Adamkus: rimčiausia krizė – neturėti tautinės ambicijos - Anglija.lt
 

Adamkus: rimčiausia krizė – neturėti tautinės ambicijos 

Pirmadienį Nacionaliniame operos ir baleto teatre Nepriklausomybės dienos renginius vainikavo iškilmingas Valstybės atkūrimo paminėjimas. Vasario 16-osios proga šventinę kalbą pasakė prezidentas Valdas Adamkus.

„(V. Kudirka), matydamas imperijos galybę, lietuvių tautos nuovargį bei nepasitikėjimą pasauliu ir pasaulio nepasitikėjimą Lietuva, kreipė žvilgsnį į ateitį ir tikėjo idealo pranašumu prieš vadinamąją realybės politiką. „Kudirkiškos“kritikos itin pasigendu šiandien. Ne piktdžiugiškos, nihilistinės, besityčiojančios iš mūsų pačių valstybės ar atskirų žmonių, o skatinančios blaiviai vertinti situaciją ir ieškoti atsakymų į klausimus“, – pasveikinęs visus susirinkusius nacionalinės šventės proga kalbėjo V. Adamkus.

Prezidentas pasigedo lietuvių tautoje orumo ir tikino, kad ji vis dar nėra išsivadavusi iš baudžiavinės priespaudos.

„Nuoširdžiai pritariu vieno literatūros tyrinėtojo pasakytiems žodžiams, kad ,,sunkiausiai išmokstama Kudirkos pamoka – jaustis oria tauta, patikimai įveikusia baudžiauninko kompleksus ir minios instinktus”. Ar mes esame įveikę baudžiauninką savyje? Savo baimes, nepasitikėjimą, įtarumą? Juk savigriova, perdėta savinieka tikrai neveda į pažangą, netarnauja tautos ir valstybės gyvenime“, – kalbėjo prezidentas.

„Nėra didesnės ir pavojingesnės krizės, nei tautinės ambicijos stoka, dėl kurios Lietuva neišsprendė daugybės tikrai įveikiamų problemų ir prarado šimtus tūkstančių emigravusiųjų. Ambicija čia vadinu ne ksenofobijos apraiškas ar minios drąsą daužyti langus. Tai, mano nuomone, taip pat amoralu, kaip ir valdininkų arogancija, užsispyrimas nepripažinti padarytų klaidų“, – sakė valstybės vadovas.

Prezidentas taip pat ragino visus susirinkusius toliau puoselėti tautos gerovę ir išsivaduoti iš šalį kaustančių baimių. Jis pasigedo bendros lietuvių ateities vizijos ir vienybės.

„Mums pakanka galių kurti ne vien savo asmeninę, bet ir bendrą šalies, tautos gerovę. Tam reikia atsikratyti išankstinių baimių, nepasiduoti destrukcijai, kritiką paversti konstruktyviu dialogu. Nekapituliuoti prieš blogį – politinį, moralinį socialinį, o priešintis jam tiesos žodžiu, viešumu, atsakomybės etika grįsta laikysena ir darbais. Toks siekis – negriauti savo tautos ir valstybės iš vidaus – šiandien turi tapti mūsų bendra veiklos programa. Mūsų istorijoje pakanka įrodymų, kad vienijanti bendra vizija, kad ir kokia idealistinė ar nereali atrodytų, – yra įgyvendinama“, – optimistiškai kalbėjo V. Adamkus.

Valstybės vadovas tikino žinąs būdą, kuriuo galima kovoti prieš politinį, moralinį ir socialinį blogį.

„Bet mes turime išbandytų būdų, kaip gyventi ir veikti esant sunkiai situacijai, kaip rasti sprendimus. Tai ne techniniai būdai, tai moralinė laikysena. Tokios laikysenos pavyzdys mums gali būti Vincas Kudirka. Silpnos sveikatos gydytojas, dirbęs gilioje carinės imperijos provincijoje ir gyvenęs pagal aukščiausią moralinį imperatyvą – daryti viską, ką gali, kad gyvenimas būtų kilnesnis ir šviesesnis“

„Pasisemkime stiprybės iš tų mūsų žmonių, kurie lageriuose dalijosi paskutiniu duonos trupiniu, iš tų, kurie, rizikuodami savo gyvybėmis, gelbėjo žydus, iš tų, kurie Sausio 13-ąją plikomis rankomis sustabdė tankus, iš daugelio mūsų žmonių kasdienio gerumo. Pasisemkime stiprybės iš daugelio žmonių žinojimo, kad gyvenimo kokybę lemia ne pinigų kiekis, o žmogiškasis solidarumas“.

Prie įėjimo į Operos ir baleto teatrą prieš prasidedant minėjimui stovėjo „Fronto“ kandidatai į prezidentus ir dalijo partijos leidinuką

Po prezidento kalbos Nacionaliniame operos ir baleto teatre vyksta oficialus priėmimas.

Pirmadienį Nacionaliniame operos ir baleto teatre Nepriklausomybės dienos renginius vainikavo iškilmingas Valstybės atkūrimo paminėjimas. Vasario 16-osios proga šventinę kalbą pasakė prezidentas Valdas Adamkus.

„(V. Kudirka), matydamas imperijos galybę, lietuvių tautos nuovargį bei nepasitikėjimą pasauliu ir pasaulio nepasitikėjimą Lietuva, kreipė žvilgsnį į ateitį ir tikėjo idealo pranašumu prieš vadinamąją realybės politiką. „Kudirkiškos“kritikos itin pasigendu šiandien. Ne piktdžiugiškos, nihilistinės, besityčiojančios iš mūsų pačių valstybės ar atskirų žmonių, o skatinančios blaiviai vertinti situaciją ir ieškoti atsakymų į klausimus“, – pasveikinęs visus susirinkusius nacionalinės šventės proga kalbėjo V. Adamkus.

Prezidentas pasigedo lietuvių tautoje orumo ir tikino, kad ji vis dar nėra išsivadavusi iš baudžiavinės priespaudos.

„Nuoširdžiai pritariu vieno literatūros tyrinėtojo pasakytiems žodžiams, kad ,,sunkiausiai išmokstama Kudirkos pamoka – jaustis oria tauta, patikimai įveikusia baudžiauninko kompleksus ir minios instinktus”. Ar mes esame įveikę baudžiauninką savyje? Savo baimes, nepasitikėjimą, įtarumą? Juk savigriova, perdėta savinieka tikrai neveda į pažangą, netarnauja tautos ir valstybės gyvenime“, – kalbėjo prezidentas.

„Nėra didesnės ir pavojingesnės krizės, nei tautinės ambicijos stoka, dėl kurios Lietuva neišsprendė daugybės tikrai įveikiamų problemų ir prarado šimtus tūkstančių emigravusiųjų. Ambicija čia vadinu ne ksenofobijos apraiškas ar minios drąsą daužyti langus. Tai, mano nuomone, taip pat amoralu, kaip ir valdininkų arogancija, užsispyrimas nepripažinti padarytų klaidų“, – sakė valstybės vadovas.

Prezidentas taip pat ragino visus susirinkusius toliau puoselėti tautos gerovę ir išsivaduoti iš šalį kaustančių baimių. Jis pasigedo bendros lietuvių ateities vizijos ir vienybės.

„Mums pakanka galių kurti ne vien savo asmeninę, bet ir bendrą šalies, tautos gerovę. Tam reikia atsikratyti išankstinių baimių, nepasiduoti destrukcijai, kritiką paversti konstruktyviu dialogu. Nekapituliuoti prieš blogį – politinį, moralinį socialinį, o priešintis jam tiesos žodžiu, viešumu, atsakomybės etika grįsta laikysena ir darbais. Toks siekis – negriauti savo tautos ir valstybės iš vidaus – šiandien turi tapti mūsų bendra veiklos programa. Mūsų istorijoje pakanka įrodymų, kad vienijanti bendra vizija, kad ir kokia idealistinė ar nereali atrodytų, – yra įgyvendinama“, – optimistiškai kalbėjo V. Adamkus.

Valstybės vadovas tikino žinąs būdą, kuriuo galima kovoti prieš politinį, moralinį ir socialinį blogį.

„Bet mes turime išbandytų būdų, kaip gyventi ir veikti esant sunkiai situacijai, kaip rasti sprendimus. Tai ne techniniai būdai, tai moralinė laikysena. Tokios laikysenos pavyzdys mums gali būti Vincas Kudirka. Silpnos sveikatos gydytojas, dirbęs gilioje carinės imperijos provincijoje ir gyvenęs pagal aukščiausią moralinį imperatyvą – daryti viską, ką gali, kad gyvenimas būtų kilnesnis ir šviesesnis“

„Pasisemkime stiprybės iš tų mūsų žmonių, kurie lageriuose dalijosi paskutiniu duonos trupiniu, iš tų, kurie, rizikuodami savo gyvybėmis, gelbėjo žydus, iš tų, kurie Sausio 13-ąją plikomis rankomis sustabdė tankus, iš daugelio mūsų žmonių kasdienio gerumo. Pasisemkime stiprybės iš daugelio žmonių žinojimo, kad gyvenimo kokybę lemia ne pinigų kiekis, o žmogiškasis solidarumas“.

Prie įėjimo į Operos ir baleto teatrą prieš prasidedant minėjimui stovėjo „Fronto“ kandidatai į prezidentus ir dalijo partijos leidinuką

Po prezidento kalbos Nacionaliniame operos ir baleto teatre vyksta oficialus priėmimas.

 (Komentarų: 2)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: