Trauka kazino ruletei – azartiškas ėjimas į savižudybę (2006-04-25)

Amerikiečių atlikti tyrimai rodo, kad 1,6 proc. suaugusiųjų populiacijos atitinka patologinio lošimo kriterijus. 3,9 proc. patiria laikinus sunkumus dėl šios priklausomybės. Apskritai daugiausia problemų čia turi jauni žmonės. Istoriškai patologinio lošimo problema siejama su lošimo namų legalizacija. 1980 metais patologinis lošimas buvo įvardytas kaip psichinis sutrikimas ir papildė priklausomybės ligų sąrašą. Buvo pastebėta, kad ši priklausomybė glaudžiai susijusi su kitomis priklausomybės rūšimis – alkoholizmu, narkomanija. Amerikos psichiatrų asociacija taip apibrėžia pagrindinį šio sutrikimo bruožą: tai tęstinis arba periodinis kontrolės praradimas ir negalėjimas atsispirti azartiniams lošimams. Ilgainiui progresuoja lošimo apimtys ir dažnumas.

Nematoma priklausomybė
Priklausomybė nuo lošimo dar vadinama „nematoma“. Vizualiai šie žmonės neatrodo sergą ar turintys problemų. Be to, dauguma žmonių lošimo neįvardija kaip priklausomybės. Būtent pripažinimas ir yra pirmasis žingsnis į pasveikimą. Priklausomybė nuo lošimo žmogui sukelia problemų šeimoje, prarandamas darbas, pradedama kriminalinė veikla, galima savižudybė ar panašios mintys. Lošėjui būdinga nuotaikų kaita, dėl nesėkmių jis kaltina kitus, dažnai išsiskiria su partnere/-iu. Neseniai britų spaudoje plačiai nuskambėjo byla, kai banko darbuotoja internetiniame kazino ne tik pralošė 90 tūkst. svarų savų pinigų, bet ir palaipsniui iš banko pavogė ir pralošė 2 mln. svarų. Tačiau teisėjas ją išteisino, sakydamas, kad ji taip elgėsi ne iš blogos valios, o dėl to, jog serga priklausomybės liga, ir nukreipė gydytis. Nereikia manyti, kad tai „atveria duris“ visiems lošėjams ar apskritai vagims. Tai tik vienas iš nedaugelio atvejų, kai asmuo, įvykdęs tokio stambaus masto vagystę, taip nesunkiai atsipirko.

Kaip atskirti ligonį nuo šiaip mėgstančio adrenaliną ir retkarčiais išbandančio savo laimę žmogaus? Pirmas požymis – patologiniai lošėjai yra labai geri melagiai. Kalbėdami apie save, jie dažniausiai gerokai sumažina savo potraukį lošti ir finansinius nuostolius. Kita savybė – įsitraukimas į lošimą. Šie žmonės praleidžia daugybę valandų galvodami apie lošimą arba apie tai, kur gauti pinigų savo priklausomybei patenkinti. Mintys apie tai jų iš esmės niekada neapleidžia. Tai sukelia nuotaikų kaitą: laimėjimas – pralaimėjimas. Dažnai jie įbrenda į alkoholio ir narkotikų liūną, būna apimti nuolatinio streso.

Kas galėtų padėti?
Vienas iš buvusių lošėjų, stovėjęs ant savižudybės slenksčio, nuo kurio jam atsitraukti padėjo buvusi žmona, sako, kad laimėjimas kazino yra tik svaigi apgaulė, tik paskola, kurią su kaupu grąžini atėjęs kitą kartą. Nes kitų laimėtojų čia nebūna – visada laimi kazino. Pasak Kauno anoniminių lošėjų grupės nario, maždaug 80–90 proc. kazino besilankančių žmonių serga lošimo manija. Lošimo namus ir išlaiko būtent šie žmonės, o ne atsitiktinai užklydę laimės ieškotojai.

Priklausomybės nuo lošimo gydymas yra labai panašus į gydymą nuo kitų priklausomybės ligų. Svarbu padėti žmogui įveikti iracionalias mintis, atstatyti normalų mąstymo būdą, kad lošėjas sugebėtų savo situaciją vertinti realiai. Patologinių lošėjų gydymo metodai panašūs į anoniminių alkoholikų – taikoma „dvylikos žingsnių“ programa, mokoma išgyventi „abstinencijos“ periodą. Deja, Londone lietuviškos anoniminių lošėjų grupės dar nėra. Žmonės, turintys šią problemą ir norintis išgyti, gali apsilankyti kitose priklausomybės ligų grupėse – AA, AN arba pabandyti susirasti arčiausiai esančią UK anoniminių lošėjų grupę internetinėje svetainėje: http://www.gamblersanonymous.org.uk. Čia rasite ir 24 valandas per parą veikiantį pagalbos telefoną.

Aistė Štūrienė