„Tate Modern“ galerijoje – menas tarp pramogos ir rizikos (2006-12-07)

Modernus menas apima gausybę meno rūšių ir formų. Kad tuo įsitikintume, tereikia apsilankyti „Tate Modern“ (modernaus meno) galerijoje. Dabartinė ekspozicija balansuoja tarp meno, pramogos ir rizikos. Grandiozinis Carsteno Hollerio projektas nustebins ne vieną visko mačiusį modernaus meno gerbėją ar tiesiog eilinį smalsuolį, išsiruošusį aplankyti nemokamą „Tate Modern“ galeriją.

Londonas – vienas iš didžiausių pasaulio miestų siūlo gausybę pramogų ir atrakcijų. Šįsyk pakalbėsime apie grandiozinį vokiečių menininko Carsteno Hollerio projektą „Tate Modern“ galerijoje. Pastaruoju metu šis projektas susilaukė daugybės atgarsių – ne tik iš modernaus meno žinovų, bet ir iš paprastų eilinių miestelėnų. „Tate Modern“ lankytojų skaičius gerokai išaugo, kai joje buvo pristatyta skandalinga C.Hollerio instaliacija. Ir nieko nuostabaus – užsukę į Turbinos salę (angl. Turbine Hall), išvysime savotišką „pramogų aikštelę“, skirtą ne tiek vaikams, kiek suaugusiesiems. Žmonėms patinka apčiuopiamas menas, juo labiau, kad jis gali tapti netradicine savaitgalio atrakcija – milžiniškoje salėje keliais aukštais sukonstruotos čiuožinėjimo kaskados.

Šiuolaikinis menas gali būti stebimas ne tik iš šalies, taigi pamirškite įprastinę taisyklę, kad „eksponatai rankomis neliečiami“. Žiūrovų – dalyvių gausa byloja, kad žmonėms patinka būti meno dalimi. Tiesa, vargu ar kiekvienas, pasiryžęs nučiuožti C.Hollerio „trasa“, suvokia savo paskirtį šiame projekte. Daugeliui iš jų – tai tik dar viena nemokama atrakcija. Taip, „Tate Modern“ galerijoje menas – pramogos nekainuoja. Taigi neišsigąskite, kai prie čiuožimo kaskadų išvysite užrašą, kuriame nurodoma įsigyti bilietą. Šis bilietas yra tik vienas iš daugelio formalumų, leidžiančių kontroliuoti smalsuolius, panorusius išbandyti modernaus meno teikiamus ekstremalius pojūčius. Beje, kaip tik pastarieji sukėlė tiek daug prieštaringų diskusijų. Beveik kasdien internetas ir spauda mirga įvairiausiais pasisakymais apie „Tate Modern“ eksponuojamas čiuožimo kaskadas. Daugelio manymu, šios vingiuotos kaskados kelia realią grėsmę kiekvienam, pasiryžusiam jomis čiuožti – kai kur jų aukštis siekia net 5 aukštą. Nors čiuožėjo greitis nėra labai didelis, tačiau traumų tikimybė reali. Juo labiau, kad dalyviai nėra aprūpinami jokiomis apsaugos priemonėmis. Tiesa, jei visgi išdrįsite išbandyti vieną iš C.Hollerio siūlomų čiuožimo „trasų“, būsite perspėtas, kad turintiems nugaros ar širdies problemų patariama atsisakyti šio 12 sekundžių trunkančio „pasivažinėjimo“.

Tačiau ir buvimas pasyviu stebėtoju nėra taip jau blogai – kartais tai padeda išvengti nemalonių siurprizų. Nors organizatoriai ir tikina, kad čiuožimo kaskados saugios – jas rengiant buvo imtasi visų saugumo reikalavimų, tačiau kartas nuo karto pasitaiko alkūnės nubrozdinimų, kojos sąnario išnirimų ar smulkių sumušimų. Vis dėlto nepaisant rizikos, C.Hollerio instaliacijos lankytojų skaičius nemažėja.
Ekspozicija veiks iki balandžio 9 dienos.



Modesta Karpaitė