Divali – kas tai? Arba kaip šventes švenčia indai? (2005-11-11)

Gyvename Anglijoje, kur netrukus, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, prasidės Divali šventimas. Tačiau ar žinome, kokia tai šventė?

Divali atsirado Pietų Indijoje, ilgainiui išplito po visą pasaulį, kur gyvena induizmo ir sikizmo religijų išpažinėjai. Iš pradžių tai buvo religinė šventė, tačiau laikui bėgant, ji šiek tiek supasaulietiškėjo.

Visų pirma tai šviesos šventė, kai gėris nugali blogį, šviesa įveikia tamsą, o žinios triumfuoja prieš nemokšiškumą. Nepaisant skirtingų šio festivalio reikšmės interpretacijų (skirtingose Indijos vietose pasakojamos vis kitokios legendos), ją švenčiantieji vieningai sutaria, kad tai vilties, geranoriškumo, gyvenimo paprastumo ir džiaugsmo šventė.

Anglijoje, kaip ir Indijoje, pasitikdami Divali, žmonės tvarko namus, švarinasi, rengiasi naujais drabužiais, o svarbiausia, pastatus puošia ryškiais dekoratyviniais žibintuvėliais. Divali laikas yra nustatomas pagal induizmo kalendorių. Dažniausiai šventė vyksta 5 dienas spalį arba lapkritį. Pagal Vikravos kalendorių, Divali simbolizuoja Naujųjų Metų pradžią. Taip pat Divali buvo švenčiama, nuėmus sėkmingą ir gausų derlių.

Kaip jau minėta, Divali yra minima ir sikizmo pasekėjų. Šią dieną švenčiamas XVII a. šeštojo guru – Hargobindo Singho išvadavimas iš nelaisvės. Žinoma, sikai švęsdavo Divalį ir anksčiau. Dar XVI a. per šią šventę buvo pastatytas Amritsaro šventyklos (švenčiausios sikų vietos) kertinis akmuo.

Divali pavadinimas kilęs iš sanskrito kalbos žodžio "dipavali". Maži aliejiniai žibintai, kuriais puošiami namai, parduotuvės ir visos viešos vietos, tradiciškai vadinami "diyas". Šie žibintuvėliai, pripildyti garstyčių aliejaus, sustatomi eilėmis ant palangių, prie durų ir lauke prie pastatų. Indijoje iki šių dienų, švenčiant Divalį, degantys žibintuvėliai plukdomi Gango upe. Šventės kulminacija – fejerverkai – yra neatsiejama Divali festivalio dalis.

Pasak legendos, degantys žibintuvėliai padeda gerovės ir turtingumo deivei Lakšmei surasti kelią į žmonių namus. Dažniausiai durys ir langai paliekami praviri, kad deivė galėtų patekti į namus, stengiamasi vidų dekoruoti lotosais, nes, pasak legendos, tai vienas iš mėgstamiausių Lakšmės augalų (tradiciniame mene ši deivė vaizduojama laikanti lotosą arba sėdinti ant jo). Net ir iki šių dienų yra išlikusi tradicija namuose įrengti altorėlį deivės Lakšmės garbei. Jis būna puošiamas pinigais ir paveikslėliais, simbolizuojančiais turtingumą ir gerovę (dažniausiai tai būna namų ir automobilių piešiniai).

Dar vienas įdomus tikėjimas – manoma, jei bus lošiama per Divalį, tai užtikrins žaidėjui sėkmę. Pasak legendos, deivė Parvatė, lošdama su savo vyru kauliukais, pažadėjo, kad kiekvieną lošiantį per Divalį lydės sėkmė.

Divali, kaip ir bet kuri didelė šventė, neatsiejama nuo keitimosi dovanomis. Nuo senų laikų buvo dovanojami saldumynai ir džiovinti vaisiai, tačiau pastaruoju metu ši šventė, visai kaip vakarietiškos Kalėdos, įgavo ir komercinį atspalvį – dovanų pirkimo ir pardavimo bumas tapo neatsiejama jos dalis.

Modesta Karpaitė