Ar turėsime lietuvių kalbos GCSE egzaminą? (2006-05-11)

Lietuvos Respublikos ambasadoje vyko susitikimas su delegacija iš Lietuvos: Prezidento patarėja Halina Kobeckaite, Tautinių mažumų ir išeivijos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Vida Bagdonavičiene bei Švietimo ir mokslo ministerijos pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus atstove Danute Kolesnikova. Delegacija atvyko aptarti daugelio lietuvių bendruomenę dominančių klausimų, tačiau ypatingas dėmesys buvo skiriamas švietimo problemoms.

Susirinkime, kurį pradėjo ambasadorius Aurimas Taurantas, H. Kobeckaitė teigė, kad svarbiausias dalykas yra norėti išsaugoti lietuvybę ir sudaryti galimybę vaikams mokytis lietuvių kalbos. Per viešnagę Londone delegacija lankėsi Švietimo ministerijoje, Slavų ir Rytų Europos tyrimų centre bei mokykloje, kurioje mokosi 78 lietuviai vaikai. Taip pat ji susitiko su mokytojais, Newhamo rajono atstovais (šiame rajone mokyklas lanko daugiau nei 600 lietuvių vaikų) ir kitų tautų bendruomenėmis, apsilankė Lingvistikos institute. Pagrindinis delegacijos tikslas buvo atsakyti į klausimus dėl galimybės laikyti lietuvių, kaip užsienio kalbos, egzaminą.

Delegacija savo pirmininke išrinko V. Bagdonavičienę. Pasak jos, išnagrinėjus švietimo problemas, paaiškėjo, kad gimtosios kalbos mokymas yra privati iniciatyva, remiama tėvų. Finansinės paramos niekas negali suteikti, nebent šiek tiek metodinės. Pasimokyti reikėtų iš lenkų, kurių bendruomenė turi puikų knygyną, remiamą verslininkų.

Bendrojo lavinimo egzamino parengimas užtruktų
Ponios Vidos žodžiais tariant, Didžiojoje Britanijoje švietimas – toks pats biznis, kaip batų pardavimas: ryte sumokėsi pinigus – vakare gausi. Pirmas etapas – egzamino proceso parengimas kainuotų 75 tūkst. svarų. Antras etapas būtų rasti, kas mokys vaikus. Mokytojai privalėtų turėti britų standartus atitinkančias kvalifikacijas ir išsilavinimą. Visa sistema atrodo kaip užburtas ratas. Pradžia galėtų būti fakultatyvai, tokiu būdu augtų mokytojų bazė. V. Bagdonavičienė pasiūlė pagalvoti apie nuotolinio mokymosi galimybę. Tai galėtų būti išeitis bent jau artimiausiu metu, nes Vilniuje yra viena mokykla, kuri galėtų tuo užsiimti.

Gera žinia tai, kad yra galimybė gauti britų standartus atitinkančią vertėjo kvalifikaciją. Lingvistikos institute, kuris bendradarbiauja su Vilniaus universitetu, šiuo metu dešimt lietuvių ruošiasi šiam egzaminui. Yra keturi egzamino tipai, žodinis – brangiausias, kainuoja 80 svarų, kiti – po 70 svarų.

D. Kolesnikova pasakojo, kad kalbinti lietuvių vaikai labiausiai nerimauja dėl mokymosi programų skirtumų, t. y. kaip reikės įsilieti į sistemą, grįžus gyventi į Lietuvą. Taigi pirmiausia reikalinga parengti specialias programas, pritaikytas mokyti fakultatyviai, po 2–2,5 val. per savaitę. Antras dalykas – vadovėlių leidyba. Pavyzdžiui, Kipras yra išleidęs specialius vadovėlius čia gyvenantiems vaikams.

Buvusi Lietuvių bendruomenės pirmininkė Živilė Ilgūnaitė papasakojo apie lietuvišką mokyklą Nottinghamo mieste. Jos pranašumas yra tas, kad ji yra oficialiai registruota lietuviška mokykla, remiama Nottinghamo savivaldybės. Mokykloje mokosi ne itin daug vaikų, tačiau jie dalyvauja visuose lietuvių bendruomenės organizuojamuose konkursuose. Ir ne tik. Mokykla integravosi į Nottinghamo miesto bendruomenės gyvenimą, dalyvauja šventėse ir įvairiuose renginiuose. Ši mokykla pirma parodė kelius, kuriais žengiant galima gauti paramą – reikia kreiptis tiesiai į savivaldybę.

Newhamo savivaldybė (čia mokosi daugiausia lietuvių vaikų) rūpinasi atvykėliais iš dešimties neseniai į Europos Sąjungą įstojusių šalių, nes pirmaisiais metais jie neturi jokių socialinių garantijų.

Svarbiausia – pasiekti, kad GCSE egzaminams priklausytų ir lietuvių kalbos egzaminas. Didžiojoje Britanijoje minimalus moksleivių, laikančių GCSE egzaminą, skaičius turi būti 50 tūkstančių – tada valstybei apsimoka jį organizuoti. Tačiau svetimos kalbos egzaminą gali laikyti 1000 moksleivių. Vis dėlto šį egzaminą pernai laikė tik 400 lenkų, nors sekmadienines mokyklas lanko 5000, o gyvena – 1 milijonas. Taigi prieš kalbėdami apie šio egzamino įvedimą, turime būti tikri dėl jo reikalingumo – ar bus tiek vaikų, norinčių jį laikyti?

Pirmiausia už vaikų gimtosios kalbos lavinimą yra atsakingi tėvai. Kalba gimsta ir auga šeimoje. Deja, daugelis tėvų toleruoja vaikų „kalbinį kratinį“, kai vienas žodis angliškas, o kitas – lietuviškas. Tėvai patys turi pasistengti, kad mokyklose būtų leista įvesti lietuvių kalbos fakultatyvus. Švietimo sistema Didžiojoje Britanijoje yra decentralizuota, tai reiškia, kad visus reikalus tvarko mokyklos ir savivaldybės. Tartis ir prašyti reikia tiesiog mokyklos vadovybės. Tai ypač reikalinga tose mokyklose, kuriose mokosi nemažai lietuvių, pvz., East Hamo ar Becktono rajonuose.

Kitas svarbus klausimas – ar sunku lietuviams, baigusiems mokyklas svetur, įstoti mokytis į aukštąsias mokyklas Lietuvoje. Užsienio lietuvių centras kiekvienais metais skiria 300 tūkst. litų stipendijoms jaunuoliams, atvykusiems mokytis iš kitų šalių (Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Pietų Amerikos). Studentai į aukštąsias mokyklas yra priimami be konkurso. Vienintelė sąlyga – turėti užsienio pasą. Tačiau ką daryti tiems, kurie jo neturi? Šiam klausimui delegacijos narės pažadėjo skirti daugiau dėmesio.

Ne visi tėvai žino, ką daryti ir kur kreiptis, norint surasti savo atžaloms mokyklas Didžiojoje Britanijoje. Daugelis atvykstančiųjų naiviai tikisi, kad tai bus lengva – atvyksta rugpjūtį ir planuoja pradėti lankyti mokyklą rugsėjį. Lenkų bendruomenė turi informacinį lankstinuką apie švietimo sistemą Didžiojoje Britanijoje, pagalbą, lenkiškas mokyklas, GCSE egzaminą. Galbūt kažko panašaus reikėtų ir mums? Lietuvių bendruomenė, padedama sekmadieninių mokyklėlių mokytojų, žada artimiausiu metu spręsti šią problemą.

Aistė Štūrienė