Peterboras – naujoji lietuviška oazė (2006-10-02)

2004 metais prasidėjus lietuvių „invazijai“ į Didžiąją Britaniją, dabar mūsų tautiečių galima aptikti visur – ne tik Londone ar Mančesteryje. Ar kada teko girdėti, kad nemaža lietuvių dalis įsikūrė Peterboro (angl. Peterborough) mieste Anglijos rytuose, visai greta Kembridžo (angl. Cambridge)?

Nuo seno Peterboras garsėjo mišriu gyventojų kontingentu – tiek tautiniu, tiek rasiniu požiūriu. Čia gyvena išeiviai iš Azijos, Afrikos, Italijos ir Portugalijos. Pastaraisiais metais pastebėta, kad Peterboro gretas papildė ir išeiviai iš Rytų Europos –tarp jų ir lietuviai. Be galo sunku pasakyti, kiek mūsų tautiečių šiuo metu gyvena Peterbore. Pasak neoficialių šaltinių, tenykščių lietuvių skaičius svyruoja apie 2000. Šiame mieste, kuriame gyvena apie 168 000 gyventojų, lietuvių bendruomenė yra viena iš jauniausių. Tačiau mūsiškių gretos sparčiai gausėja. Todėl čia nieko nebestebina lietuviškai besišnekučiuojantys praeiviai, gatvėmis riedančios mašinos su lietuviškais registracijos numeriais, lietuviškos palydovinės antenos, styrančios ant tipiškų Viktorijos laikų namukų stogų, ar net lietuviškos parduotuvės. Ką gi, pagirtina, pagaliau ir mūsiškiai įsiliejo į daugianacionalinę, tačiau tolerantišką Peterborgo visuomenę. Lietuvius, kaip ir kitus išeivius iš Rytų Europos, čia traukia naujos galimybės, visų pirma – darbas ir gana lengvas pragyvenimas. Pasak kai kurių mūsų tautiečių, Peterbore viskas žymiai pigiau nei Londone. Iš tiesų, mažas miestas kartais turi daugiau privalumų – žemos būsto nuomos kainos, be to, susisiekimas viešuoju transportu čia kur kas pigesnis nei Londone ar kituose Anglijos didmiesčiuose. Tačiau retas lietuvis save vargina, pasirinkdamas kelionę miesto autobusu. Ir vėl susiduriame su mažo miestuko privalumais – atstumai čia stulbinančiai maži – viskas lengvai ir paprastai pasiekiama. Tačiau nesuklysčiau teigdama, kad dauguma mūsų tautiečių mieliau renkasi nuosavą transporto priemonę nei kelionę pėsčiomis.

Ko gero, be galo svarbu būtų aptarti „neišsemiamas“ karjeros galimybes Peterbore. Dauguma čia gyvenančių lietuvių dirba fabrikuose, kurių Peterbore ir jo apylinkėse yra ne vienas ir ne du – ši lietuviška oazė Anglijos rytuose turi pramoninio miesto statusą. Ne vienas kalbintas tautietis pasakojo tą pačią istoriją – darbas pamainomis viename ar kitame fabrike – tai lietuviška realybė nedideliame miestuke Anglijoje. Pasak vieno lietuvio, kažkada gimtinėje dirbusio ugniagesiu, dauguma Peterboro fabrikų yra „okupuoti“ išeivių iš Lietuvos. Pastarieji po truputėlį, bet ryžtingai nukonkuruoja vietinius irakiečius, indus ir pakistaniečius. Kai kuriuos Peterboro fabrikus galima pavadinti lietuviškais – čia darbuojasi gana daug mūsų tautiečių.

Lietuviai ne tik dirba, bet ir leidžia laisvalaikį kartu. Kartu gyvena ištisos kartos – pradedant seneliais ir baigiant anūkais. Tiesa, reikia pastebėti, kad šiuolaikiniai seneliai ne itin suinteresuoti naujosios kartos auklėjimu ir puoselėjimu. Reta kuri darbinga lietuvė močiutė, gyvenanti Peterbore, iškeičia darbą vietiniame fabrike į rūpinimąsi anūkėliu. Todėl didžioji dalis nemokyklinio amžiaus lietuvių vaikų tenkinasi auklės (kuri taip pat dažniausiai būna lietuvė) paslaugomis.

Neretai lietuviška Peterboro idilė tampa internacionaline. Nieko nestebina mišrios poros. Lietuvių merginų ir išeivių iš musulmoniškų šalių šilti tarpusavio santykiai – dažnas reiškinys Peterbore. Ką gi, galima tik „pasidžiaugti“, kad šiuolaikinės lietuvaitės vietoj tradicinės lietuviškos vakarienės ant stalo patiekia afganistanietiškus arba irakietiškus patiekalus. Juk retas musulmonas sugebėtų tinkamai įvertinti kiaulienos kotletus arba kugelį.

Nepaisant visko, Peterbore gyvenimas verda. Lietuviai nelinkę sėdėti namuose. Todėl išėjus pasivaikščioti po miestą, galima išvysti ne vieną mūsų tautietį. Jau nuo pat ryto šurmuliuojanti minia, besidžiaugianti bobų vasaros teikiamais malonumais, „okupuoja“ Peterboro centrinį parką. Šioje garsų maišatyje visai nesunkiai galima išgirsti ir lietuvišką šneką. Akivaizdu, kad mūsų tautiečiai pamėgo šį parką, ypač tie, kurie turi mažamečių vaikų. Vaikiškas baseinas, veja piknikams, gėlynai, mini golfo ir teniso aikštelės, atrakcionai, gyvasis kampelis ir net I Pasauliniame kare tarnavusio asiliuko kapas – pramogų užtenka ne tik mažyliams, bet ir jų tėveliams – tokio parko gali pavydėti net londoniečiai. Beje, dėmesio verta ir Peterboro pakrantė. Stulbinanti gausybė paukščių – gulbės, antys, laukinės žąsys – pasitinka kiekvieną, užsukusį pasigrožėti upės Nene slėniu. Viešint Peterbore, taip pat būtinai reikėtų užsukti ir į XII amžiaus Šv. Petro katedrą, stovinčią greta benediktinų vienuolyno liekanų. Beje, katedroje yra palaidota karalienė Katerina iš Aragono (angl. Catherine of Aragon) – karaliaus Henrio VIII žmona.

Modesta Karpaitė