Didžiosios Britanijos parlamentas (2008-05-16)

Įmonės, kurios gali padėti šiuo klausimu

Vietoje, kuri yra tapusi Londono simboliu ir lengvai atpažįstama visame pasaulyje, jau daugiau nei tūkstantmetį viešpatauja įvairaus plauko valdininkai. Iš pradžių karaliai, o vėliau – parlamentarai. Žinoma, šių turisto akį traukiančių pastatų interjeras palaipsniui keitėsi, tačiau daug kas ir išliko.

Parlamento pastatas – karalių rūmai
Istorikų žiniomis, pirmasis ant Temzės krantų iškilusio, Britanijos simboliu tapusio pastato gyventojas buvo Edvardas Išpažinėjas (angl. Confessor). Jis gyveno maždaug 1065 metais, kai dabartinis Parlamentas buvo Karalių rūmai. Tiesa, ir šiandien šis pastatas oficialiai vis dar laikomas karalių rezidencija. Tačiau iš tikrųjų monarchus iš ten iškraustė karalius Henris VIII po 1512 metų gaisro.

Žymiausia iš visų Parlamento rūmų vietų yra Vestminsterio salė, kurios sienos buvo pastatytos dar 1097 metais. XIV amžiuje ji buvo keletą kartų perstatyta. Tai – didžiausia Europoje viduramžių salė, uždengta stogu be atramų. Kažkada ji buvo naudota kaip teismo salė, kurioje buvo išnagrinėtos ir kelios garsios bylos, įskaitant 1606 metų Guy Fawkeso bandymą susprogdinti Parlamentą. Šiuo metu Vestminsterio salėje pažymimi svarbūs valstybiniai įvykiai, pavyzdžiui, 2002 metais ten buvo švenčiamas karalienės Elizabethos II penkiasdešimties metų karaliavimo jubiliejus.

Beveik visas Parlamento rūmų pastatas sudegė per didžiulį 1834 metų gaisrą. Išliko tik Vestminsterio salė, Šv.Stepono koplyčios rūsys ir brangenybių bokštas. Po šio gaisro, per trisdešimt metų iškilo naujas pastatas, kurį matome šiandien. II Pasaulinio karo metais rūmai vėl nukentėjo – buvo nugriauta Bendruomenių rūmų dalis. Ši dalis buvo iš naujo atstatyta ir pradėta naudoti 1950 metais.

Kodėl „Benas“?
Turbūt kiekvieno bent kartą Londoną aplankiusio žmogaus albume atsiras nuotrauka su mažute jo figūrėle greta didžiulio bokšto. Ir kiekvienam aišku, kodėl jis vadinasi „big“ (liet. didelis). Tačiau kodėl „Benas“ – nesutaria net istorikai. Vieni mano, kad laikrodžio bokštas taip buvo pavadintas pagal Parlamento nario sero Benjamino Hallo pravardę – jis buvo labai aukštas vyras ir Parlamente jį pravardžiavo „Big Benu“. Kiti teigia, kad „Big Benas“ yra sunkiasvorio bokso čempiono Beno Counto pravardė. Šią nuomonę pagrindžia ir tas faktas, jog paskutinė boksininko kova vyko 1857 metais – būtent tada, kai visuomenė svarstė, kaip pavadinti didžiausią pasaulio laikrodį.

Nuo pasitarimų iki Parlamento
Britų Parlamentas buvo kuriamas ne vieną šimtmetį – jo ištakos siekia net XII amžių. Tuomet karalius savo nuožiūra kartas nuo karto sušaukdavo baronų ir arkivyskupų pasitarimus, kuriuose būdavo sprendžiami svarbūs politiniai klausimai.

Vėliau šie pasitarimai tapo oficialesni. Tada jau susirinkdavo būrys riterių, atstovaujančių kiekvienai šalies grafystei. Tokio pobūdžio „parlamentas“ buvo dabartinių Bendruomenių rūmų užuomazga. Pats žodis „parlamentas“, kilęs iš prancūzų parler „kalbėti, buvo pradėtas vartoti nuo XIII amžiaus pradžios.

Iki XIV amžiaus susiformavo iki šių laikų išlikusios dvi „institucijos“: Bendruomenių rūmai ir Lordų rūmai. Bendruomenių rūmams priklausė minėti riteriai iš įvairių grafysčių, miestų ir miestelių, o Lordų – to meto aukštuomenė ir dvasininkija.

Parlamento vaidmuo ir sistema
Nors britų Parlamentas susideda iš dviejų rūmų – Bendruomenių ir Lordų – abu jie atlieka tas pačias funkcijas. Paprastai, jei vieni rūmai išleidžia naują įstatymą, jis turi būti patvirtintas ir kitų rūmų. Be to, visi nauji įstatymai turi būti patvirtinti valdančio monarcho. Tai yra vadinama “karaliaus/karalienės pritarimu” (angl. Royal Assent).

Kandidatus į Bendruomenių rūmus viešuose rinkimuose renka visuomenė. Daugiausia balsų gavusi partija formuoja vyriausybę. Taigi čia dirba visi ministrai, premjeras ir kancleris. Bendruomenių rūmai skiriasi nuo Lordų savo teise valdyti finansinius šalies reikalus.

Daugumą Lordų rūmų narių skiria karalienė, fiksuotas jų skaičius yra išrenkamas vidiniu balsavimu. Politiniame šalies gyvenime taip pat turi dalyvauti ir nustatytas Anglijos bažnyčios arkivyskupų skaičius. Lordų rūmų privilegija – jų valdomas aukščiausiasis šalies teismas, kuriam vadovauja teisėjai, vadinami “teisingumo lordais”.

Spikeris tempiamas į sostą jėga
Britų parlamente vis dar galioja daugelis nuo seno susiformavusių, todėl, iš šalies žiūrint, gana keistų tradicijų.
Viena iš tokių – naujai išrinkto Bendruomenių rūmų pirmininko pasodinimas į kėdę jėga. Parlamentarai tiesiog fiziškai nutempia naująjį spikerį į jo būsimą darbo vietą – specialų Parlamento pirmininko sostą.
Ši tradicija gimė dar tais laikais, kai spikeris buvo Bendruomenių rūmų atstovas santykiuose su valdančiu monarchu. Jis turėdavo pareikšti karaliams Parlamento nuomonę vienu ar kitu klausimu. Tai nėra sunki užduotis dabar. Tačiau seniau atsitikdavo taip, kad nesutapus karaliaus ir Parlamento nuomonei, spikeris netikėtai susilaukdavo tragiško likimo. Todėl į šį postą paprastai neatsirasdavo savanorių pretendentų, taigi tekdavo juos šiek tiek „paskatinti“ prievarta.
Dar viena iš senų laikų užsilikusi įdomybė – lordų ir Bendruomenių rūmų narių kalbos skirtumai. Bendruomenių rūmų parlamentarai balsuodami sako „aye“ (atitikmuo – liet. šnek. jo) arba „no“ (liet. ne). Lordų rūmų atstovai savo nuomonę išreiškia žodžiais „content“ (liet. patenkintas) arba „not content“ (liet. nepatenkintas).

Posėdžiai prasideda malda
Nuo senų laikų kiekvienas Parlamento posėdis prasideda krikščioniška malda. Tik Bendruomenių rūmuose maldą skaito spikerio kapelionas, o Lordų – vyresnysis vyskupas, dar vadinamas „Dvasios lordu“.
Bendruomenių rūmų parlamentarai gali dalyvauti diskusijoje tik tada, kai juos pakviečia Parlamento pirmininkas – spikeris. Kad būtų pastebėti, jie turi arba visiškai arba pusiau atsistoti. Tradiciškai tai vadinama „užkliūti už spikerio akies“ (angl. to catch the speaker‘s eye).

„Vilnų maišas“ lordams
Lordų rūmų spikerio sostas vadinamas „Woolsack“, pažodžiui – „vilnų maišas“. Iš tikrųjų tai yra didelė vilnų prikimšta pagalvė, uždengta raudonos spalvos medžiaga, paminkštinanti spikerio kėdę. Iš čia kilo posakis „to take a seat on a woolsack“ (liet. pažodžiui „atsisėsti ant vilnų maišo“), kuris iš tikrųjų reiškia „atidaryti Lordų rūmų posėdį“. Kai visi lordai susėda, už spikerio vilnonės pagalvės padedama valdžią simbolizuojanti lazdelė.
Prieš vilna dengtą spikerio sostą Lordų rūmuose yra dar didesnė vilnonė pagalvė, kurią visi žino esant teisėjo sostu. Per valstybinį Parlamento darbo atidarymą, kuriam vadovauja valdantis monarchas, ant teisėjo pagalvės sėdi vyriausieji teisėjai. Tai – viduramžių laikų palikimas, kai posėdžiuose dalyvaudavo ir teisėjai, kad galėtų patarti teisiniais reikalais. Įprastinių posėdžių metu ant šios pagalvės gali sėdėti bet kuris Lordų rūmų parlamentaras.

Karalienei tenka palaukti
Kasmet Parlamento darbas prasideda iškilmingu atidarymu, kuriame kalbą sako karalienė. Prieš jai atvykstant, vyresnysis karalienės sargybinis apieško rūmų rūsius, pasišviesdamas senoviniu žibintu. Tai buvo pradėta daryti nuo 1605 metų, nes būtent atidarymo dieną G.Fawkesas su savo bendrais ketino susprogdinti Parlamentą.
Karalienė į Parlamentą atvyksta iš Bekingemo rūmų paauksuota karieta ir dėvėdama tradicinius karališkus rūbus bei karūną. Ji pereina karališkąją galeriją ir užima specialų sostą Lordų rūmuose. Tuomet ji siunčia pasiuntinį, kad šis pakviestų visus parlamentarus. Tačiau jam atvykus prie Bendruomenių rūmų durų, jos garsiai užtrenkiamos prieš pat karališkojo pasiuntinio nosį. Tai simbolizuoja „bendruomenininkų“ teisę dirbti netrukdomai. Pasiuntinys tada privalo triskart pabelsti į duris, kad būtų įleistas. (Nė vienas karalius ar karalienė neįžengė pro Bendruomenių rūmų duris nuo 1642 metų, kai karalius Charlesas I įsiveržė su kariais ir bandė suimti penkis Parlamento narius.) Visiems susirinkus į Lordų rūmus, karalienė perskaito savo kalbą, paprastai sulaukiančią daug žiniasklaidos dėmesio.

"Infozona"

   

Susijusios įmonės

Profesionalios teisinės paslaugos Londone, klientų poreikius bei lūkesčius patenkinantis aptarnavimas.

...

Kvalifikuotos teisinės paslaugos JK. Pagalba imigracijos klausimais.

...
Teisinės paslaugos Londone. Siekiame geriausio rezultato, o ne trumpalaikės naudos. Klientams stengiamės pasiūlyti jiems svarbius, praktiškus...

Visapusiškos teisinės paslaugos, advokatavimas teismuose, 24/7 pasitarimas prieš apklausą, bylų išaiškinimas visoje Anglijoje.

...