Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas pirmadienį spaudos konferencijoje teigė, kad grėsmių Lietuvos saugumui vis daugės, o mažinamas finansavimas tai tik stiprins. Pasak jo, grėsmės šiuo metu yra ne tik karinės, tačiau ir socialinės.

Seimo NSGK pirmininko A. Anušausko manymu, iššūkiai nacionaliniam saugumui, kurių bus vis daugiau, susiję ne vien su karinėmis grėsmėmis, bet „ir kitomis grėsmėmis, kurios gali susidaryti dėl esamos prastos finansinės situacijos“.

Nors apie „kitas grėsmes“ A. Anušauskas kalbėjo atsargiai, jo teigimu, nereikia įvykių „suasmeninti, nes daugelis yra pakankamai objektyvūs“.

Seimo narys įsitikinęs, kad grėsmių nacionaliniam saugumui šalinimas susijęs su menku finansavimu.

„Finansavimas yra paribyje: pagal finansavimą tarp NATO šalių užimame priešpaskutinę vietą, šalia Liuksemburgo“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Pasak NSGK vadovo, jei Lietuva dar labiau sumažintų krašto apsaugos finansavimą, tai sukeltų grėsmę ne tik tarptautinių įsipareigojimų vykdymui, tačiau būtų grėsmė ir krašto saugumui.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, krašto apsaugos finansavimas šiuo metu siekia 1,01 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiemet šiam sektoriui yra skiriama 170 mln. Lt mažiau nei planuota.

Grėsmės – ne tik karinės

Seimo narys teigė, kad šiuo metu šalies saugumui gali pradėti kenkti ne tik išorinės grėsmės, tačiau ir šalies viduje didėjanti socialinė įtampa.

„Priimami sprendimai turi būti pasveriami. Negali būti dar didesnės socialinės atskirties“, – sakė NSGK komiteto pirmininkas.

Jis pažymėjo, kad nacionalinio saugumo grėsmių mažininimas yra įstrigęs ir „instituciniu lygmeniu“. A. Anušausko teigimu, šiuo metu yra ruošiamos įstatymo pataisos, susijusios su Seimo ir Vidaus saugumo departamento (VSD) santykiais.

Privalo vykdyti įsipareigojimus

NSGK vadovas taipo pat teigė, jog Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, JAV priešraketiniuose radaruose nėra matomos. Tam, kad Lietuva taptų matoma, būtina Čekijoje dislokuoti JAV priešraketinio skydo radarus.

A. Anušauskas sakė, kad nepaisant ekonominės krizės ir mažinamo finansavimo misijoms užsienyje, Lietuva neturi prarasti savo kolektyvinių įsipareigojimų, ypač savo įdirbio Afganistane. Pasak politiko, šiuo metu tai yra vienas svarbiausių JAV prioritetų.

NSGK vadovo įsitikinimu, pasibaigęs Rusijos–Ukrainos dujų konfliktas dar labiau suaktualino energetikos ir alternatyvių energijos šaltinių klausimus.

„Alternatyvūs resursai, jų paieška šiuo metu yra aktualūs ne tik Lietuvai, – teigė parlamentaras. – Todėl šie klausimai gali būti efektyviai sprendžiami.“

Juozapas Paškauskas