Apie britiško alaus ypatybes (2006-04-12)

Alus yra beveik toks pat senas, kaip ir pati žmonija. Miežiai, pagrindinė alaus sudedamoji dalis, egzistavo jau 3000 metų pr. Kr. Yra įrodymų, kad senovės egiptiečiai iš miežių gamino tam tikrą alkoholinio alaus rūšį.
Viduramžiais Anglijoje alus buvo pagrindinis dienos gėrimas. Dauguma valgių būdavo „nuplaunami“ maždaug galonu (apie 4,5l) alaus. Tačiau dėl švaraus vandens stygiaus tais laikais alus tikriausiai buvo sveikesnis gėrimas, nei vanduo.
Modernus, t. y. šių dienų alus gaminamas iš salyklinių miežių, apynių, mielių ir vandens, skoniui suteikti vartojami ir kai kurie kiti ingredientai. Mielės fermentuoja (raugina) salykle esantį cukrų, o apyniai suteikia kartų aromatą.

Kuo skiriasi vadinamasis „lager“ alus nuo elio (angl. ale)?
Dvi pagrindinės angliško alaus rūšys yra „lager“ alus ir elis (angl. ale). Tačiau kuo jie skiriasi ir kodėl jų skonis skirtingas?
Salyklinis, cukrinis skystis, vartojamas alaus gamyboje, lietuviškai vadinamas misa (angl. wort). Mielės fermentuoja cukrų misoje ir per šį procesą išsiskiria alkoholis. Mielės, kurios fermentuojasi misos paviršiuje, yra elio mielės, o tos, kurios fermentuojasi misos apačioje – „lager“ alaus. Elio mielės rūgsta šiltesnėje temperatūroje ir tai sukuria vaisinį skonį. „Lager“ alus (vokiška žodžio kilmė reiškia „saugoti, laikyti“) rūgsta ilgiau ir šaltesnėje temperatūroje – dėl to jo skonis kitoks.
Elis Didžiojoje Britanijoje seniau turėjo ne kokią reputaciją. Egzistavo nuomonė, kad jis, pilstomas šiltas ir be putų, tinka gerti tik seniems, pypkes rūkantiems vyriškiams. Tačiau per pastaruosius kelerius metus alaus pramonė sėkmingai išpopuliarino elį ir tarp jaunos, modernios kartos atstovų. Dabar jo galima atsigerti ne tik baruose ir restoranuose, bet ir nusipirkti parduotuvėse – didelis pasirinkimas leidžia įvairiomis elio rūšimis mėgautis ir namuose.

Populiariausios britiško alaus rūšys
Trumpai apžvelgsime šešias populiariausias alaus rūšis, parduodamas daugelyje gėrimų parduotuvių ir supermarketų.

Shepard Neame “Bishops Finger” („Vyskupo pirštas“), 500 ml, 5,4% alk.
Tai stiprus, tamsus alus, turintis stiprų vaisinį skonį (labiausiai jaučiamas bananų ir kriaušių). Jo išgėrus, burnoje ilgai išlieka apynių prieskonis. Tai idealus gėrimas šaltais žiemos vakarais.
*******

Badger “Golden Champion” („Auksinis čempionas“), 500 ml, 5% alk.
Tai šviesus, auksinės spalvos alus, puikiai tinkantis prie grilio patiekalų, todėl gali būti laikomas idealiu vasaros gėrimu. Jis turi nuostabų gaivinantį, beveik gėlių skonį su stipriu šeivamedžio prieskoniu. Geriamas stipriai atšaldytas.
********

Wychwood “Hobgoblin” („Velniūkštis“), 500 ml, 5,2% alk.
Šis tamsaus, rausvo varinio atspalvio stiprus alus turi šokolado ir karamelės salyklinį skonį. Jo išgėrus, jaučiamas kartokas apynių prieskonis.
*******

Shepard Neame “Spitfire” („Karštuolis“), 500 ml, 4,5% alk.
Šis alus, kuris greitai pats gali tapti legenda, pavadintas legendinio britų karo lėktuvo vardu. Tai auksinis elio rūšies alus su subalansuotu salyklo ir vaisių aitrumo skoniu, kurį sukuria Kente išauginti apyniai. Minėtos jo savybės leidžia puikiai numalšinti troškulį.
*******

Fullers “Honey Dew” („Medaus lašas“), 500 ml, 5% alk.
Nuostabiai saldus, gaivinantis, auksinės spalvos alus, pagamintas iš organinių angliškų apynių, sumaišytas su organiniu (natūraliu, be priemaišų) medumi. Medaus švelnumas jame susilieja su apynių kartumu. Šis alus yra tikrai vertas “lager” alaus mėgėjų dėmesio.
**********

Greene King “The Beer To Dine For” („Alus pietums“), 660 ml, 5% alk.
Tai alus, kuris ypač rekomenduojamas moterims ir tiems, kurie mėgsta savo pietus užgerti alumi. Jis turi lengvą vaisių skonį su melionų prieskoniu, tinka gerti su lengvais patiekalais. Šis alus gali tapti dar vienu atradimu “lager” mėgėjams.
*********

Šis alaus rūšių aptarimas yra nebloga įžanga pažinti britišką alų, tačiau geriausia patiems pabandyti keletą rūšių ir nuspręsti, kurios labiausiai patinka. Daugiau informacijos galima rasti CAMRA (“Campaign for Real Ale” – „Kampanija už tikrą alų“) internetinėje svetainėje: http://www.camra.org.uk, taip pat: http://www.cask-marque.co.uk.