Šv. Patriko šventė (2006-04-12)

Šv. Patriko istorija ir tradicijos.
Apie šv. Patriką, Airijos šventąjį ir globėją, sukurta keletas pasakojimų. Pagal vieną istoriją, jis gimė Velse apie 385 metus. Jo tikrasis vardas buvo Maewynas ir jis būtų gavęs Airijos vyskupo vietą, tačiau stokojo pinigų mokslams.

Iki 16 metų Maewynas, būsimasis šventasis, save laikė pagoniu. Kaip tik tada vaikinas buvo sugautas kaimą siaubusių airių plėšikų ir parduotas į vergiją. Būdamas nelaisvėje jis priartėjo prie Dievo.
Po šešerių metų Maewynas pagaliau ištrūko iš vergijos ir nuvyko į Gaulio miestą. Ten 12 metų studijavo vienuolyne. Studijų metu jaunuolis suprato, kad jo misija – visus pagonis paversti krikščionimis. Jis norėjo grįžti į Airiją ir ten įvykdyti savo užduotį. Tačiau jo vyresnieji nusprendė, kad į Airiją vyks šventasis Palladius. Tačiau pastarasis po poros metų buvo perkeltas į Škotiją ir tada Maewynas–Patrikas (jau persivadinęs krikščionišku vardu) pagaliau buvo paskirtas antruoju Airijos vyskupu. Jis gana sėkmingai krikštijo vietinius gyventojus. Tačiau tai nepatiko keltų žyniams. Jie kelis kartus Patriką buvo suėmę, tačiau jam vis pavykdavo ištrūkti. Patrikas keliavo per Airiją, steigdamas naujus krikščioniškus vienuolynus, mokyklas ir bažnyčias. Taip jis pamažu keitė savo šalį.

Patriko misija truko 30 metų, kol galiausiai jis apsistojo Downo grafystėje. Šv. Patrikas mirė 461 metų kovo 17 dieną. Nuo tada ši diena švenčiama jo garbei.

Daug airių folkloro skirta būtent šiai šventei. Vieni pasakoja, kad šv. Patrikas galėjęs prikelti žmones iš numirusiųjų. Kiti teigia, kad jis išvaręs visas gyvates iš Airijos. Kai kurie šį pasakojimą laiko pagonių pavertimo krikščionimis metafora.

Iš pradžių šv. Patriko diena buvo katalikų šventė ir tik vėliau ji virto pasaulietine.

Vienas iš svarbiausių šventės ir pačios Airijos simbolių – trilapis dobilas (air. shamrock). Manoma, kad šis simbolis atsirado tada, kai šv. Patrikas panaudojo trilapį dobilą šv. Trejybei paaiškinti: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Šventoji Dvasia yra atskiri to paties vieneto elementai, kaip ir trys atskiri, tačiau kotelio sujungti, dobilo lapeliai. Šv. Patriko pasekėjai ėmė tradiciškai įsisegti trilapį dobiliuką šventės metu.
Kitas šv. Patriko šventės simbolis – leprikanai (air. Leprechauns). Tai mistiniai atsiskyrėliai, kurie vengia kontakto tiek su mirtingaisiais, tiek su nemirtingomis būtybėmis – elfais. Jie uoliai siuva... batus. Taip pat jie yra paslėptų brangenybių savininkai. Leprikanas visada gali būti užtinkamas su batu vienoje rankoje ir plaktuku kitoje. Lobių ieškotojai gali priversti leprikaną išduoti paslaptį, kur paslėptos brangenybės. Tačiau jei tik žmogus nusisuka į šalį – leprikanas iškart išnyksta. Todėl, norint surasti lobį, reikia nenuleisti nuo atsiskyrėlio akių. Dauguma leprikanų negražūs – maži, stori, raukšlėtais veidais senukai, tačiau, nepaisant kūno sudėjimo, labai grakščiai judantys.

Linksmas šv. Patriko dienos tradicijas airių emigrantai išpopuliarino visame pasaulyje, pvz., Amerikoje ši šventė švenčiama jau nuo XVIII amžiaus. Tačiau labiausiai, žinoma, ši diena švenčiama pačioje Airijoje. Daugybę turistų vilioja itin spalvingos Dublino ir kitų miestų eisenos, vyraujanti puošni žalia spalva (Airijos gamtovaizdžio simbolis) ir tamsus „Guinesso“ alus. Manoma, kad viena iš šventės populiarumo priežasčių ta, kad jos data yra tik keletą dienų prieš oficialią pavasario pradžią. Tai tarsi pirmoji pavasario žaluma po žiemos. „Cead mile failte“ – šimtas tūkstančių pasveikinimų Jums (air.)!