguonų sekmadienis (2007-10-13)

Kiekvienais metais spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje televizijos laidų vedėjų ir kitų svarbių žmonių atlapai pražysta raudonomis aguonėlėmis. Jas už bet kiek paaukotų pinigėlių (paprastai bent vieną svarą) galima įsigyti daugelyje metro, traukinių, autobusų stočių ir kai kuriose parduotuvėse. Tačiau šios plastikinės gėlytės – tikrai ne mados šauksmas...

Ką reiškia raudonos aguonos?
Raudonų aguonų ir pralieto kraujo ryšį nustatyti nesunku – pirmiausia dėl spalvos. Tačiau yra ir dar viena iškalbinga detalė – aguonos mėgsta nuniokotas žemes. Tai buvo pastebėta jau XIX amžiuje, kai Napoleono karų nusiaubtuose kloniuose tarp žuvusių karių kūnų gausiai pridygdavo raudonų aguonų. Kiek vėliau, 1914 metais, Šiaurės Prancūzijoje ir Flandrijoje po I Pasaulinio karo dygstančias raudonas skaisčiaveides pastebėjo ir poetiškai aprašė Kanados karo medicinos karininkas Johnas McCrae. Jo eilėraštis „Flandrijos laukuose“ gerai žinomas iki šių dienų. Jame būtent aguonos buvo pasirinktos pavaizduoti neįkainojamą jo žuvusių kolegų auką. Nuo tada aguonos tapo simboliu tų, kurie žuvo I Pasauliniame ir vėlesniuose karuose. O plastikinę aguonėlę, kurią artėjant karo aukų atminimo dienai galima išvysti daugelio atlapuose, sukūrė prancūzė Guerin. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Pietų Afrikos respublika ir Malta, šią dieną netgi pavadino „aguonų diena“.

Buvo ir baltų aguonų
1933 metais Moterų kooperacinė sąjunga pristatė baltą aguoną, turėjusią tapti ilgalaikiu taikos ir visų karų pabaigos simboliu. Baltuolės buvo dėvimos Paliaubų dieną, kuri vėliau tapo karo aukų atminimo sekmadieniu (angl. Remembrance Sunday). Deja, karališkasis britų legionas niekada nepripažino šio simbolio. Mat, nors balta aguona neįžeidė žuvusiųjų didžiuosiuose karuose atminimo, daugeliui veteranų atrodė, kad ji gali užgožti raudonos aguonos simbolizuojamą pralietą kraują. 3-ajame dešimtmetyje problema pasidarė tokia aštri, kad keletas moterų prarado darbus vien dėl to, kad atlapuose segėjo ne raudonas, o baltas aguonas. Baltosios buvo nugalėtos ir šiandien jų niekas nebeprisimena.

Trumpa istorija
1918 metų vienuolikto mėnesio (lapkričio) vienuoliktą dieną vienuoliktą valandą nutilo karo ginklai visoje Europoje. Tai įvyko po ketverių metų negailestingų kovų. Didysis karas pasibaigė. Tos dienos ryte geležinkelio vagone „Compiegne“ miške Prancūzijoje buvo pasirašytos paliaubos. O po šešių valandų – lygiai 11 valandą ryto buvo oficialiai paskelbta karo pabaiga.

Pirmoji karo aukų atminimo diena buvo švenčiama 1919 metais Didžiojoje Britanijoje ir kitose Britų tautų sandraugos (angl. Commonwealth) šalyse. Iš pradžių šventė buvo vadinama Paliaubų diena ir švenčiama prieš metus įvykusiems įvykiams paminėti. Po II Pasaulinio karo pabaigos 1945 metais Paliaubų diena (angl. Armistice Day) buvo pervadinta į Atminimo dieną (angl. Remembrance Day). Tuomet jau teko minėti du pasaulinius karus ir per juos padėjusius galvą karius.

Dviejų minučių tyla
1919 metų gegužę „London Evening News” laikraštyje išspausdintame australo žurnalisto Edvardo George‘o Honey straipsnyje buvo pasiūlyta tylos minute pagerbti žuvusiuosius per I Pasaulinį karą. Ši žinia buvo perduota tuometiniam karaliui George‘ui V. Atrodo, idėja jam patiko, nes iškart buvo išleistas įsakymas dėl dviejų minučių tylos: „Bet koks judėjimas turi sustoti, kad idealioje tyloje visi galėtų sukoncentruoti savo mintis pagarbiam šlovingai žuvusiųjų atminimui.“

Kaip švenčiamas antrasis lapkričio sekmadienis
Jungtinėje Karalystėje kiekvieną lapkričio 11 dieną, nepriklausomai nuo savaitės dienos, šventė minima poros minučių tyla. Tačiau visos ceremonijos dėl patogumo vyksta antrąjį lapkričio sekmadienį. Prie vietinių karo paminklų vyksta karo aukų minėjimo ceremonijos, kurias dažniausiai organizuoja karališkasis britų legionas – buvusių karių sąjunga. Viena iš svarbiausių ceremonijos dalių – iškilmingas aguonų vainikų padėjimas prie karių kapų. Vainikus neša ne tik buvę kariai, t.y. įvairių karų veteranai, bet ir karo mokyklų auklėtiniai, skautų organizacijos atstovai, „St.John“ greitosios pagalbos darbuotojai, labdaringos organizacijos „Salvation Army“ nariai. Paprastai neapsieinama be „Paskutinio posto“ maršo, dažniausiai atliekamo trimitu. O pasibaigusią tylos minutę sudrumsčia kitas – rytinio trimito arba signalo keltis maršas. Pagrindinės iškilmės vyksta „Whitehall“ gatvėje prie nežinomo kareivio paminklo. Ten karalienė, premjeras, kiti svarbūs politikai ir armijos vadai atneša vainikus.

Anglikonai ir Romos katalikai
Krikščionių anglikonų ir katalikų tikėjimo atstovams karo aukų minėjimo diena – dviguba šventė. Mat, kaip tik tada švenčiama Šv.Martyno diena. Gal atsitiktinai, o gal ir ne, šis šventasis yra garsus tuo, kad atsisakė savo kareiviško gyvenimo ir tapo taikiu vienuoliu. Todėl kartais Šv.Martyno statulėlės irgi naudojamos kaip karo aukų atminimo dienos simbolis.