Adamkus vetavo Aukštojo mokslo įstatymo pataisas - Anglija.lt
 

Adamkus vetavo Aukštojo mokslo įstatymo pataisas 

Prezidentas Valdas Adamkus grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą ir pasiūlė jame nustatyti aiškius kriterijus, kas yra gerai besimokantys studentai. Valstybės vadovas siūlo įteisinti Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad gerai besimokančiuoju laikomas studentas, kurio vidurkis yra 8.

Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius prezideto veto pavadino logišku.

Kas yra „gerai“?

Valstybės vadovas konstatavo, kad birželio 5 d. Seimo priimtu įstatymu įtvirtinama, jog gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams, išskyrus studentus, nurodytus šio įstatymo 61 straipsnyje, laiduojamas nemokamas mokslas, ir kad gerai besimokančiais studentais laikomi studentai, kurių studijų dalykų įvertinimų vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip įvertinimas ,,gerai“ pagal aukštosios mokyklos patvirtintus studijų rezultatų vertinimo kriterijus.

Prezidento nuomone, šioje Įstatymo normoje apibrėžiant gerai besimokančio asmens sąvoką yra pažeidžiami iš Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies kylantys reikalavimai gerai besimokančio asmens kriterijams nustatyti, kurie yra atskleisti oficialioje konstitucinėje doktrinoje.

Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad minėta įstatymo norma gali sukurti situaciją, kuriai esant kiekviena aukštoji mokykla įgytų teisę patvirtinti studijų rezultatų vertinimo kriterijus ir tokiu būdu savarankiškai nustatyti įvertinimo „gerai“ sampratą. Toks teisinis reguliavimas reikštų, kad konstitucinės gerai besimokančio piliečio teisės į nemokamą aukštąjį mokslą įgyvendinimas, o kartu ir valstybės biudžeto lėšų dydis, būtinas šiai konstitucinei teisei užtikrinti, visiškai priklausys nuo to, kaip konkreti aukštoji mokykla apibrėš įvertinimą „gerai“.

Prezidentas priminė, kad šiuo metu aukštosiose mokyklose taikoma dešimties balų vertinimo skalė nėra įtvirtinta jokiame galiojančiame įstatyme, todėl įvertinimas „gerai“ gali būti labai įvairiai suprantamas ir interpretuojamas.

Remiasi Konstituciniu Teismu

Grąžindamas įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti, valstybės vadovas siekia, kad įstatyme nustatyti kriterijai, pagal kuriuos asmenys laikomi gerai besimokančiais, atitiktų iš Konstitucijos kylančius reikalavimus ir būtų vienodi visoms valstybinėms aukštosioms mokykloms.

Prezidento nuomone, privalu, kad šie kriterijai būtų aiškūs, objektyvūs ir vienodai suprantami. Taip pat būtina, kad bendrus žinių ir gebėjimų lygio reikalavimus konkrečiam įvertinimui nustatytų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, o ne kiekviena aukštoji mokykla.

Savo dekrete V. Adamkus primena, kad sąvokos ,,gerai besimokantis pilietis” turinys buvo atskleistas jau 2002 m. sausio 14 d. Konstitucinio Teismo (KT) nutarime, kuriame konstatuota, kad gerai besimokančiu laikytinas pilietis, kuris ,,mokosi gerai, t.y. jo mokymasis atitinka nustatytus gero mokymosi kriterijus“.

KT yra nurodęs, kad kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais ir dėl to pagal Konstituciją turinčiais teisę, kad jų mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose apmokėtų valstybė, nustatytini įstatymu. Be to, tie įstatymu nustatyti kriterijai turi būti iš anksto žinomi, aiškūs, objektyvūs, skaidrūs.

„Gerai“=8

Todėl valstybės vadovas siūlo Seimui pakeisti birželio 5 d. priimtą Aukštojo mokslo pakeitimo ir papildymo įstatymą ir nustatyti, kad „gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams, išskyrus studentus, nurodytus šio įstatymo 61 straipsnyje, laiduojamas nemokamas mokslas. Gerai besimokančiais studentais laikomi studentai, kurie neturi akademinių skolų ir kurių studijų dalykų įvertinimų vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip įvertinimas ,,aštuoni“ dešimties balų vertinimo skalėje pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą studijų rezultatų vertinimo sistemą.“.

Prezidentas taip pat siūlo įstatymu nustatyti, kad „Vyriausybė iki 2008 m. birželio 27 d. patvirtina studijų vietų, į kurias 2008 metais priimamų studentų studijos valstybinėse aukštosiose mokyklose visiškai ar iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičių pagal studijų pakopas ir formas“, ir numatyti, kad „Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2008 m. birželio 27 d. patvirtina studijų rezultatų vertinimo sistemą.“

Ministras pritaria prezidentui

Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius prezideto veto pavadino logišku.

„Derėjo iš karto geriau įvertinti aplinkybes ir pagalvoti, kad nėra gerai aukštosioms mokykloms pačioms palikti teisę įvertinti, kas yra „gerai“ besimokantis studentas“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministras.

Jis pastebėjo, kad konkrektumo reikia, nes šalis neturi pakankamai lėšų. Ministro manymu, norint nemokamą mokslą užtikrinti „pagal dabartines apimtis, reikia turėti bent 2–3 kartus didenį finansavimą nei šiandien“, tuomet būtų galima elgtis kaip Airijoje ar Danijoje. „Kol ištekliai didinami ne tokiais tempais, derėtų apibrėžti pagal daugmaž galiojančią tarptautinę praktiką“, – kalbėjo A. Monkevičius.

Pasak jo, kriterijus ir metodikas turėtų nustatyti įstatymas ir poįstatyminiai aktai, o ne pačios aukštosios mokyklos. „Tai sumažintų subjektyvumą ir neprieštarautų Konstitucijai“, – sakė jis.

Ministras sakė, kad skubės spręsti problemą – įstatymą atsižvelgiant į veto pataisyti iki šios Seimo plenarinės sesijos pabaigos.

www.anglija.lt

Prezidentas Valdas Adamkus grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą ir pasiūlė jame nustatyti aiškius kriterijus, kas yra gerai besimokantys studentai. Valstybės vadovas siūlo įteisinti Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad gerai besimokančiuoju laikomas studentas, kurio vidurkis yra 8.

Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius prezideto veto pavadino logišku.

Kas yra „gerai“?

Valstybės vadovas konstatavo, kad birželio 5 d. Seimo priimtu įstatymu įtvirtinama, jog gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams, išskyrus studentus, nurodytus šio įstatymo 61 straipsnyje, laiduojamas nemokamas mokslas, ir kad gerai besimokančiais studentais laikomi studentai, kurių studijų dalykų įvertinimų vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip įvertinimas ,,gerai“ pagal aukštosios mokyklos patvirtintus studijų rezultatų vertinimo kriterijus.

Prezidento nuomone, šioje Įstatymo normoje apibrėžiant gerai besimokančio asmens sąvoką yra pažeidžiami iš Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies kylantys reikalavimai gerai besimokančio asmens kriterijams nustatyti, kurie yra atskleisti oficialioje konstitucinėje doktrinoje.

Šalies vadovas atkreipė dėmesį, kad minėta įstatymo norma gali sukurti situaciją, kuriai esant kiekviena aukštoji mokykla įgytų teisę patvirtinti studijų rezultatų vertinimo kriterijus ir tokiu būdu savarankiškai nustatyti įvertinimo „gerai“ sampratą. Toks teisinis reguliavimas reikštų, kad konstitucinės gerai besimokančio piliečio teisės į nemokamą aukštąjį mokslą įgyvendinimas, o kartu ir valstybės biudžeto lėšų dydis, būtinas šiai konstitucinei teisei užtikrinti, visiškai priklausys nuo to, kaip konkreti aukštoji mokykla apibrėš įvertinimą „gerai“.

Prezidentas priminė, kad šiuo metu aukštosiose mokyklose taikoma dešimties balų vertinimo skalė nėra įtvirtinta jokiame galiojančiame įstatyme, todėl įvertinimas „gerai“ gali būti labai įvairiai suprantamas ir interpretuojamas.

Remiasi Konstituciniu Teismu

Grąžindamas įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti, valstybės vadovas siekia, kad įstatyme nustatyti kriterijai, pagal kuriuos asmenys laikomi gerai besimokančiais, atitiktų iš Konstitucijos kylančius reikalavimus ir būtų vienodi visoms valstybinėms aukštosioms mokykloms.

Prezidento nuomone, privalu, kad šie kriterijai būtų aiškūs, objektyvūs ir vienodai suprantami. Taip pat būtina, kad bendrus žinių ir gebėjimų lygio reikalavimus konkrečiam įvertinimui nustatytų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, o ne kiekviena aukštoji mokykla.

Savo dekrete V. Adamkus primena, kad sąvokos ,,gerai besimokantis pilietis” turinys buvo atskleistas jau 2002 m. sausio 14 d. Konstitucinio Teismo (KT) nutarime, kuriame konstatuota, kad gerai besimokančiu laikytinas pilietis, kuris ,,mokosi gerai, t.y. jo mokymasis atitinka nustatytus gero mokymosi kriterijus“.

KT yra nurodęs, kad kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais ir dėl to pagal Konstituciją turinčiais teisę, kad jų mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose apmokėtų valstybė, nustatytini įstatymu. Be to, tie įstatymu nustatyti kriterijai turi būti iš anksto žinomi, aiškūs, objektyvūs, skaidrūs.

„Gerai“=8

Todėl valstybės vadovas siūlo Seimui pakeisti birželio 5 d. priimtą Aukštojo mokslo pakeitimo ir papildymo įstatymą ir nustatyti, kad „gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams, išskyrus studentus, nurodytus šio įstatymo 61 straipsnyje, laiduojamas nemokamas mokslas. Gerai besimokančiais studentais laikomi studentai, kurie neturi akademinių skolų ir kurių studijų dalykų įvertinimų vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip įvertinimas ,,aštuoni“ dešimties balų vertinimo skalėje pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą studijų rezultatų vertinimo sistemą.“.

Prezidentas taip pat siūlo įstatymu nustatyti, kad „Vyriausybė iki 2008 m. birželio 27 d. patvirtina studijų vietų, į kurias 2008 metais priimamų studentų studijos valstybinėse aukštosiose mokyklose visiškai ar iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičių pagal studijų pakopas ir formas“, ir numatyti, kad „Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2008 m. birželio 27 d. patvirtina studijų rezultatų vertinimo sistemą.“

Ministras pritaria prezidentui

Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius prezideto veto pavadino logišku.

„Derėjo iš karto geriau įvertinti aplinkybes ir pagalvoti, kad nėra gerai aukštosioms mokykloms pačioms palikti teisę įvertinti, kas yra „gerai“ besimokantis studentas“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministras.

Jis pastebėjo, kad konkrektumo reikia, nes šalis neturi pakankamai lėšų. Ministro manymu, norint nemokamą mokslą užtikrinti „pagal dabartines apimtis, reikia turėti bent 2–3 kartus didenį finansavimą nei šiandien“, tuomet būtų galima elgtis kaip Airijoje ar Danijoje. „Kol ištekliai didinami ne tokiais tempais, derėtų apibrėžti pagal daugmaž galiojančią tarptautinę praktiką“, – kalbėjo A. Monkevičius.

Pasak jo, kriterijus ir metodikas turėtų nustatyti įstatymas ir poįstatyminiai aktai, o ne pačios aukštosios mokyklos. „Tai sumažintų subjektyvumą ir neprieštarautų Konstitucijai“, – sakė jis.

Ministras sakė, kad skubės spręsti problemą – įstatymą atsižvelgiant į veto pataisyti iki šios Seimo plenarinės sesijos pabaigos.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: