Žiemos švenčių laikotarpis pilnas įvairių būrimų ir prognozių: iš kavos tirščių, delno linijų ar finansinės ataskaitos kreivių. Krizomanija, pinigomanija ar šiaip panika piliečiams baigia įvaryti nuomarį, o kur dar kasdienės politikų dovanėlės… Nežinai žmogus, ko tikėtis ryt. Todėl nusprendėme praskleisti nežinios šydą ir pažvelgti, kas 2009 m. laukia Lietuvos. Alfa.lt apsilankęs tarologas Leopoldas Malinauskas iš kortų skaitė mūsų šalies ir kai kurių politikų ateitį.

„Pagrindinės dvi Lietuvos kortos iškrito apverstos: pirmo pusmečio apverstas prisikėlimas, o antrojo – apversta viltis. Tai – bendra šalies politika, nuomonė, nuostata, visuotinė mintis, kad 2009 metai kažin ar atneš prisikėlimą ir nubudimą iš letargo.

Antro pusmečio visuotinio kalbėjimo tema – nėra vilties, bet sriubos lėkštę ir duonos visada atrasime“, - sakė tarologas. Anot jo, dabar sklandančios kalbos ir palyginimai su trisdešimtųjų metų Amerikos krize nėra visiškai teisingi, nes tada sunkumai palietė visus socialinius sluoksnius, o tai, kas vyksta dabar – sintetinė krizė.

Tai – tarsi 1992-93 metų „duobė“, kai buvo perėjimas nuo „vagnorkių“ prie litų: kažkas ne tik nepajuto krizės, bet ir iš to uždirbo. „Tada taip pat buvo krizė: iš darbo atleidžiami žmonės, po pusmetį nemokami atlyginimai, griuvo fabrikai ir įmonės. 2009 metai parodys, kokia Lietuvos paskirtis, ko ji turi griebtis. Krizė padės susiprasti, kad skolon gyventi negalima. Galbūt ims atsigauti pramonė, žemės ūkis“, - kortas metė L. Malinauskas.

Sausis. Tauta iš inercijos iki pat mėnesio vidurio nustraksės šventinio ritmo ir tvaikulio žingsniu. Žmonės bus pakylėti ir nesuks galvos dėl jokios krizės. Kitą mėnesio pusę visi „įjungs“ taupymo programą, prasidės naujo etapo desperacijos.

Vasaris. Šį mėnesį bus svarbus kelio pasirinkimas: per valstybines šventes bus analizuojama esama šalies situacija, ieškoma tinkamo kurso ir pozicijos. Kryptis gana karinga: gali būti peržiūrėtas kariuomenės biudžetas, svarstomas klausimas dėl mūsų karių „karštuosiuose“ taškuose – gal tas Kryžiaus žygis jau turėtų baigtis? Gana ryškūs balsai dėl karių siuntimo į Iraką ar Afganistaną pasigirs būtent antrąją vasario pusę.

Kovas. Pirmoje mėnesio pusėje staiga valstybės biudžete atsiranda labai nemažai pinigų. O štai antroji – kur kas liūdnesnė: kovo pabaiga žymi ryškaus, didelio politiko mirtį.

Balandis. Taro kortos rodo emigracijos apribojimą. Didelė šalis turėtų peržiūrėti ir/ar įvesti potvarkį, kuriuo būtų apriboti arba iš viso „nukirsti“ emigracijos srautai.

Gegužė. Partnerystė su kaimynais be šanso kažką pakeisti. Galbūt būtinybė susivienyti sprendžiant ūkio ar ekonominius klausimus.

Birželis. Pergalingas teisėtvarkos įsigalėjimas. Galbūt kažkur netoli, kaimyninėse šalyse, vyks panašios riaušės, kaip šiuo metu Graikijoje, tad valdžia paskubės apriboti žmonių laisves ir teises.

Liepa. Nauji finansiniai potvarkiai. Situacija labai panaši į 1992 metus – žmonės gali būti paleisti ilgesnėm atostogom. Bet tuo pat metu atsigauna žemės ūkis. Lietuva Europos sąjungoje perima iniciatyvą ir tampa pavyzdžiu, parodydama gerą veiklos modelį.

Rugpjūtis. Pats gražiausias ir stabiliausias periodas, kai žmonės atsigauna po šoko. Atsigauna nekilnojamo turto rinka. Šio pakilimo epicentre stovi šviesus, apie 42 metų vyras. Pakylėjimas nebus spontaniškas, o inicijuotas.

Rugsėjis. Vėl ta pati švietimo sistemos problema – biudžete pinigų nėra. Vidaus reikalų ministerija turėtų susirūpinti dėl nusikalstamumo prevencijos, mat padaugės akiplėšiškų kriminalinių išpuolių į ginklų parduotuves ar ginklų sandėlius. Galimi dideli planuoti bankų apiplėšimai.

Spalis. Organizuoto nusikalstamo pasaulio aktyvėjimas.

Lapkritis. Pinigų kaita – galimas pinigų perspausdinimas, jų santykio pokytis.

Gruodis. Naujų veidų politikoje nebus ir tie patys – vyriški.

Dalia Grybauskaitė: „Ji skirsto pinigus, bet tenkinasi alga. Niekada Grybauskaitė nepagarsės korupcijos skandalais, mat ją sugundyti pinigais sunku. Štai Kirkilą sugundė.“

Arūnas Valinskas: „Arūnas nėra žalias politikoje – jis visada aplink trindavosi: „Dviračio šou“, „Auksiniai svogūnai“... Tai – buvimas politikoje, nors ir su anarchijos prieskoniu bei oponavimu. Kaip politikas jis savęs ir neišreiškė, bet potencialą jis turi.“