Poilsis Jungtinėje Karalystėje. Kam važiuoti į kitą pasaulio pusę, jei viskas yra šalia?  (2008-07-09)

Vienoje knygoje apie Didžiąją Britaniją teigiama, kad daugelis britų poilsiui pasirenka tolimus ir egzotiškus kraštus, visai nepagalvodami apie galimybę praleisti nepamirštamas ir nebrangias atostogas savo šalyje. Iš tikrųjų Jungtinėje Karalystėje pailsėti ir gerai praleisti laiką gali įvairiausio amžiaus ir pomėgių žmonės iš viso pasaulio. Pažvelkime, ką lietuviams gali pasiūlyti šios šalies regionai.

Šalis, sudaryta iš keturių šalių
Kalbant apie atostogas Jungtinėje Karalystėje, reikėtų pradėti nuo pačio šalies pavadinimo. Pilna jo forma – “Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė”. Savo ruožtu Didžioji Britanija yra sudaryta iš Anglijos, Škotijos ir Velso. Visos Jungtinės Karalystės dalys turi savitą gamtą, istoriją, papročius, net skirtingas kalbas ir vieną bendrą bruožą – bet kuriame šalies taške jūs nebūsite nutolę nuo jūros daugiau nei 125 kilometrus. Pradėkime nuo didžiausios (ir geografine, ir ekonomine prasme) šalies dalies – Anglijos.

Anglija – didmiesčiai, senoviniai kaimai, saviti regionai
Nors į didžiausių Jungtinės Karalystės miestų dešimtuką įeina ir du Škotijos miestai – Glazgas ir Edinburgas, net 84 proc. (arba daugiau nei 50 mln.) visos Jungtinės Karalystės gyventojų gyvena būtent Anglijoje. Todėl tikėtis didelių laukinės gamtos plotų čia nereikia. Gausiausiai apgyvendinti šalies pietryčiai, kurių ekonominis centras yra Londonas. Ši šalies dalis dažnai lyginama su ekonomiškai silpnesne Anglijos šiaure.
Visoje Anglijoje gausu senovinių kaimų, pilių, kitų istorinių laikotarpių palikimo. Atskiro dėmesio verta Anglijos pakrantė, kuri keičiasi nuo paprasčiausių paplūdimių rytuose iki aukščiausių Didžiojoje Britanijoje uolų pietuose ir pietvakariuose. Visada turėkite omenyje, kad vasarą visoje Anglijoje (ypač pietų) gausu poilsiautojų ir nakvyne patartina pasirūpinti dar prieš išsiruošiant į atostogas.

Kaip atskirus ir unikalius (bet tikrai ne vienintelius vertus dėmesio) Anglijos regionus galima išskirti:

Norfolko grafystę rytuose, žymią savo gražia pakrante, mažais žvejų kaimukais ir ežerais, kurie yra sujungti kanalais į vieną didelį vandens telkinį, vadinamą “Norfolk Broads”;

Kornvalio grafystę pietvakariuose su nuostabia gamta ir pakrančių vaizdais. Senieji grafystės gyventojai dar moka kalbėti kadaise šiame regione plačiai vartota keltų kalba;

Linkolnšyrą, Anglijos centre esančią grafystę, kurioje didžioji dalis gyventojų gyvena kaimo vietovėse ir mėgaujasi lėtu gyvenimo ritmu;
pietines grafystes: Kentą, Rytų ir Vakarų Saseksą. Šios trys grafystės remiasi į jūrą aukštomis baltomis uolomis, dėl kurių visa šalis buvo pavadinta “Ūkanotuoju albionu” (lotyniškai “albion” reiškia baltą);
Kambrijos grafystę, kurioje yra žymioji ežerų apskritis (angl. Lake District) ir didžiausi Anglijos kalnai.

Škotija – laukinė gamta, unikali istorija ir Lochneso pabaisa
Prieš metus vykusiuose vietos rinkimuose laimėjo Škotijos nacionalinė partija (angl. Scotish National Party), siekianti Škotijos nepriklausomybės. Tai parodo, koks stiprus škotų tautiškumo jausmas. Būtų keista, kad šalies su tokia unikalia istorija (jos nepajėgė užkariauti romėnai, bet vėliau tai padarė vikingai, nugalėję susiskaldžiusius škotų klanus) ir gamta gyventojai nejaustų savo išskirtinumo. Škotai jį ne tik jaučia, bet ir demonstruoja visam pasauliui savo neįprastais vyriškais sijonais, kurių raštai parodo, kuriam klanui priklauso žmogus, originalia dūdmaišių muzika ir visame pasaulyje žinomu škotišku viskiu.

Škotija turėtų patikti besidomintiems istorija, kultūra ir laukine gamta. Pastarosios čia, kaip ir senų apgriuvusių bažnyčių, vienuolynų ir kitokių istorinių pastatų, netrūksta – didžiausioje pagal plotą Škotijos dalyje, vadinamoje “Highlands”, gyvena tik apie 200 tūkst. žmonių, nors plotu ji prilygsta ketvirtadaliui Anglijos. Būtent iš šio kalnuoto ir ežerais nusėto regiono yra kilęs filmų “Kalnietis” herojus. Kita Škotijos įžymybė – Lochneso ežero pabaisa, kurią neva yra matę vietos gyventojai ir turistai.
Kai kuriose prie Vakarų Škotijos krantų esančio Hebridų salyno salose iki šiol gyvena tik po kelis šimtus žmonių. Tokiuose civilizacijos užkampiuose pilna laukinių gyvūnų, dažnai neveikia mobilieji telefonai, o didžiausi “greitkeliai” būna tik vienos juostos keliukai su specialiomis “kišenėmis” prasilenkti.

Velsas – kalnai, avys ir neįskaitomi miestų pavadinimai
Velse, kaip ir Škotijoje, šalia anglų kalbos oficialiai yra vartojama ir vietinė keltų kalba. Ji visiškai nepanaši į anglų kalbą, o užrašai keliuose atrodo ypač keistai. Ir kur tau nebus keista, jei vietovės pavadinimas gali būti sudarytas tik iš kelių “r”, “g” ar “h” raidžių. Tiesa, velsiečių kalba gyvai skamba labai lengvai ir dainingai. Jos pasiklausyti galima tarp kalvų išsimėčiusių miestelių turguose. Apskritai didžioji Velso dalis yra sudaryta iš gausybės žalių aukštų kalvų, kurias vietiniai gyventojai vadina kalnais. Tarp šių kalvų išsimėtę senovinių pilių likučiai. Atvažiavus į Velsą pirmą kartą į akis gali kristi keisti balti taškeliai ant kalvų. Tik privažiavus arčiau paaiškėja, kad tai pusiau laukinės avys, laisvai besiganančios kalvų platybėse.

Šiaurės Airija
Airijos Respublikos pašonėje esanti Šiaurės Airija ilgą laiką garsėjo neramumais tarp katalikų, kurie pasisako už sąjungą su Airija, ir protestantų, kurie nori išlaikyti Šiaurės Airiją kaip Jungtinės Karalystės dalį. Per pastaruosius keletą metų susirėmimai aprimo, buvo pasirašytos paliaubos. Visi šie pasikeitimai prisideda prie didesnio poilsiautojų srauto. Jiems siūloma pailsėti Londonderio, Cookstowno, Omago, Belfasto miestuose, aplankyti įspūdingą šiaurinę pakrantę, kurioje aukštos uolos yra sudarytos iš beveik taisyklingų šešiakampių stulpų.

Salos
Aplink Jungtinę Karalystę yra išsibarsčiusios kelios poilsiautojams įdomios salos. Išskirtinį statusą turi ir tiesiogiai Jungtinei Karalystei nepriklauso tarp Anglijos ir Airijos esanti Meno (angl. Man) sala bei prie Prancūzijos krantų esančios Kanalo salos (angl. Channel Islands). Viena iš pastarųjų – Sarko sala – iki šiol yra išlaikiusi viduramžių feodalinę santvarką, kuomet visa žemė priklauso vienam žemvaldžiui, o šis ją paskirsto gyventojams.
Jei norite pajusti tropikus neišvykę iš Didžiosios Britanijos, apsilankykite Scilly salose, netoli Kornvalio krantų. Šios salos yra visai šalia šiltosios Atlanto vandenyno srovės ir mėgaujasi vasarišku oru beveik visus metus.
Be šių salų galima išskirti Škotijai priklausančius Orknio (angl. Orkney) ir Šetlando (Shetland) salynus. Šiose į šiaurę nuo Škotijos esančiose salose ypač ryškus Skandinavijos vikingų palikimas. Šetlando salose iki šiol beveik visi vietovardžiai yra norvegiškos kilmės, o iki pačios Norvegijos – tik apie tris šimtus kilometrų.

„Infozona“