Mokyklų sistema Anglijoje (2008-02-20)

Kas valdo ir finansuoja mokyklas
Aukščiausia švietimo sistemos valdžia – Vaikų, mokyklų ir šeimų ministerija. Ji suteikia vaikams galimybę mokytis, ruošia mokytojus, išlaiko tam tikrus standartus, tikrina mokymo programas ir egzaminus, taip pat reguliuoja mokyklų finansavimą valstybiniu mastu.
Nemažai prie mokyklų valdymo prisideda vietinės savivaldybės, mokyklų vadovaujami organai (angl. governing body) ir vyriausiasis mokytojas (angl. head teacher), kurio ekvivalentas Lietuvoje yra mokyklos direktorius.
Dauguma mokyklų yra finansuojamos iš valstybės biudžeto. Vyriausybė paskirsto tam tikras išmokas savivaldybėms. O šios savo ruožtu išdalija gautas lėšas savo rajono mokykloms.

Ikimokyklinukai
Dauguma 2–5 metų amžiaus vaikų Anglijoje lanko ikimokyklinio paruošimo pamokas. Vyriausybės programa, pavadinta „SureStart“, suteikia galimybę visiems 3–4 metų vaikams gauti šias pamokas vaikų darželiuose nemokamai.

Valstybinių mokyklų tipai
Pirmiausia mokyklos skirstomos į tipus pagal tai, kas atsakingas už mokytojų įdarbinimą, kas kontroliuoja mokinių priėmimą ir kam priklauso mokyklos žemė bei pastatai. Egzistuoja keturi pagrindinių mokyklų tipai: bendruomenės (angl. community, seniau buvusios savivaldybių mokyklos), fondų mokyklos (angl. foundation), mokyklos, išlaikomos iš savanoriškų įmokų (angl. voluntary-aided) ir savanoriškai kontroliuojamos mokyklos (angl. voluntary-controlled). Dvi pastarosios dažniausiai būna įsteigtos bažnyčių.

Yra dar du vadinamieji alternatyvūs modeliai. Tai akademijos ir technologijos koledžai.

Vyriausybė bando pakeisti silpnas mokyklas akademijomis. Didžiausia dalimi jas finansuoja vyriausybė, todėl mokiniai už mokslą nemoka. Tačiau akademijos turi didesnę laisvę rinktis darbuotojus ir ruošti mokymo programas nei įprastos vidurinės mokyklos. Akademijos buvo valdžios sprendimas įkurti aukštos kokybės mokyklas neturtingiausiuose rajonuose. Darbo partija planuoja atidaryti dar 200 tokių akademijų iki 2010 metų.
Technologijos koledžams taip pat tiesiogiai pinigų skiria vyriausybė. Tačiau jie skiriasi nuo įprastų mokyklų tuo, kad čia be A lygio ar kitų įprastų egzaminų galima įgyti dar ir profesines kvalifikacijas. Technologijos koledžai moko dalykus pagal nacionalinę švietimo programą, bet daugiausia dėmesio skiria gamtos mokslams, matematikai ir technologijai.

Specializuotos mokyklos (angl. specialist schools)
Bet kuri vidurinio lavinimo mokykla gali tapti specializuota. Tam reikia gauti papildomus 50 tūkst. svarų finansavimo iš privačių šaltinių ir skirti daugiau dėmesio vienam kuriam mokomam dalykui, pavyzdžiui, sportui, menams, technologijoms ar kalboms. Tokiose mokyklose taip pat mokoma ir visų kitų dalykų pagal nacionalinę programą. Leiboristų vyriausybė siekia, kad iki 2008 metų visos vidurinės mokyklos taptų specializuotomis, išskyrus akademijas. Manoma, kad koncentruojantis ties viena sritimi, kitų dalykų mokymo standartai irgi pakils.

Klasikinės mokyklos (t.y. senovinio tipo, angl. grammar schools)
Kai kurios savivaldybės vis dar propaguoja atrankos programas priimant į klasikines mokyklas. 11 metų mokiniai privalo laikyti specialų testą „11 plius“, kurio rezultatai lemia, ar jie pateks į vietinę klasikinę mokyklą. Anglijoje veikia apie 150 tokių mokyklų.

Religinės mokyklos (angl. faith schools)
Šiose mokyklose be įprastų dalykų mokoma vieno ar kito tikėjimo pagrindų. Prieš atsidarydamos, šios mokyklos turi būti patvirtintos vietos tėvų ir vietinės švietimo valdžios. Dažniausiai į religines mokyklas priimami tik atitinkamo tikėjimo vaikai. Tačiau dabar daugelis jų priima vaikus ir iš kito tikėjimo šeimų. Anglijoje gana gerą reputaciją turi katalikiškos mokyklos.

Mokyklos neįgaliesiems (angl. special needs schools)
Jos skirtos ne tik fiziškai neįgaliems vaikams, bet ir mokymosi sunkumų turintiems mokiniams. Statistiškai apie penktadaliui vaikų reikalinga vienokia ar kitokia mokymosi pagalba. Nors 2001 metais priimtas įstatymas užtikrino neįgalių vaikų teisę mokytis bendrojo lavinimo mokyklose, šalyje vis dar veikia apie 1150 specialiųjų mokyklų. Dažnai jas remia labdaringos organizacijos, dalis šių mokyklų veikia ligoninėse.

Mokinių persiuntimo grupės (angl. pupil referral units)
Jos yra skirtos tokiems vaikams, kurie kitose įstaigose negalėtų gauti vidurinio išsilavinimo. Pavyzdžiui, šias grupes gali lankyti nėščios paauglės ar iš bendrojo lavinimo mokyklos pašalinti paaugliai. Šių grupių tikslas – ilgainiui vaikus sugrąžinti į bendrąsias mokyklas.

Priėmimo į mokyklas tvarka
Įstatymai teigia, kad visi vaikai nuo 5 iki 16 metų turi teisę į mokslą valstybinėje mokykloje. Tam, kad būtų gauta vieta, reikia užpildyti prašymą mokyklai. Deja, Anglijoje gana dažnai pasitaiko, kad mokykla gauna daugiau prašymų nei turi mokinių vietų. Esant tokiai situacijai, naudojamasi pačios mokyklos atrankos kriterijais. Paprastai pirmenybė teikiama arčiausiai gyvenantiems ar brolį/seserį toje mokykloje turintiems vaikams. Religinės mokyklos pirmenybę gali teikti tam tikro tikėjimo vaikams, klasikinės atsirinks pagal akademinius sugebėjimus, o specializuotos – pagal polinkį tam tikram dalykui. Kai kurios perpildytos mokyklos skiria dalį vietų loterijos būdu. Tačiau jokiu būdu neleidžiama atsižvelgti į tokius kriterijus kaip tėvų profesija, finansinė padėtis ar surengti pokalbį su būsimuoju mokiniu ir/ar jo tėvais. Jeigu manote, kad jūsų prašymas priimti vaiką į mokyklą buvo neteisėtai atmestas, šį sprendimą galima apeliuoti.

Mokinių atestavimas
Visose Anglijos valstybinėse mokyklose privaloma dėstyti tokią pačią nacionalinę mokymo programą. Ją suformulavo ir nuolat kontroliuoja kvalifikacijų ir mokymo plano valdžios organai.

Mokinių žinios yra tikrinamos testais kiekvieno privalomo mokslo etapo pabaigoje (sulaukus 7, 11, 14 ir 16 metų). Liaudyje šie egzaminai vadinami “Sats”, bet teisingas pavadinimas yra nacionalinės mokymo programos arba privalomojo mokslo etapo testai. Vėliau seka jau minėti GCSE ir A lygio egzaminai.

Mokyklų vertinimas ir palyginimų lentelės
Už reguliarų mokyklų ir mokymo standartų jose tikrinimą atsako nevyriausybinė institucija, pasivadinusi „Ofsted“, kuriai vadovauja vyriausiasis mokyklų inspektorius. Jie ne tik tikrina mokymo ir vaikų priežiūros įstaigas, bet nuolat rašo apie jas ataskaitas, kurias galima rasti „Ofsted“ internetinėje svetainėje http://www.ofsted.gov.uk.

Ilgėliau gyvenant Anglijoje ir susidūrus su mokyklų problema, ko gero, teko girdėti ir apie mokyklų įvertinimo lenteles (angl. school league tables arba school performance tables). Kiekvienais metais vyriausybė paskelbia šias „lenteles“, kuriose palyginami visų Anglijos mokyklų įvertinimai ir pasiekimai pagal skirtingus kriterijus. „Lenteles“ galima rasti internete: http://www.dcsf.gov.uk/performancetables. Jos yra gana didelė pagalba renkantis gerą mokyklą.

Kitos vaikų mokymosi alternatyvos

Nepriklausomos mokyklos
Dažniausiai jos vadinamos tiesiog privačiomis, o kartais – viešomis mokyklomis. Šios mokyklos negauna finansavimo iš valstybės, todėl už mokslą reikia mokėti mokestį, kurį nustato pati mokykla. Mokesčio intervalas maždaug svyruoja nuo 700 (pradinės) iki 5500 (vidurinės) svarų už semestrą. Jose neprivaloma dėstyti nacionalinės mokymo programos, tačiau daugelyje laikomi tokie patys egzaminai kaip ir valstybinėse.

Privačios pradinės mokyklos yra skirstomos į dvi kategorijas: priešparuošiamąsias (angl. pre-preparatory) 2–7 metų vaikams ir žemesniųjų klasių arba paruošiamąsias (angl. junior arba preparatory) mokyklas 11–13 metų vaikams. „Paruošimas“ vyksta tam, kad mokiniai galėtų laikyti bendrąjį stojimo egzaminą (angl. common entrance examination). To reikalaujama norint tęsti mokslus privačioje vidurinėje mokykloje. Privačias mokyklas gana populiaru suskirstyti į mergaičių ir berniukų. Populiarios yra ir vadinamosios „boarding“ mokyklos, kuriose mokiniai ne tik mokosi, bet ir gyvena semestro metu.

Mokymasis namuose
Tėvai turi teisę pasirinkti mokyti savo vaikus namuose. Šiuo atveju nebūtina vaiką mokyti pagal nacionalinę programą. Tačiau privaloma pradėti jį mokyti pilną mokslo dieną nuo penkerių metų. Vaikams nebūtina lankyti pamokas mokykloje, o tėvai neprivalo būti kvalifikuoti mokytojai.

Rudolfo Steinerio mokyklos
Šios mokyklos turi savo išskirtinę filosofiją, mokymo programą ir mokymo būdus. Didelis dėmesys skiriamas ne tik vaiko akademiniams pasiekimams, bet ir holistiniam jo išprusimui, t.y. dvasiniam, fiziniam ir moraliniam tobulėjimui. Oficialus mokymasis šiose mokyklose prasideda vėliau nei įprastai.

Užsienio kalbų mokyklos – licėjai
Šios mokyklos dažniausiai yra skirtos Anglijoje dirbančių kitų šalių diplomatų vaikams. Ten dažniausiai galima pasirinkti mokymą anglų arba užsienio kalba. Gerai žinomas yra prancūzų licėjus.

Montessori mokyklos
Šios mokyklos veikia vaikų lopšeliuose – darželiuose. Jos pavadintos Marijos Montessori, įtakingos filosofės apie ankstyvą vaikų mokymą, vardu. Jos filosofija šiose mokyklose ir vadovaujamasi. M.Montessori teigė, kad pakliuvęs į teisingą aplinką vaikas vystosi geriau nei iš jo tikimasi. Todėl šių mokyklų klasėse vaikai skatinami pasirinkti veiklą, kuria jie nori užsiimti, ir užbaigti vieną ar kitą darbelį, kada jie to nori. Filosofija remiasi idėja, kad išmokę atsirinkti veiklą, vaikai natūraliai susiras jiems patį geriausią būdą mokytis.

"Infozona"