Forumas • Temos rodymas - Seno zmogaus atsivezimas gyventi i UK
Puslapis 23   1, 2, 3    Ankstesnis   Kitas   
Apie viską ir apie nieką :)

2012 04 15 11:15

Dar neaisku, koks Insomnia vaikino mociutes amzius :roll: pvz. mano mociutei 82 m., tai dabar isivaizduokit tokio amziaus zmogu, isplesta is savo gimtiines ir atitempta i kazkoki Marsa. Dar ir nuo zmogaus priklauso, iki kiek jis prisirises prie gimtines, man jau keletas menesiu stogas vaziuoja, o man dar 30 m. ner ir as save visada laikiau siokia tokia "pasaulio valkata", mano motina, kuriai 50 m., UK itariu nei menesio neistemptu.

2012 04 15 13:38

O as stai ka manau.kai mes buvom mazi ,niekas musu neklause ar mes norim gaziro uz 3 kapeikas ar uz viena,ar mums patinka deveti brolio isaugtas kelnias..?
Taip mes dabar neklausiam savo tevu,seneliu-grudam juos i masinas,lektuvus,tysiam paskum saves.'mama,tete,tau cia tikrai bus geriau!!!'
Jei žmogus žmogui žmogus-tai žmogus žmogui žmogus

2012 04 15 14:14

Fungas rašė:O as stai ka manau.kai mes buvom mazi ,niekas musu neklause ar mes norim gaziro uz 3 kapeikas ar uz viena,ar mums patinka deveti brolio isaugtas kelnias..?
Taip mes dabar neklausiam savo tevu,seneliu-grudam juos i masinas,lektuvus,tysiam paskum saves.'mama,tete,tau cia tikrai bus geriau!!!'

Cia jau labai drastiskai, Fungai.
Tevai sensta, juos kazkas turi priziuret. Bet tai nereiskia, kad tu turi atsisakyt savo viso gyvenimo ir viska paaukot del tevu. Todel turi but priimti kazkokie sprendimai, kazko turi but atsisakoma ir prisiderinama.
Situacija. Sena mama/tevas gyvena Lietuvoje, pasiligoje. Ligionine. Gerai kad trumpam, o jei ne? Gerai., kad vel ant koju atsistoja ir savo gyvenima gyvena, o jei ne?
Juk neissiprasysi, kiekviena kart is darbo, kad nulektum pas sergancius tevus?Plius juk tai ir kainuoja, o juk gali but kad reiks non stop lakstyt? Kaip tada?
Na mano atveju yra broliai, mano tevai nera visai vienisi. Kas benutiktu, zinau, jais bus pasirupinta. O vat antros puses mamai, nieko nelike Lietuvoje. Keleta tolimu giminaiciu ir pora padruskiu. Ir ka su ja daryt, jei butu pasiligojus? O seni zmones is vienisumo, dar labiau serga.
Aisku, man patogiau butu gyvent, be jokiu senu tevu. Bet sprendimai turi but padaryti ir priimti logiski, o ne sirdies.
Fungai, kol tevai stiprus, tai nieko ner geriau, kaip jiems savo namuose. O jei pasiligos, tai arba pats krausies lagamina ir leksi i Lt, arba cia tempsi. Na arba samdysi koki zmogu, kad tavuosius tevus, kas priziuretu. Sitas variantas man ziauriausias.

2012 04 15 18:15

Močiutei apie 75 m, ji daug ką pamiršta, todėl bijo toliau nuo namų kur nueiti, nes maža ką, ar užsimirš kur namai randasi, ar pasiklys kur nors. Kalbos kaip nemoka, tai ir pasiklaust praeivių negalėtų.
Sveikatos problemų būta, padaryta operacija, dėl kurios ji ne itin daug gali valgyti. Dėl to kartais jai silpna (nedavalgymas), dar viena priežastis, kodėl baisu ją vieną išleist. Išeina iki parduotuvės kokio pieno ar duonos nusipirkt, ji prie pat namų.
Turim lietuvių/rusų televiziją. Būna iš ryto nusileidžiu į apačią, močiutė svetainėj sėdi, klausiu, ar įjungti tv. Sako, kad nereikia ir sėdi žiūri į vieną tašką ar pro langą. Gali valandų valandas taip prasedėt. O hobių kažkodėl neturi: nei mezga, nei gamina, nei skaito ką nors. Bijo naudotis buitine technika, nes čia viskas nauja ir ji bijo sugadinti ką nors. Lietuvoj ji buvo pratus prie savo technikos, savo namų, šeimininkavo sau pati. Jos laiptinėj visi kaimynai buvo pažįstami, jie kone kasdien vieni pas kitus pasisvečiuot, arbatos išgert eidavo. Vasarą kasdien vykdavo pasisedėjimai su kitom bobutėm ant suoliuko kieme. Pas močiutę Vilniuje gyvena brolis ir jo šeima, dukterėčios su šeimom - pasirūpinti būtų kam.
Čia ji tik vienu dalyku užsiima - prižiūri mažą anūką. Bet tas anūkas ją greit į kapus nuvarys :cry:

Negaliu į kito žmogaus dūšią įlyst, bet jos akyse ryškiai matosi depresija. Toks užgesęs žvilgsnis. Aš stengiuos daugiau pabendraut su ja, o kiti vis laiko neranda. Galima sakyti aš vienintelė padarau mums arbatos ir susėdu su ja specialiai tam ,kad paplepėt.
Senatvė - tas metas, kai reikia džiaugtis gyvenimu (viskas jau padaryta, vaikai užauginti, darbai pabaigti, niekur nebereikia skubėt), o šioj situacijoj jokio gyvenimo džiaugsmo nėra.

Teisingai sakot, kad daug kas priklauso nuo pačio žmogaus - vieni lengvai ir greitai prisitaiko prie bet kokios aplinkos, o kitiiem ir dešimt metų neužteks

2012 04 15 18:20

Nu jo ... 75 m. zmogu praktiskai istremti i visiskai svetima aplinka ... Cia jau neber ka ir komentuot :roll: IMHO ziauriau negu ziauru :roll:

2012 04 15 23:06

as labai suprantu ka norejo pasakyti, isties ziauru... Mano seneliui tuoj 90... ir jei mes ji istrauktume is jo rutinos - nzn, turbut neuzilgo ir laidotume...
Jis pats vienas dar ir su autobusu vazineja... tik beda, negali leisti sau ilgu kelioniu del slapimo nelaikymo (pampersu grieztai atsisake, atseit kaip jis atrodys...)... Pats ir uki tvarkos (ka ten tvarkos, aisku kad nieko daug, ateina anukai ir sutvarko)... taciau gyventi vienas pats nelabai nori... mociute jau mirus, tai jis pastoviai buna pas mociutes seseri (ji labai panasi i mociute ir irgi nasle... tik jaunesne uz ji geru desimtmeciu...), tai jie dviese ir apsitarnauja save. O jei ji istraukti is jo aplinkos... nzn, sunai nedrysta net LT pas save parsivezti ji, na keliom dienom tai joa, bet ilgesniam laikui... is ilgesio suvystu senukas tikrai...:(

2012 04 16 10:18

Insomnia rašė:Močiutei apie 75 m, ji daug ką pamiršta, todėl bijo toliau nuo namų kur nueiti, nes maža ką, ar užsimirš kur namai randasi, ar pasiklys kur nors. Kalbos kaip nemoka, tai ir pasiklaust praeivių negalėtų.
Sveikatos problemų būta, padaryta operacija, dėl kurios ji ne itin daug gali valgyti. Dėl to kartais jai silpna (nedavalgymas), dar viena priežastis, kodėl baisu ją vieną išleist. Išeina iki parduotuvės kokio pieno ar duonos nusipirkt, ji prie pat namų.
Turim lietuvių/rusų televiziją. Būna iš ryto nusileidžiu į apačią, močiutė svetainėj sėdi, klausiu, ar įjungti tv. Sako, kad nereikia ir sėdi žiūri į vieną tašką ar pro langą. Gali valandų valandas taip prasedėt. O hobių kažkodėl neturi: nei mezga, nei gamina, nei skaito ką nors. Bijo naudotis buitine technika, nes čia viskas nauja ir ji bijo sugadinti ką nors. Lietuvoj ji buvo pratus prie savo technikos, savo namų, šeimininkavo sau pati. Jos laiptinėj visi kaimynai buvo pažįstami, jie kone kasdien vieni pas kitus pasisvečiuot, arbatos išgert eidavo. Vasarą kasdien vykdavo pasisedėjimai su kitom bobutėm ant suoliuko kieme. Pas močiutę Vilniuje gyvena brolis ir jo šeima, dukterėčios su šeimom - pasirūpinti būtų kam.
Čia ji tik vienu dalyku užsiima - prižiūri mažą anūką. Bet tas anūkas ją greit į kapus nuvarys :cry:

Negaliu į kito žmogaus dūšią įlyst, bet jos akyse ryškiai matosi depresija. Toks užgesęs žvilgsnis. Aš stengiuos daugiau pabendraut su ja, o kiti vis laiko neranda. Galima sakyti aš vienintelė padarau mums arbatos ir susėdu su ja specialiai tam ,kad paplepėt.
Senatvė - tas metas, kai reikia džiaugtis gyvenimu (viskas jau padaryta, vaikai užauginti, darbai pabaigti, niekur nebereikia skubėt), o šioj situacijoj jokio gyvenimo džiaugsmo nėra.

Teisingai sakot, kad daug kas priklauso nuo pačio žmogaus - vieni lengvai ir greitai prisitaiko prie bet kokios aplinkos, o kitiiem ir dešimt metų neužteks

Insomia, maniske irgi is Vilniau, jai 73metai, gal kur kaimynysteje gyvenat supazindintume mociutes, galetu abi susidraugaut? Galetu pasidejuot kur ka skauda, kur kas negerai :)
Senatve, tai metas, kai del kazko dejuojama :) bent jau lietuviskieji seni zmones tokie ir nieko cia nepadarysi. Cia turbut visa santvarka kalta, kurioje jie nugyvene. Musiske irgi dejokle, tik svarbu i jos dejones neiisijaust ir nesureiksmint, kitaip visi isprotetume ir ja is proto isvarytume :) Buna paklausom palinkciojam galvas ir darom, kaip mums teisingai atrodo :) Ir ji isklausyta ir mes negyvenam pagal kazkieno negatyvu mastyma.
Musiske turi diabeta, tai irgi su sveikata problemu kyla, tai cukrus per didelis, tai kraujo spaudimas. Todel ji perkas sau maista atskirai, kad valgytu tas kas patinka ir ko nori, tik bendra vakariene kartu valgom vakare, is dalies, tai tiesiog kazkas bendro, seimyniska.
Pamenu musu pirmieji bendri gyvenimo metai irgi nebuvo idealus, kol apsislifavom. Gal antra savaite cia tik atvaziavus, ji is netyciu sudauze keptuves dangti. Griztam po darbo namo, jos nera. Na oras geras sakom vaikstineja. Jau tempt ima, sakau vyrui, eik ieskot. Na surado parke ant suoliuko verkiancia, kad dangti sudauze :) Vargsyte :( Asaros kaip pupos rieda, kukcioja. Ramint teko. Juk viska , ka turejo paliko Lietuvoje, o cia tenka naudoti ne savais daiktais, tai isaiskinom, kad visi daiktai lygiai vienodai jos, kaip ir musu ir nesvarbu, kas benutiktu. Plius tikrai svarbu pabrezt, kad daiktai daiktais, bet svarbiausia mes ja mylim ir mums svarbu, kad ji gerai jaustusi, o situos dalykus, mes kazkodel pamirstam sakyt savo tevams...
Dar manau, labai svarbu nepriekaistaut, kad ir ka ne taip padarytu. Kartais buna randu isplautus indus, bet kita puse lekstes taukuota. Suprantu, kad jos akys nebe tokios sviesios ir rankos sugrubusios, todelnieko nesakius imu ir perplaunu. Gal jusiske visa diena praleidzia anuka priziuredama, o vakare gauna priekaistu, kad kazka ne taip padare? Tokiam senam zmogui oi kiap meiles reikia, todel geriau priekaistus nuryt ir pasakyt, kaip gera, kad ji tokia yra ir palengvina jusu gyvenima, o paskui taktiskai pasakyt, ko noretumet, kad butu padaryta...
Siaip manau labai savanaudiska istraukt sena zmogu is jo aplinkos, vien tam, kad jums patogiau butu gyvent. Tuo labiau, jeigu buvo kam ja pasirupint.
Musiskei tiesiog buvo pasiulyta, ar nenoretu cia kartu su mumis gyvent. Tuo labiau, tai buvo mana ideja, tai jai turejo but lengviau apsisprest, kai zinojo, kad marti nepriestarauja :) Mano vyras, t.y. jos sunus, per 10simt metu tik viena kart yra buves Lietuvoje ir tik reikalu tvarkyt, tai ji zinojo, kad jos sunus kazi ar atvaziuos jos aplankyt, nebent anuke. Vis tik savo senatve geriau leist salia savo vienintelio sunaus ir anukes, kad ir kaip sunku savo aplinka palikt

2012 04 16 16:04

kaip tai primeciau i ateiti:
ateina mano anukas ir sako: 'dieduk,kraukis lagaminus-poryt isskrendam i Marsa.ka tu cia vienas likes zemei veiksi?'
Jei žmogus žmogui žmogus-tai žmogus žmogui žmogus

2012 04 16 18:06

ir skristum, jei tikrai vienas zemej liktum :) Dar apsidziaugtum, kad anukui rupi. Siais laikais ir sitas reiskinys gan retas... :roll:

2012 04 17 11:30

cia labai nuo zmogaus priklauso. mano seneliui 80+, antros grupes invalidas lietuvoje. mirus mociutei neseniai susirado nauja sugyventine per nepilnus metus. ukininkas/verslininkas - daug dirba zmogus. vazineja masina - pastoviai baudu prisirenka uz greiti. i metus bet pora kartu vaziuoja i keliones autobusu po vakaru europa - rytu europa jis isvazinejo jaunysteje. na bet cia tikrai netipinis atvejis, kiti mano ir pazistami senukai taip nedaro. manau sunkiausia jiems cia, kad nemoka kalbos.
Puslapis 23   1, 2, 3    Ankstesnis   Kitas