Trys kryžiai vienoje vėliavoje (2007-05-30)

Įmonės, kurios gali padėti šiuo klausimu

Nors Lietuva neretai vadinama kryžių šalimi, nes tiek daug kryžių kur nors kitur sunku būtų rasti, tačiau tikrąja kryžių šalimi turbūt būtų galima vadinti Didžiąją Britaniją, nes jos vėliavą sudaro trys kryžiai.

„Union Flag“ arba „Union Jack“ yra valstybinė Jungtinės Karalystės vėliava. Ši vėliava simbolizuoja administracinę visų į Jungtinę Karalystę susijungusių šalių – Škotijos, Anglijos, Airijos (nuo 1921 metų Šiaurės Airijos) – sąjungą. Galbūt kyla klausimas, kodėl ta pati vėliava turi du pavadinimus? Arba kodėl ta pati šalis kartais vadinama Anglija, kartais Didžiąja Britanija, kartais Jungtine Karalyste?
Tokios, kokia dabar egzistuoja, vėliavos atsiradimas susijęs su šimtamete šalies istorija. O keletas vienas greta kito egzistuojančių valstybės pavadinimų rodo, kaip nelengva buvo sujungti anglus, škotus, airius ir velsiečius po viena vėliava.

Dvi valstybės – du kryžiai
Prieš savaitę, balandžio 23 dieną, Londone ir kitose Anglijos vietose buvo švenčiama Šv.Jurgio, Anglijos globėjo, diena. Šv.Jurgio vėliava – raudonas kryžius baltame fone – reprezentuoja Angliją. Ši vėliava, kaip Anglijos vėliava, buvo pradėta naudoti 1194 metais, karaliaus Ričardo I laikais.

Tuo metu Anglija, Škotija, Velsas ir Airija buvo atskiros šalys. XVI amžiaus pradžioje Velsas prisijungė prie Anglijos ir tapo jos provincija, valdoma Anglijos karaliaus. Jos egzistavo kaip viena valstybė.
Mirus karalienei Elžbietai I, karūną paveldėjęs Škotijos karalius tapo dviejų valstybių, kurios pagal salos pavadinimą buvo pradėtos vadinti Didžiąja Britanija, karaliumi. Tada kilo klausimas, kurią – Anglijos ar Škotijos – vėliavą naudoti karališkajame laivyne, nes anglų jūreiviai piktinosi škotų vėliava, o škotams ne prie širdies buvo angliškoji.
Jau minėta, kad Anglijos nacionalinė vėliava yra Šv.Jurgio kryžius. O Škotijos nacionalinė vėliava yra Šv.Andrejaus kryžius – įstrižas baltos spalvos kryžius mėlyname fone. Problema buvo išspręsta 1606 metais, nurodžius, kad karališkieji laivai savo pirmagaliuose turi turėti abu kryžius – ir Šv.Jurgio, ir Šv.Andrejaus. Abi vėliavas sudėjus vieną ant kitos išėjo pirmoji Jungtinė vėliava.

1707 metais pasirašius Škotijos ir Anglijos uniją, abi šalys tapo vieninga valstybe, turinčia vieną parlamentą. Šalis buvo pavadinta Jungtine Didžiosios Britanijos karalyste, o valstybinė vėliava pradėta vadinti Jungtine vėliava. Ši vėliava susidėjo iš dviejų kryžių.

Po šimto metų – dar vienas kryžius
Trečiasis kryžius buvo airiškas, nes Šv.Patriko vėliava, kuri yra raudonas įstrižas kryžius baltame fone, reprezentuoja Airiją. 1801 metais į Škotijos ir Anglijos sąjungą įsiliejus Airijai, Šv.Patriko kryžius buvo įkomponuotas į jau egzistavusią Jungtinę vėliavą. Tada ir buvo nupiešta tokia vėliava, kokią ją matome šiandien. Įsižiūrėjus nesunku pastebėti, kad Šv.Patriko kryžius truputį pasislinkęs nuo centro. Taip atsitiko todėl, kad būdamas centre jis būtų gulęs tiesiai ant baltojo Šv.Andrejaus kryžiaus ir tarsi tapęs viršesniu, užgožęs. Siekiant išlaikyti visų simbolių lygiateisiškumą, Šv.Patriko kryžius buvo paslinktas šoną.

Taip Anglijai, Velsui, Škotijai ir Airijai susijungus, šalis pradėta vadinti Jungtine Didžiosios Britanijos ir Airijos karalyste. Kai didžioji Airijos dalis tapo nepriklausoma, pavadinimas pasikeitė ir dabar oficialiai vadinama Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalyste.
Taigi Jungtinė vėliava atsirado kaip trijų nacijų suartėjimo ženklas. Joje matome tris šių nacijų simbolius – tris kryžius.

O kur dingo Velsas?
Tačiau kodėl čia nėra Velsą simbolizuojančio drakono? Taip atsitiko todėl, kad XVII amžiaus pradžioje, kai buvo kuriama pirmoji Jungtinė vėliava, Velsas jau neegzistavo kaip savarankiška karalystė. Nuo XIII amžiaus jis buvo tapęs Anglijos dalimi.

Šiuo metu Velsas, kaip ir Škotija bei Šiaurės Airija, turi savo parlamentą ir naudoja savo nacionalinę vėliavą. Ar tai reiškia, kad Jungtinė vėliava jau atgyveno? Ar „British Airlines“, kurių lėktuvų uodega buvo nudažyta Jungtinės vėliavos spalvomis, sprendimas jas nugramdyti ir nusipiešti Afrikos šakalą, rodo, kad Jungtinė vėliava nebemadinga? Parodys ateitis.

Beje, antrasis vėliavos pavadinimas „Union Jack“ oficialiai buvo įteisintas XX amžiaus pradžioje, reikalaujant admiralitetui. Mat valstybės vėliava privalo kabėti kiekvieno laivo priekyje, o laive kabinama vėliavėlė tradiciškai vadinama „jack“. Belieka pridurti, kad „jack“ yra bendrinis žodis, kuriuo šnekamojoje kalboje vadinami paprasti kaimo vaikinai, padieniai darbininkai. Dabar tuo vardu vis dažniau pavadinama valstybinė Jungtinės Karalystės vėliava.

"Infozona"

   

Susijusios įmonės

Mūsų advokatų biuro tikslas – suteikti klientams paslaugas, kurios atitiktų visus jų lūkesčius, todėl Your Law 24/7 komanda išsiskiria profesionalių...

Visapusiškos teisinės paslaugos, įskaitant advokatavimą Magistratų ir Karūnos Teismuose, 24/7 atvykimą į policiją suteikti patarimą suimtiems ir kt.

...