2030 m. lituanistines mokyklas lankys kas penktas užsienyje gyvenantis lietuvių kilmės vaikas - Anglija.lt
 

2030 m. lituanistines mokyklas lankys kas penktas užsienyje gyvenantis lietuvių kilmės vaikas 

Pirmojo Lietuvos lituanistinio ugdymo forumo dalyviai užsimojo siekti, kad lituanistinių mokyklų mokinių skaičius per artimiausius ketverius metus padvigubėtų, o iki 2030 metų pasiektų ne mažiau 20 proc. užsienyje gyvenančių vaikų.

Užsienyje veikiančių lituanistinių mokyklų atstovai pastebėjo, kad trūkstant dėmesio ir paramos iš Lietuvos, neformaliojo lituanistinio švietimo veikla primena "vaikščiojimą per lūžtantį ledą".

Seimo narė Dalia Asanavičiūtė pastebi, kad šiuo metu užsienyje veikia apie 230 lituanistinio švietimo mokyklos, kuriose mokosi tik 5-7 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių kilmės vaikų. „Tai be galo maži skaičiai, ypač žinant, kad ne visose šeimose pavyksta išsaugoti lietuvių kalbą ir mokyklos yra didelė pagalba šeimoms ir lietuviško identiteto išlaikymo ateities kartoje”, – sako viena iš forumo organizatorių D. Asanavičiūtė.

Forumo dalyviai pripažino, kad Lietuvos dėmesys ir parama neformaliajam lituanistiniam švietimui užsienyje gyvenantiems vaikams iki šiol buvo nepakankama, o neformaliojo lituanistinio ugdymo mokyklų vaidmuo nebuvo tinkamai vertinamas.

Pirmojo Lietuvos lituanistinio ugdymo forumo dalyviai užsimojo siekti, kad lituanistinių mokyklų mokinių skaičius per artimiausius ketverius metus padvigubėtų, o iki 2030 metų pasiektų ne mažiau 20 proc. užsienyje gyvenančių vaikų.

Užsienyje veikiančių lituanistinių mokyklų atstovai pastebėjo, kad trūkstant dėmesio ir paramos iš Lietuvos, neformaliojo lituanistinio švietimo veikla primena "vaikščiojimą per lūžtantį ledą".

Seimo narė Dalia Asanavičiūtė pastebi, kad šiuo metu užsienyje veikia apie 230 lituanistinio švietimo mokyklos, kuriose mokosi tik 5-7 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių kilmės vaikų. „Tai be galo maži skaičiai, ypač žinant, kad ne visose šeimose pavyksta išsaugoti lietuvių kalbą ir mokyklos yra didelė pagalba šeimoms ir lietuviško identiteto išlaikymo ateities kartoje”, – sako viena iš forumo organizatorių D. Asanavičiūtė.

Forumo dalyviai pripažino, kad Lietuvos dėmesys ir parama neformaliajam lituanistiniam švietimui užsienyje gyvenantiems vaikams iki šiol buvo nepakankama, o neformaliojo lituanistinio ugdymo mokyklų vaidmuo nebuvo tinkamai vertinamas.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: