Big Benas – vienas didžiausių pasaulio laikrodžių (2006-03-23)

Big Benas – vienas didžiausių pasaulio laikrodžių – neatsitiktinai yra laikomas ne tik Londono, bet ir visos Anglijos simboliu. Jis kiekvienais metais pritraukia tūkstančius turistų ir smalsuolių. Tačiau ką žinome apie jį, jo pastatymo istoriją mes, kurie gyvename čia, Londone, ir matome šį bokštą vos ne kasdien?

Kalbėdami apie Big Beną, daugelis pasakytų, kad tai didžiulis laikrodis, kuris yra Vestminsterio rūmų (Parlamento rūmų) Šv. Stefano bokšte. Tačiau nedaugelis žino, kad jis buvo statomas Anglijos karalienei Viktorijai I žengiant į sostą.

Big Beno vardo kilmė
Yra keletas Big Beno vardo kilmės hipotezių. Abi jos šio bokšto pavadinimą sieja su dviejų garsių anglų vardais.
Pagal pirmąją teoriją, šis pavadinimas kilęs nuo sero Benjamino Hallo, garsaus ir gerbiamo to meto parlamento nario, vardo.
Antroji hipotezė skelbia, kad Big Beno laikrodžio pavadinimas turi sąsajų su garsaus ir perspektyvaus anglų boksininko Benjamino Caunto vardu.

Laikrodžio bokštas
Senajam parlamento pastatui nukentėjus per gaisrą 1834 metais spalio 16 dieną, pagal Charleso Barry‘o projektą buvo atkurti Vestminsterio rūmai. Laikrodžio bokštas buvo neatsiejama jų dalis. Vestminsterio rūmų pastatų kompleksas, pastatytas Viktorijos laikų gotikiniu stiliumi, ypač pakeitė centrinio Londono urbanistinį peizažą.
Big Beno bokšto aukštis yra 96,3 metrai. Nors jam ir negresia Pizos bokšto, esančio Italijoje, likimas, tačiau mokslininkai konstatuoja faktą, kad Big Beno bokštas irgi yra šiek tiek pakrypęs. Tiesa, šį pasvyrimą į šiaurės vakarus nėra taip lengva pastebėti, nes jis yra vos 220 milimetrų.

Big Beno laikrodis
Big Beno laikrodis turi keturis ciferblatus, matomus iš skirtingų pusių. Pats laikrodžio mechanizmas buvo pabaigtas 1854 metais, tačiau kad jis galėtų normaliai funkcionuoti, prireikė dar ketverių metų.
Big Beno laikrodžio ciferblatus suprojektavo Augustus Puginas. Kiekviename iš jų yra išgraviruotas lotyniškas užrašas: „Domine salvam fac reginam nostram Victoriam Primam“ („Dieve, saugok mūsų karalienę Viktoriją I“).
Statant Big Beną, buvo pasirinktas karališkojo astronomo Georgo Airy‘o pasiūlymas. Astronomas siekė, kad kiekvienas pirmasis valandos dūžis aidėtų sekundės tikslumu. Todėl buvo nuspręsta kas valandą telegrafu susisiekti su Grinvičo observatorija, kad būtų išlaikytas laikrodžio tikslumas.

Big Beno varpas
Big Beno laikrodžio varpą nuliejo Johnas Warneris su sūnumis 1856 metais. Kadangi tuo metu laikrodžio bokštas dar nebuvo baigtas statyti, varpas buvo pastatytas rūmų kieme, kur jis mušdavo valandas.
Big Beno varpas svėrė 16 tonų, o jo kūjis – apie 300 kilogramų. Pastarojo masė buvo pasirinkta per didelė, dėl to po vienų metų varpas, neatlaikęs kūjo smūgių, suskilo.
1858 metais iš senojo varpo buvo nulietas naujas, šiek tiek lengvesnis, kuris tebekabo iki šių dienų. Tiesa, ir senasis varpo plaktukas buvo pakeistas nauju, truputį lengvesniu plaktuku.
Įkėlus didįjį varpą į bokštą, jis, mušdamas valandas, skamba E tonu, o 4 mažieji varpai (taip pat pagaminti Warnerių), mušantys kas pusvalandį ir valandos ketvirtį, skamba F tonu.

Įdomūs faktai apie Big Beną
Big Benas yra valomas kas penkeri metai. Be to, jį reikia prisukti tris kartus per savaitę.
Antrojo Pasaulinio karo metu bombai pataikius į Big Beno bokštą, laikrodis pradėjo eiti nebe taip tiksliai.
1949 metais ant Big Beno minutinės rodyklės nutūpus paukščių būriui, laikrodis vėlavo 4,5 minutės.
1962 metais Big Benas paskelbė Naujuosius Metus 10 minučių vėliau, nes laikrodžio rodyklės buvo apsnigtos didžiuliu sniego sluoksniu.