Nepavykusio sąmokslo atminimui – laužų ir fejerverkų naktis  (2007-12-13)

Lapkričio 5 diena, Gajaus Fokso (angl. Guy Fawkes) arba kitaip laužų naktis – tai dar viena tradicinė britų šventė, nors kalendoriuje ši diena ir nepažymėta raudonai. Dabartiniai paaugliai puikiai žino, kad artėjant lapkričio penktajai galima prisipirkti fejerverkų ir juos sprogdinti, neužsitraukiant suaugusiųjų nemalonės, tačiau ką iš tikrųjų reiškia ši diena?

Kas tas Gajus Foksas?
Gajus Foksas gimė 1570 metais Jorke, pasiturinčioje šeimoje ir buvo auginamas kaip daugelis to meto protestantų anglikonų vaikų. Tačiau jo tėvas anksti pasimirė ir motina ištekėjo už kito, katalikų tikėjimo vyro. Nuo to laiko šeima pradėjo garsėti kaip nekonformistai, nepaklūstantys Anglijos bažnyčiai. Manoma, kad būtent patėvis paskatino Gajų Foksą susidomėti katalikybe. Kai kurie šaltiniai teigia, kad jau mokykloje jis sutiko keletą būsimo sąmokslo iniciatorių. Vienaip ar kitaip, būdamas maždaug šešiolikos metų, jaunuolis pakeitė savo tikėjimą – tapo kataliku. Vėliau tapo kariu ir tarnavo kariuomenėse, kovojančiose su protestantų valdomomis žemėmis. Netgi pradėjo pasirašinėti lotynišku savo vardo variantu Gido.

Garsusis sąmokslas
1604 metų gegužės mėnesį keletas katalikų sąmokslininkų sukūrė Parlamento rūmų sprogdinimo planą. Vieni istorikai teigia, kad lyderis buvo Robertas Catesby, kiti – kad Thomas Wintouras. Tačiau daugelis jų sutinka, jog Gajus Foksas buvo pasamdytas kaip labiausiai tinkantis asmuo įgyvendinti šį išpuolį, nes turėjo su sprogmenimis susijusios karinės patirties. 1605 metų kovą sąmokslininkai išsinuomavo po Parlamento rūmais esantį rūsį. G.Foksas suorganizavo 36 statines su paraku, kurio iš viso buvo apie 2500 kilogramų. Visa tai buvo nugabenta į rūsį po Lordų rūmais, kur vyksta svarbūs valdžios vyrų pasitarimai. Specialistai teigia, kad sprogus tiek parako, daugelis Westminsterio rūmų komplekso pastatų būtų buvę visiškai sugriauta, įskaitant ir Westminsterio abatiją. O sprogimo banga būtų išdaužiusi langus mylios atstumu esančiuose namuose.

Maištininkai sugauti ir pakarti
Lapkričio 4 dienos vidurnaktį arba labai ankstyvą lapkričio 5 dienos rytą ginkluota sargyba užklupo Gajų Foksą, apsimetusį Johnu Jonsonu, Parlamento rūmų rūsyje su visais įkalčiais. Su savimi jis turėjo laikrodį, degtukus ir šūsnį popieriaus. Sugautas nusikaltimo vietoje, Gajus neneigė ketinimų susprogdinti parlamentą kartu su karaliumi Jamesu I, tačiau apie sąmokslą nekalbėjo. Vis dėlto po žiaurių kankinimų bei „kvotos“ Gajus pasidavė ir išdavė savo bendražygius. Visiems buvo skirta pati didžiausia bausmė – pakarti, išmėsinėti žarnas, kūną išdalyti į dalis ir pamauti ant kuolų, kad kiti pasimokytų. Mat, Gajaus Fokso ir jo bendrų nusikaltimas buvo įvardytas kaip tėvynės išdavimas, už kurį būdavo skiriama pati didžiausia bausmė.

Kasmetinė šventė
Nuo 1605 metų Jungtinėje Karalystėje ir kai kuriose buvusiose šalies kolonijose (pvz., Naujojoje Zelandijoje, Niufaundlendo saloje Kanadoje, Bahamuose) kiekviena lapkričio 5-oji vadinama laužų arba vis dažniau – Gajaus Fokso švente. Džiaugiamasi, kad anuomet buvo išsaugotas parlamentas ir karalius. (Tiesa, kai kurie šmaikštūs britai juokauja, kad G.Foksas buvo vienintelis žmogus, įžengęs į Parlamento rūmus su nuoširdžiais ketinimais.) Šventės metu paprastai deginami Gajaus Fokso atvaizdai ar iškamšos. Kai kuriuose angliškuose regionuose gaminami šiai šventei specialūs gardėsiai – „laužo irisai“ (angl. Bonfire toffee), pyragas su juodu sirupu, obuoliai su irisiniu glaistu, lauže keptos bulvės.

Rytų Sasekse ši data susieta su kita – septyniolikos protestantų kankinių sudeginimu katalikų valdymo metu. Šiems įvykiams paminėti organizuojamos vaikštynės po miestus su deglais. Kai kuriose vietovėse šeimos aukoja statines, kurios pripildomos dervos, uždegamos ir ridenamos į upę.
Šiais laikais laužai dažniausiai pakeičiami profesionalų demonstruojamais fejerverkais. Tai imta daryti siekiant išvengti nelaimių per savavališkus laužų kūrenimus ir mėgėjišką pirotechnikos naudojimą.