Londono traukos centras – vienuolių daržas (Covent Garden) - Anglija.lt
 

Londono traukos centras – vienuolių daržas (Covent Garden) (2008-05-22)

Tikriausiai visi gerai pažįsta šių dienų Covent Gardeno rajoną. Tai gana šiuolaikiška Londono dalis, garsėjanti savo stilingomis parduotuvėmis, gatvės aktoriais ir muzikantais, barais, restoranais, teatrais, Karališkaisiais operos ir baleto rūmais bei itališko stiliaus turgaus aikšte, kurioje kasdien knibžda galybė žmonių.

Covent Garden turgus, suprojektuotas dar 1632 metais, kasmet pritraukia apie 30 mln. turistų. Lankytojus čia vilioja ne tik pardavinėjami įvairūs meniški daikčiukai, suvenyrai, drabužiai, rankų darbo gaminiai, bet ir kasdien (išskyrus tik Kalėdas) pasirodantys gatvės artistai. Toks dabartinio Covent Gardeno vaizdas. Tačiau tokiu jis tapo tik nuo maždaug 1980 metų. O prieš tai – beveik 400 metų – viskas atrodė kitaip... Ši vieta ilgą laiką buvo tiesiog didžiausias Anglijos vaisių ir daržovių turgus. Beje, kai kurios Covent Gardeno gatvės turėjo nelabai kokią šlovę. Kad ir kaip būtų, Covent Gardeno rajone žmonės gyvena jau beveik 2000 metų – tai viena iš seniausiai gyvenamų Londono vietovių.

Pradžioje buvo daržas
Savo vardą Covent Gardenas įgijo dėl to, jog buvo pastatytas ant benediktinų vienuolyno žemės, kur kažkada vienuoliai augino daržoves. Manoma, kad pirmasis pavadinimo žodis buvęs „convent“, taigi visas pavadinimas lietuviškai skambėtų „vienuolyno daržas“. Tik ilgainiui pirmojo skiemens „n“ kažkur pasimetusi.

Maždaug XVI amžiaus viduryje karalius Henris VIII panaikino vienuolynus, vienuolius išvarė į Berkšyrą, o buvusioje vienuolyno žemėje ėmė treniruoti savo sakalus. Kai šis užsiėmimas jam nusibodo, Henris VIII atidavė žemę aristokratų Bedfordų šeimai. O šie buvusiame darže įrengė turgų. Vaisių, daržovių ir gėlių turgus klestėjo apie 300 metų.

Tačiau Londono miesto planuotojams turgus pačiame miesto centre tiesiog kliuvo už akių. Galiausiai 1970 metais jis buvo iškeltas į Nine Elmsą (tarp Battersea ir Vauxhall). Covent Gardene liko daugybė tuščių, apleistų patalpų. Projektuotojai sumanė nugriauti šias pašiūres ir pastatyti metropolį su plačiais keliais, viešbučiais ir konferencijų centrais. Turgų išgelbėjo vietiniai gyventojai, kurie surengė didžiulę protesto kampaniją. Turgų teko atnaujinti ir dabar jis tapo daugybės prekyviečių centru ir mėgstama pramogų vieta.

„Mergelių gatvelė“
Išvertus į lietuvių kalbą būtent taip skambėtų populiarios Covent Gardeno gatvės Maiden Lane pavadinimas. Tačiau istorija teigia, kad šios gatvės pavadinimas tikrai ne su mergelėmis susijęs. Teigiama, kad „maiden“ kilo iš senosios anglų kalbos žodžio „midden“, reiškiančio „mėšlo krūva“. Manoma, kad senais laikas šioje gatvėje gamtos reikalus atlikdavo į turgų atvežti gyvuliai. Po gero šimtmečio karalienės Viktorijos įsakymu ši gatvė buvo praplatinta. Mat, Viktorija labai mėgo lankytis teatruose, kurių Covent Gardene apstu, o siaurutėje gatvelėje su karališka karieta apsisukti buvo neįmanoma.

„Mergelių gatvės“ naktinis gyvenimas turi nekokią reputaciją. Būtent ten buvo nužudytas tais laikais garsiausias Covent Gardeno aktorius Williamas Terrissas. Kalbėta, kad žudikas – aktoriaus konkurentas Richardas Prince‘as, kuriam W.Terrissas sukliudė gauti pagrindinį vaidmenį spektaklyje „Slaptoji tarnyba“.

Šioje gatvėje mėgo gyventi žymūs ir pasiturintys žmonės. Čia buvo įsikūrusios tokios įžymybės kaip prancūzų poetas ir dramaturgas Volteras, premjeras Benjaminas Disraelis, Prancūzijos imperatorius Napoleonas. 21-uoju numeriu pažymėtame name gimė garsusis britų tapytojas J.M.W.Turneris. Dabar tame name yra įsikūręs įdomus baras „The Porterhouse“.

Ir dar. „Mergelių gatvelė“ šiaip ar taip yra susijusi su mergelėmis. XVIII amžiuje ten buvo pats tikriausias „raudonųjų žibintų“ rajonas. Apie tai pasakoja kasmetinis 1757–1795 metais leistas katalogas „Covent Gardeno damos. Harrio sąrašas“ (angl. „Haris‘s List of Covent Garden Ladies“). Šis leidinys buvo ne kas kita, o garsiausių to meto prostitučių katalogas su jų biografijų, išvaizdos ir charakterio aprašymais. Pavyzdžiui, apie vieną seniausios pasaulio profesijos atstovę Sally Robinson rašoma štai kas: „Šios damos prigimtis yra kiek neaiški, bet žinoma, kad ji pardavinėjo dešreles gatvėse... Ji yra aukšta, apkūni mergina, bet negrubi ir jos veidas nėra nemalonus. Tačiau ji gobši kaip velnias ir tai sumenkina kitas jos vertybes.“ Katalogas kainavo 2 šilingus ir 6 pensus. Per 38 metus buvo parduota maždaug ketvirtadalis milijono jo kopijų – tai didžiulis tiražas, lyginant su bet kuria kita to meto knyga. Katalogą Harrio slapyvardžiu kūrė nuskurdęs airių poetas Samuelis Derrickas. Jis naudojosi žinomo tų laikų sąvadautojo Jacko Harriso, save vadinusio „generaliniu visos Anglijos suteneriu“, informacija apie „prieinamas“ moteris.

Dabartinis vaizdas
Covent Gardenas nuo seno siejamas su teatrais, kurių čia gausybė. Seniausias iš jų – „Theatre Royal“, esantis Drury Lane gatvėje. Manoma, kad jis įsikūrė dar 1663 metais. Ištaigingiausias – „Royal Opera House“, po paskutinio atnaujinimo duris atvėręs 2000 metais.
Tačiau aplink garsųjį turgų kūrėsi ne vien teatrai. Čia būrėsi amatininkai ir verslininkai. Pavyzdžiui, Long Acre ir kitose gatvėse dirbo karietų gamintojai. Čia plušo ir spaustuvininkai. Drury Lane gatvėje duris atvėrė pirmoji “Sainsbury’s” parduotuvė. O Wellington gatvėje duris atvėrė pirmieji “Sotheby’s” aukciono namai.

Nepaisant turistų maišaties, Covent Gardeno rajonas vis dėl to yra gana idiliškas ir patrauklus. Gal todėl, kad daugumoje jo gatvelių draudžiamas automobilių eismas. O gal todėl, kad čia yra tiek vietos žmonėms „išsislapstyti“, jog nesusidaro tokie „kamščiai“ kaip Oksfordo gatvėje. Beje, Covent Gardenas tampa vis populiaresne apsipirkimo vieta. Jau vien ko vertas pats turgus su netradiciniais meno dirbiniais, įvairiausiais rankdarbiais, žaislais, naujausių knygų leidimais ir dulkinais sendaikčiais... O kur dar rasite tokį parduotuvių margumyną – nuo siuvimo reikmenų iki ekstremalaus sporto aprangos, be ant kulnų lipančių išprotėjusių nuolaidų ieškotojų, su tiesiog gatvėje girdima klasikine muzika?

Čia daugybė įvairiausių kavinių, restoranų ir barų. Teigiama, kad „Covent Gardeno rajone kasdien vis kitame restorane ar kavinėje pietauti būtų galima dvejus su puse metų”. Gal kiek perdėta, tačiau pasirinkimo čia netrūksta nei išrankiam liežuviui, nei piniginei.

Per daugelį gyvavimo metų Covent Gardene apsilankė milijardai žmonių, kurie visi paliko kažkokią žymę šio rajono istorijoje. Nuo garsių aristokratų iki TV programos režisieriaus Johno Logie Bairdo, iš ten transliavusio pirmąją savo TV programą, ar pigaus gatvės apgaviko, demonstravusio Kinijoje sužvejotą „undinę“. Dabar kiekvienas turistas puikiai žino, kad Covent Gardene tikrai nenuobodžiaus – ten nuolat kas nors vyksta.

"Infozona"