Visa tiesa apie arbatpinigius (2006-06-21)

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie arbatpinigių palikimą aptarnavimo sferos darbuotojams. Senosiose Europos valstybėse arbatpinigiai egzistuoja gana ilgą laiką. Lankantis bare, restorane ar viešbutyje, naudojantis taksi paslaugomis – visur susiduriama su neprivalomu mokesčiu už teikiamas paslaugas.

Taigi ar arbatpinigiai yra privalomi? Čia susiduriame su nerašyta taisykle – pinigais pamaloninti mus aptarnavusį asmenį. Daugelyje valstybių šis gestas yra priimamas maloniai, tačiau yra ir tokių šalių, kur arbatpinigiai bus suprasti visai kitaip, tarkim, Japonijoje arba Skandinavijoje arbatpinigių davimas nėra priimtas reiškinys. Tai įžeistų ne vieną barmeną ar padavėją. Anot jų, klientas palieka papildomus pinigus, nes mano, kad jų atlyginimas nėra pakankamas. Tiesa, kai kuriose šalyse aptarnavimo sferos darbuotojų atlyginimai iš tiesų yra maži. Pavyzdžiui, JAV padavėjai, jei ne arbatpinigiai, negalėtų pragyventi vien iš savo atlyginimo, todėl šioje šalyje vyrauja tendencija arbatpinigių palikti 20–30 procentų nuo išleistos sumos.

Anglijoje, kaip ir kitose Europos šalyse, arbatpinigių davimas yra priimamas gana palankiai. Tiek restoranuose, tiek kavinėse, tiek baruose barmenams ir padavėjams tenka maždaug 10–15 procentų nuo sąskaitos sumos. Tiesa, dosnesni klientai gali palikti ir didesnę pinigų sumą. Suprantama, kuo geresnis aptarnavimas, tuo labiau galima tikėtis didesnių arbatpinigių. Kalbintų padavėjų teigimu, vien pasižiūrėjus į klientą, galima nuspėti, ar jis bus dosnus, ar ne. Jei matyti, kad jis tikrai nesiruošia palikti arbatpinigių, nebėra didelio noro stengtis. Taigi tenka konstatuoti faktą, kad noras gauti arbatpinigių įpareigoja aptarnavimo sferos darbuotojus atlikti savo darbą kur kas kokybiškiau. Be to, ir klientai, mokėdami papildomai nors ir nedidelius pinigus, tikisi kur kas kokybiškesnių paslaugų.

Tokiose maisto aptarnavimo vietose, kaip „McDonalds“, „Burger King“, „Pizza Hut“ ir pan. arbatpinigiai dažniausiai nepaliekami. Akivaizdu, kad greitas konvejerinis aptarnavimas niekuomet nebus aukštos kokybės. Ji visuomet yra orientuota į konkretaus kliento aptarnavimą.

Pastaruoju metu, norint suvienodinti paliekamų arbatpinigių sumą (skirtingose vietose arbatpinigiai svyruoja nuo 2 iki 30 ar net daugiau procentų), arbatpinigiai yra įskaičiuojami į paslaugos kainą (dažniausiai 10 procentų nuo sąskaitos sumos). Su šia naujove dažniausiai susiduriama restoranuose, baruose ar kavinėse. Šiek tiek kitaip yra viešbučiuose. Kambarinės negali pasidžiaugti dažnu klientų dėmesiu. Joms paliekami arbatpinigiai nėra tokie dideli kaip padavėjų ar barmenų. Be to, nėra taip paprasta nuspręsti, kokią pinigų sumą reiktų palikti aptarnaujančiam viešbučio personalui, todėl pastaruoju metu gana dažnai klientai, atvykę į prabangesnį viešbutį, yra informuojami, kiek ir kam reikėtų duoti arbatpinigių. Tiesa, nereikėtų pamiršti, kad pinigai, skiriami kambarinėms, yra paliekami peleninėje, ypač, jei tai didesni arbatpinigiai. Jei pinigai paliekami kitoje vietoje, kambarinės jų nelies, manydamos, kad klientas tuos pinigus tiesiog pamiršo. Beje, keliaujantiems į Italiją, Ispaniją, Graikiją ir Portugaliją, derėtų žinoti, kad apsistojus bet kokiame viešbutyje (išskyrus viešbučius, kuriuose nakvojama tik vieną naktį) arbatpinigiai yra privalomi.
Pasak etiketo specialistų, ypač didelė pinigų suma, paliekama aptarnaujančiam personalui, nėra gero tono ženklas. Be to, arbatpinigių nederėtų palikti smulkiomis monetomis.


Modesta Karpaitė