2010 m. prognozės optimizmu netrykšta 

Du tūkstančiai devintieji prasidėjo nemaloniomis žiniomis apie didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos ekonomikos nuosmukį, o du tūkstančiai dešimtųjų pradžia Britanijoje pažymėta pačiais šalčiausiais per pastaruosius 30 metų orais. Ekonomikos ekspertai kaip įmanydami ieško verslo atsigavimo ženklų ir stengiasi suteikti vilties, kad metams įpusėjus situacija pagerės, jų prognozės lieka apdairiai atsargios ir bet kokie svarstymai baigiami baugiu klausimu – ar po trumpo ekonomikos pagyvėjimo neištiks dar vienas nuosmukis. Astrologai 2010-aisiais, kurie pagal kinų kalendorių vadinami metalinio arba baltojo tigro metais, gerovės irgi nežada, nors tikina, kad blogiausia – jau praeityje ir guodžia, jog tai bus išsivadavimo iš iliuzijų metai, kurių gale tikrai praregėsime.

Rūpi darbai ir maisto kainos

Dauguma Anglija.lt ir "Infozonos" kalbintų Anglijos lietuvių Naujuosius metus pasitinka tikėdamiesi, kad gyvenimas bent truputį pagerės arba bent jau netaps blogesnis. Didžiausią nerimą daugumai kelia tai, kad nemažėja bedarbystė ir kiekvienas būgštauja dėl savo darbo vietos.

„Prieš porą metų išsinuomojau namą ilgesniam laikui ir priimdavau gyventojus iš Lietuvos ar iš kitur. Aštuoniese ar net dešimt viename name gyvendavome. Nebuvo didelio pelno, bet neslėpsiu, bent man pačiam nuoma tikrai nekainavo, o dar kažkiek ir atlikdavo, ypač vasarą. O dabar daugiau kaip mėnuo pusė mano gyventojų darbų nebeturi, už nuomą susimokėti neišgali... Kažkaip vis gailiu, iš namų dar nemetu, bet jei toliau taip... Į gatvę gaus eiti. Gaila, juk pačiam irgi gali taip nutikti, o ką daryt,“ – pasakojo septynerius metus Anglijoje gyvenantis lietuvis Juozas R. Jis prisipažino, kad jo pajamos iš darbo statybose ir daugiausia ta dalis, kurią prisidurdavo iš subnuomininkų, per 2009-uosius sumažėjo bemaž ketvirtadaliu.

Namų šeimininkė, dviejų mokyklą lankančių vaikų mama Danguolė Černiauskienė teigia, kad ją labiausiai jaudina tai, kad gali didėti maisto kainos. „Jau ir pernai kartais tekdavo pataupyti maisto sąskaita. Anksčiau vaikams stengdavausi pirkti organines daržoves, o praeitais metais jau teko pereiti prie pigesnių, o jei šiemet pabrangs pagrindiniai produktai, net nežinau... Aišku, versimės, badu nemirsim, bet didelių vilčių, kad gyvenimas pagerės, nėra.“ Moteris sakė, kad ji nelabai domisi, kas dedasi Anglijos politikoje ar ekonomikoje, ir apie ateitį pernelyg negalvojanti. „Šiandien gyvi, sveiki, pavalgę, o ką atneš rytojus, bus matyti.“

Blogiausia jau praėjo

Linas Bielskis lietuviškos odontologijos klinikos „UK Smiles“ direktorius sako pajutęs, kad žmonių nuotaikos sutinkant 2010 m. geresnės. „Daug kas tiki, kad sunkiausia jau pergyvenome ir gal praktiškai pagerėjimo dar nesijaučia, tačiau morališkai daug lengviau.“ Daugiau kaip 10 metų JK gyvenantis verslininkas sako, kad pernykštis sunkmetis pasijuto ir jo versle, nes žmonės ėmė taupyti, pinigus leisdavo tik būtiniausiems dalykams, bet dabar jau nuotaikos kinta. Jis sakė, jog tai, kad nuo šių metų sausio 1 d. JK vėl padidėja pridėtinės vertės mokestis, verslui daug įtakos neturėtų turėti. „Kai tą mokestį pernai sumažino iki 15 proc., daug kas abejojo, ar tai turės kokios įtakos, taip ir dabar, kai jis grąžinamas iki buvusio dydžio – 17,5 procentų, didelės įtakos verslui irgi neturėtų daryti. Kitas dalykas – palūkanos, jei jas labai padidintų, kaip tai buvo 1989 m., kai palūkanos išaugo iki 13 proc., tada kiltų problemų. Bet kiek girdžiu iš politikų, palūkanų normos staigiai kelti neketinama, tai tikėtina, kad viskas po truputį gerės. Bent jau teoriškai tokios galimybės yra.“

Grožio salono „Mystic hair and beauty“ savininkė Ramunė Baranauskaitė irgi nusiteikusi teigiamai Ji sakė, kad krizės ženklus juto prieš gerą pusmetį, kai statybose dirbę vyrai neteko darbų, tada žmonių srautas buvo sumažėjęs. „Buvo metas, kai galvojome, kas atsitiko, kur dingo tie klientai. Būdavo, ateina moterys, guodžiasi, kad vyras be darbo, ji viena pinigus uždirba ir negali daug išleisti, bet dabar vėl žmonės sugrįžo, vėl darbų atsirado. Aišku, nėra kaip anksčiau, kai staliai be 120 svarų iš lovos nesikeldavo, dabar jau ir už 50 per dieną sutinka dirbti, bet norinčiam dirbti šitoje šalyje galimybių yra.“ Prieš šešerius metai grožio salonui vadovaujanti moteris sako, jog sunkiausi jos versle buvo pirmieji metai, kai ką tik įsikūrė ir pernykščių metų pradžia atrodė gąsdinanti, bet dabar dėl verslo ateities ji neabejoja. „Mūsų klientai 95 proc. lietuviai, ir pastaruoju metu žmonių vėl padaugėjo. Ateina daug naujų, neseniai iš Lietuvos atvykusių,“ – sako R. Baranauskaitė.

Krizė – politikų pramanas
Statybinę įmonę maždaug prieš 10 metų įkūręs Gintaras Gudžiūnas teigia jau matąs realius pagerėjimo ženklus. „Daugiau darbų, daugiau užsakymų, tačiau reikia būti pasiruošusiam, šiaip tik sėdint ir laukiant ar tik iš Lietuvos atvažiavus, darbų negausi.“ Į dažnai pasitaikančius nusiskundimus, kad situacija statybų sektoriuje prasta, kad užsakymai stoja, G. Gudžiūnas atsako tiesiai šviesiai – „Stoja tinginiams. Jei žmonės atvažiuoja ir neįsivaizduoja, kad čia reikia dirbti kitaip, tokie skundžiasi“.

Su valstybiniais užsakymais daugiausia dirbantis G. Gudžiūnas visiškai neseniai pasirašė sutartį atnaujinti kareivių šeimoms pastatytus butus. „Žinoma, negali sakyti, kad visiškai niekas nepasikeitė, sąlygos dabar sunkesnės, pinigai irgi kai kada mažesni, reikia būti lanksčiam prisitaikyti, daugiau dirbti ir šiek tiek susiveržti diržus, tas tiesa, bet iš esmės ta krizė, tai politikų prasimanymas, kad politikai gąsdina, kad galėtų mokesčius pakelti,“ – įsitikinęs vyras.

Tačiau kaip bebūtų Lietuvoje, gyvenantiems važiuoti į Angliją ieškoti darbų, jis nepatartų, nors sako, jog susidomėjimas nepaprastai didelis. „Šiuo metu aš ieškau 20–30 žmonių, padaviau skelbimą, tai per tris dienas skelbimą žiūrėjo 800 žmonių, per dieną daugiau nei penkiasdešimt skambučių sulaukdavau. Labai daug iš Lietuvos skambina, bet iš Lietuvos nepatarčiau čia važiuoti ir labiausiai, jei darbus siūlo Lietuvoje įsikūrusios įdarbinimo įmonės. Sumoka pinigus, atvažiuoja, o pasiūlyto darbo nėra. Ne vieną tokį apgautą sutikti teko. Ir tikrai pikta, kad Lietuvoje valdžia nieko nedaro, kad tokias apgavystėmis besiverčiančias įmones sutvarkytų.“

Lietuvoje – didelis nedarbas
Lietuvos darbo birža (LDB) prognozuoja, kad lėtėjant nedarbo augimo tempui, šiais metais vidutinis nedarbo lygis padidės tik 2–3 procentiniais punktais. Praėjusiais metais jis siekė maždaug 9 proc.

Be to, LDB numato, kad įmonės daugiau nebemažins darbuotojų, nes sunkmečio sąlygoms jau buvo pasiektas optimalus darbuotojų skaičius.

Savo prognozės paskelbė ir Lietuvoje veikiančio „Swedbank“ analitikai. Jų analizėje teigiama, kad dugną Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkiai pasieks 2009 metų pabaigoje arba 2010 metų pradžioje ir pagal pagrindinius ekonomikos rodiklius Lietuva ir Estija tada atsidurs 2005–2006 metų lygyje. Latvijai bus prasčiau, jos ekonomika kris iki lygio, kuris buvo prieš šalies stojimą į Europos Sąjungą.

Pasak „Swedbank“ analitikų, viena svarbių Lietuvos ekonomikos problemų 2009–2010 metais bus augantis nedarbas. Prognozuojama, kad šiemet nedarbas šalyje pasieks 14,5 proc. (ankstesnė prognozė buvo 9,5 proc.), o 2010 metais – 16 proc. (ankstesnė prognozė – 10 proc.). Verslas yra priverstas mažinti darbo vietų skaičių, tą patį daro ir valstybė, o tai reiškia, kad per šiuos dvejus metus naujų bedarbių skaičius gali siekti apie 165 tūkstančius, o 2010-aisiais, kai bus pasiektas nedarbo pikas, darbo šalyje gali neturėti apie 260 tūkstančių žmonių.

Realus darbo užmokestis Lietuvoje mažės ir 2010 metais. Infliacija šalyje toliau mažės, tačiau elektros kainų kilimo 2010 metais, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, nebus išvengta, teigiama „Swedbank“ leidinyje „Baltic Outlook“.
Nors Baltijos šalių verslas prie pasikeitusių ekonomikos sąlygų prisitaiko daug greičiau ir geriau nei tikėtasi, Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių ūkių atsigavimo procesas bus lėtas, o augimo galima tikėtis 2010 metų antroje pusėje. Nedidelį augimą „Swedbank“ analitikai numato tik 2011 metais.

Taigi, tikėtina, 2010-ieji bus palankūs pasaulio ekonomikai, o taip pat ir investuotojams. Tačiau kartu finansų pasaulis šiemet, atrodo, kur kas labiau negu pernai pajus sunkumus, kurie sunkmečiu buvo primiršti. Bus prisimintos didžiulės valstybių skolos, o mažų palūkanų ir palankių mokesčių laikai pasibaigs.

Zita Čepaitė

Du tūkstančiai devintieji prasidėjo nemaloniomis žiniomis apie didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos ekonomikos nuosmukį, o du tūkstančiai dešimtųjų pradžia Britanijoje pažymėta pačiais šalčiausiais per pastaruosius 30 metų orais. Ekonomikos ekspertai kaip įmanydami ieško verslo atsigavimo ženklų ir stengiasi suteikti vilties, kad metams įpusėjus situacija pagerės, jų prognozės lieka apdairiai atsargios ir bet kokie svarstymai baigiami baugiu klausimu – ar po trumpo ekonomikos pagyvėjimo neištiks dar vienas nuosmukis. Astrologai 2010-aisiais, kurie pagal kinų kalendorių vadinami metalinio arba baltojo tigro metais, gerovės irgi nežada, nors tikina, kad blogiausia – jau praeityje ir guodžia, jog tai bus išsivadavimo iš iliuzijų metai, kurių gale tikrai praregėsime.

Rūpi darbai ir maisto kainos

Dauguma Anglija.lt ir "Infozonos" kalbintų Anglijos lietuvių Naujuosius metus pasitinka tikėdamiesi, kad gyvenimas bent truputį pagerės arba bent jau netaps blogesnis. Didžiausią nerimą daugumai kelia tai, kad nemažėja bedarbystė ir kiekvienas būgštauja dėl savo darbo vietos.

„Prieš porą metų išsinuomojau namą ilgesniam laikui ir priimdavau gyventojus iš Lietuvos ar iš kitur. Aštuoniese ar net dešimt viename name gyvendavome. Nebuvo didelio pelno, bet neslėpsiu, bent man pačiam nuoma tikrai nekainavo, o dar kažkiek ir atlikdavo, ypač vasarą. O dabar daugiau kaip mėnuo pusė mano gyventojų darbų nebeturi, už nuomą susimokėti neišgali... Kažkaip vis gailiu, iš namų dar nemetu, bet jei toliau taip... Į gatvę gaus eiti. Gaila, juk pačiam irgi gali taip nutikti, o ką daryt,“ – pasakojo septynerius metus Anglijoje gyvenantis lietuvis Juozas R. Jis prisipažino, kad jo pajamos iš darbo statybose ir daugiausia ta dalis, kurią prisidurdavo iš subnuomininkų, per 2009-uosius sumažėjo bemaž ketvirtadaliu.

Namų šeimininkė, dviejų mokyklą lankančių vaikų mama Danguolė Černiauskienė teigia, kad ją labiausiai jaudina tai, kad gali didėti maisto kainos. „Jau ir pernai kartais tekdavo pataupyti maisto sąskaita. Anksčiau vaikams stengdavausi pirkti organines daržoves, o praeitais metais jau teko pereiti prie pigesnių, o jei šiemet pabrangs pagrindiniai produktai, net nežinau... Aišku, versimės, badu nemirsim, bet didelių vilčių, kad gyvenimas pagerės, nėra.“ Moteris sakė, kad ji nelabai domisi, kas dedasi Anglijos politikoje ar ekonomikoje, ir apie ateitį pernelyg negalvojanti. „Šiandien gyvi, sveiki, pavalgę, o ką atneš rytojus, bus matyti.“

Blogiausia jau praėjo

Linas Bielskis lietuviškos odontologijos klinikos „UK Smiles“ direktorius sako pajutęs, kad žmonių nuotaikos sutinkant 2010 m. geresnės. „Daug kas tiki, kad sunkiausia jau pergyvenome ir gal praktiškai pagerėjimo dar nesijaučia, tačiau morališkai daug lengviau.“ Daugiau kaip 10 metų JK gyvenantis verslininkas sako, kad pernykštis sunkmetis pasijuto ir jo versle, nes žmonės ėmė taupyti, pinigus leisdavo tik būtiniausiems dalykams, bet dabar jau nuotaikos kinta. Jis sakė, jog tai, kad nuo šių metų sausio 1 d. JK vėl padidėja pridėtinės vertės mokestis, verslui daug įtakos neturėtų turėti. „Kai tą mokestį pernai sumažino iki 15 proc., daug kas abejojo, ar tai turės kokios įtakos, taip ir dabar, kai jis grąžinamas iki buvusio dydžio – 17,5 procentų, didelės įtakos verslui irgi neturėtų daryti. Kitas dalykas – palūkanos, jei jas labai padidintų, kaip tai buvo 1989 m., kai palūkanos išaugo iki 13 proc., tada kiltų problemų. Bet kiek girdžiu iš politikų, palūkanų normos staigiai kelti neketinama, tai tikėtina, kad viskas po truputį gerės. Bent jau teoriškai tokios galimybės yra.“

Grožio salono „Mystic hair and beauty“ savininkė Ramunė Baranauskaitė irgi nusiteikusi teigiamai Ji sakė, kad krizės ženklus juto prieš gerą pusmetį, kai statybose dirbę vyrai neteko darbų, tada žmonių srautas buvo sumažėjęs. „Buvo metas, kai galvojome, kas atsitiko, kur dingo tie klientai. Būdavo, ateina moterys, guodžiasi, kad vyras be darbo, ji viena pinigus uždirba ir negali daug išleisti, bet dabar vėl žmonės sugrįžo, vėl darbų atsirado. Aišku, nėra kaip anksčiau, kai staliai be 120 svarų iš lovos nesikeldavo, dabar jau ir už 50 per dieną sutinka dirbti, bet norinčiam dirbti šitoje šalyje galimybių yra.“ Prieš šešerius metai grožio salonui vadovaujanti moteris sako, jog sunkiausi jos versle buvo pirmieji metai, kai ką tik įsikūrė ir pernykščių metų pradžia atrodė gąsdinanti, bet dabar dėl verslo ateities ji neabejoja. „Mūsų klientai 95 proc. lietuviai, ir pastaruoju metu žmonių vėl padaugėjo. Ateina daug naujų, neseniai iš Lietuvos atvykusių,“ – sako R. Baranauskaitė.

Krizė – politikų pramanas
Statybinę įmonę maždaug prieš 10 metų įkūręs Gintaras Gudžiūnas teigia jau matąs realius pagerėjimo ženklus. „Daugiau darbų, daugiau užsakymų, tačiau reikia būti pasiruošusiam, šiaip tik sėdint ir laukiant ar tik iš Lietuvos atvažiavus, darbų negausi.“ Į dažnai pasitaikančius nusiskundimus, kad situacija statybų sektoriuje prasta, kad užsakymai stoja, G. Gudžiūnas atsako tiesiai šviesiai – „Stoja tinginiams. Jei žmonės atvažiuoja ir neįsivaizduoja, kad čia reikia dirbti kitaip, tokie skundžiasi“.

Su valstybiniais užsakymais daugiausia dirbantis G. Gudžiūnas visiškai neseniai pasirašė sutartį atnaujinti kareivių šeimoms pastatytus butus. „Žinoma, negali sakyti, kad visiškai niekas nepasikeitė, sąlygos dabar sunkesnės, pinigai irgi kai kada mažesni, reikia būti lanksčiam prisitaikyti, daugiau dirbti ir šiek tiek susiveržti diržus, tas tiesa, bet iš esmės ta krizė, tai politikų prasimanymas, kad politikai gąsdina, kad galėtų mokesčius pakelti,“ – įsitikinęs vyras.

Tačiau kaip bebūtų Lietuvoje, gyvenantiems važiuoti į Angliją ieškoti darbų, jis nepatartų, nors sako, jog susidomėjimas nepaprastai didelis. „Šiuo metu aš ieškau 20–30 žmonių, padaviau skelbimą, tai per tris dienas skelbimą žiūrėjo 800 žmonių, per dieną daugiau nei penkiasdešimt skambučių sulaukdavau. Labai daug iš Lietuvos skambina, bet iš Lietuvos nepatarčiau čia važiuoti ir labiausiai, jei darbus siūlo Lietuvoje įsikūrusios įdarbinimo įmonės. Sumoka pinigus, atvažiuoja, o pasiūlyto darbo nėra. Ne vieną tokį apgautą sutikti teko. Ir tikrai pikta, kad Lietuvoje valdžia nieko nedaro, kad tokias apgavystėmis besiverčiančias įmones sutvarkytų.“

Lietuvoje – didelis nedarbas
Lietuvos darbo birža (LDB) prognozuoja, kad lėtėjant nedarbo augimo tempui, šiais metais vidutinis nedarbo lygis padidės tik 2–3 procentiniais punktais. Praėjusiais metais jis siekė maždaug 9 proc.

Be to, LDB numato, kad įmonės daugiau nebemažins darbuotojų, nes sunkmečio sąlygoms jau buvo pasiektas optimalus darbuotojų skaičius.

Savo prognozės paskelbė ir Lietuvoje veikiančio „Swedbank“ analitikai. Jų analizėje teigiama, kad dugną Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkiai pasieks 2009 metų pabaigoje arba 2010 metų pradžioje ir pagal pagrindinius ekonomikos rodiklius Lietuva ir Estija tada atsidurs 2005–2006 metų lygyje. Latvijai bus prasčiau, jos ekonomika kris iki lygio, kuris buvo prieš šalies stojimą į Europos Sąjungą.

Pasak „Swedbank“ analitikų, viena svarbių Lietuvos ekonomikos problemų 2009–2010 metais bus augantis nedarbas. Prognozuojama, kad šiemet nedarbas šalyje pasieks 14,5 proc. (ankstesnė prognozė buvo 9,5 proc.), o 2010 metais – 16 proc. (ankstesnė prognozė – 10 proc.). Verslas yra priverstas mažinti darbo vietų skaičių, tą patį daro ir valstybė, o tai reiškia, kad per šiuos dvejus metus naujų bedarbių skaičius gali siekti apie 165 tūkstančius, o 2010-aisiais, kai bus pasiektas nedarbo pikas, darbo šalyje gali neturėti apie 260 tūkstančių žmonių.

Realus darbo užmokestis Lietuvoje mažės ir 2010 metais. Infliacija šalyje toliau mažės, tačiau elektros kainų kilimo 2010 metais, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, nebus išvengta, teigiama „Swedbank“ leidinyje „Baltic Outlook“.
Nors Baltijos šalių verslas prie pasikeitusių ekonomikos sąlygų prisitaiko daug greičiau ir geriau nei tikėtasi, Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių ūkių atsigavimo procesas bus lėtas, o augimo galima tikėtis 2010 metų antroje pusėje. Nedidelį augimą „Swedbank“ analitikai numato tik 2011 metais.

Taigi, tikėtina, 2010-ieji bus palankūs pasaulio ekonomikai, o taip pat ir investuotojams. Tačiau kartu finansų pasaulis šiemet, atrodo, kur kas labiau negu pernai pajus sunkumus, kurie sunkmečiu buvo primiršti. Bus prisimintos didžiulės valstybių skolos, o mažų palūkanų ir palankių mokesčių laikai pasibaigs.

Zita Čepaitė

 (Komentarų: 6)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: