2016-ieji – neužtikrintumo eros pradžia - Anglija.lt
 

2016-ieji – neužtikrintumo eros pradžia 

2016-iesiems einant į pabaigą, sunku juos pavadinti kaip nors kitaip negu politinių sukrėtimų metais. Mažai kas tikėjosi Didžiosios Britanijos rinkėjų sprendimo trauktis iš Europos Sąjungos (ES) ir dar menkiau tikėtina, bent metų pradžioje, atrodė milijardieriaus Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose.

ES lyderiai dar tik bando įsivaizduoti, kaip atrodys Bendrija be Jungtinės Karalystės indėlio, o gal – ir su menkesnėmis JAV saugumo garantijomis. Sunku buvo rasti netinkamesnį metą naujiems išbandymams, kai daugelis ES šalių niekaip neįstengia išjudinti stagnuojančių ūkių, o Rusija, viena iš didžiųjų karinių galybių, kaimynystėje žvangina ginklais.

Tačiau Londonas vis dar deklaruoja ryžtą klausyti rinkėjų balso, o tolesnių Vašingtono veiksmų nežino niekas – galima būtų įtarti, kad net ir išrinktasis JAV prezidentas. Todėl jau dabar aišku, kad neužtikrintumas iš 2016 metų persikels ir į 2017-uosius, kai daugelyje ES šalių kraštutinės dešinės atstovai bandys rinkimų keliu imti valdžią.

Ir permainų nuotaikos tvyro ne vien euroatlantiniuose santykiuose. Tarptautinių sankcijų Iranui panaikinimas jau pradėjo keisti situaciją Vidurio Rytuose, Teheranui skubant atsigriebti už prarastą laiką ir karštligiškai mezgant komercinius ryšius.

Turkijai vos spėjus susitarti su ES dėl migrantų srautų valdymo, šią šalį sukrėtė nesėkmingas karinis pučas – ir nuožmi, diktatūros įtvirtinimą primenanti valdžios reakcija. Kitapus sienos, Sirijoje, nuo 2011 metų besitęsiantis pilietinis karas dėl aktyvios Rusijos intervencijos įsiplieskė su nauja jėga, režimo pajėgoms užsimojus atsiimti Alepo didmiestį, kas joms galiausiai pavyko.

Filipinų prezidentu tapus liūdnai pagarsėjusiam Rodrigo Duterte, šalyje prasidėjo žiaurūs, įstatymus peržengiantys susidorojimai su narkotikų prekeiviais ir lygiagretus santykių su JAV atšalimas, galintis Manilą pastūmėti į suartėjimą su kylančia Kinija.

Galiausiai nuo metų pradžios iki pabaigos Vakarų visuomenes krėtė baimės, susijusios su terorizmo grėsme. Belgijos sostinė Briuselis, JAV Orlando miestas, Prancūzijos kurortas Nica, Vokietijos sostinė Berlynas – tik dalis vietovių, kurias pažymėjo išskirtinai brutalus smurtas prieš nekaltuosius. Ne visais atvejais sąsajos su džihadistiniu ekstremizmu yra vienodai aiškios, tačiau tai kaskart nesutrukdo „Islamo valstybei“ (IS arba „Daesh“) prisiimti atsakomybės ir sėkmingai toliau bauginti Vakarų visuomenių, nepaisant jos pačios karinių pralaimėjimų ir strateginio persitempimo Irake bei Sirijoje.

Kas Vakaruose dažniausiai patogiai pamirštama – kad nuo džihadizmo pirmiausia kenčia musulmonų visuomenės, daugeliu atvejų nepajėgios savarankiškai išspręsti prievartos religijos vardu problemos. Tačiau tai nesikeičia jau daugybę metų, ir vargiai pasikeis artimiausioje ateityje.

Antanas Manstavičius

2016-iesiems einant į pabaigą, sunku juos pavadinti kaip nors kitaip negu politinių sukrėtimų metais. Mažai kas tikėjosi Didžiosios Britanijos rinkėjų sprendimo trauktis iš Europos Sąjungos (ES) ir dar menkiau tikėtina, bent metų pradžioje, atrodė milijardieriaus Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose.

ES lyderiai dar tik bando įsivaizduoti, kaip atrodys Bendrija be Jungtinės Karalystės indėlio, o gal – ir su menkesnėmis JAV saugumo garantijomis. Sunku buvo rasti netinkamesnį metą naujiems išbandymams, kai daugelis ES šalių niekaip neįstengia išjudinti stagnuojančių ūkių, o Rusija, viena iš didžiųjų karinių galybių, kaimynystėje žvangina ginklais.

Tačiau Londonas vis dar deklaruoja ryžtą klausyti rinkėjų balso, o tolesnių Vašingtono veiksmų nežino niekas – galima būtų įtarti, kad net ir išrinktasis JAV prezidentas. Todėl jau dabar aišku, kad neužtikrintumas iš 2016 metų persikels ir į 2017-uosius, kai daugelyje ES šalių kraštutinės dešinės atstovai bandys rinkimų keliu imti valdžią.

Ir permainų nuotaikos tvyro ne vien euroatlantiniuose santykiuose. Tarptautinių sankcijų Iranui panaikinimas jau pradėjo keisti situaciją Vidurio Rytuose, Teheranui skubant atsigriebti už prarastą laiką ir karštligiškai mezgant komercinius ryšius.

Turkijai vos spėjus susitarti su ES dėl migrantų srautų valdymo, šią šalį sukrėtė nesėkmingas karinis pučas – ir nuožmi, diktatūros įtvirtinimą primenanti valdžios reakcija. Kitapus sienos, Sirijoje, nuo 2011 metų besitęsiantis pilietinis karas dėl aktyvios Rusijos intervencijos įsiplieskė su nauja jėga, režimo pajėgoms užsimojus atsiimti Alepo didmiestį, kas joms galiausiai pavyko.

Filipinų prezidentu tapus liūdnai pagarsėjusiam Rodrigo Duterte, šalyje prasidėjo žiaurūs, įstatymus peržengiantys susidorojimai su narkotikų prekeiviais ir lygiagretus santykių su JAV atšalimas, galintis Manilą pastūmėti į suartėjimą su kylančia Kinija.

Galiausiai nuo metų pradžios iki pabaigos Vakarų visuomenes krėtė baimės, susijusios su terorizmo grėsme. Belgijos sostinė Briuselis, JAV Orlando miestas, Prancūzijos kurortas Nica, Vokietijos sostinė Berlynas – tik dalis vietovių, kurias pažymėjo išskirtinai brutalus smurtas prieš nekaltuosius. Ne visais atvejais sąsajos su džihadistiniu ekstremizmu yra vienodai aiškios, tačiau tai kaskart nesutrukdo „Islamo valstybei“ (IS arba „Daesh“) prisiimti atsakomybės ir sėkmingai toliau bauginti Vakarų visuomenių, nepaisant jos pačios karinių pralaimėjimų ir strateginio persitempimo Irake bei Sirijoje.

Kas Vakaruose dažniausiai patogiai pamirštama – kad nuo džihadizmo pirmiausia kenčia musulmonų visuomenės, daugeliu atvejų nepajėgios savarankiškai išspręsti prievartos religijos vardu problemos. Tačiau tai nesikeičia jau daugybę metų, ir vargiai pasikeis artimiausioje ateityje.

Antanas Manstavičius

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: