Neslopstantys ir vis dar įspūdingi emigracijos tempai, nusivylimas padėtimi tėvynėje ir mintys apie geresnio gyvenimo paieškas emigracijoje – tokia kasdienybė Lietuvos neturėtų vien tik bauginti. Airės Joannos Murphy teigimu, tai gali tapti pamoka, įkvėpimu ambicingam tikslui – ne tik susigrąžinti išeivius, bet ir pritraukti į šalį papildomas investicijas. Bent jau Airija tai, regis, pavyksta.

„Iki šiol niekada nebuvau Lietuvoje, bet sulauksi jūsų URM kvietimo labai nustebau, kiek panašumų turime. Puikiai jus suprantu ir kuo daugiau sužinau apie Lietuvą, tuo stipresnis įspūdis, kad mūsų šalys išties yra labai panašios. Airija buvo atsidūrusi panašioje padėtyje, airiai jautėsi panašiai, kaip dabar jaučiasi lietuviai. Patikėkite – viską galima apversti aukštyn kojomis“, – dar prieš konferenciją pokalbio apie lietuvių emigracijos, socialines problemas metu kalbėjo J. Murphy.

Išgarsėjo su D. Trumpu siejamame realybės šou

Airijoje ji prieš beveik dešimtmetį išgarsėjo JAV sukurto realybės šou „Mokinys“ („The Apprentice“ ) airiškoje versijoje. Originaliojo šou vedėjas buvo dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris prieš kameras mėgdavo kartoti šou dalyviams „tu esi atleistas“.

J. Murphy taip pat buvo atleista iš šio šou, tačiau šio fakto ji nesureikšmino – jai tai buvo gera patirtis, būdas pasimokyti ir išgarsėti.

„Tas šou tebuvo žaisminga patirtis. Dar prieš jį buvau įkūrusi dvi bendroves. Bet du dalykai, kuriems jaučiu aistrą yra Airija ir meilė savo vaikams, Noriu, kad mano trys vaikai Airijoje matytų ateitį, nebūtų priversti išvykti“, – sakė J. Murphy, kuri iš nekilnojamojo turto verslo metėsi į investicijų pritraukimo sritį.

Dabar ji yra viena pagrindinių šiomis dienomis vykstančio Globalios Lietuvos forumo „ Valstybės ir diasporos partnerystė“. J. Murphy puikiai žino, ką reiškia pritraukti emigrantus ar jų atžalas bei verslo idėjas į Airiją. Ji yra „ConnectIreland“ agentūros generalinės direktorė.

„ConnectIreland“ yra pirmoji Airijoje privataus asmens idėjos ir finansavimo pagrindu 2012 m. įkurta nevyriausybinė organizacija, kuri pradėjo airių išeivijos investicijų pritraukimo ir verslo sugrąžinimo į tėvynę veiklą. „ConnectIreland“ yra vyriausybinės investicijų agentūros „IDA Ireland“ partnerė, o pirmų ne itin sėkmingų metų šiuo metu ji yra save išlaikanti organizacija.

Dalį kaštų padengia vyriausybės, kuri už kiekvieną sukurtą darbo vietą organizacijai skiria 4 tūkst. eurų subsidija. Tačiau laikomasi požiūrio, kad organizacija turi išlikti nepriklausoma ir nevyriausybine, nes nevyriausybininkams yra lengviau bendrauti su išeiviais, kurių didelė dalis emigravo dėl nusivylimo vyriausybės veiksmais. „ConnectIreland“ ypač buvo aktyvi Airijos provincijoje, nes vietiniai žmonės gerai žino savo kaimynus ar giminaičius išeivijoje.

Sugalvojo emigracijos ir krizės problemų sprendimą

Prie sėkmės prisidėjo tai, kad projektą asmeniškai parėmė šalies premjeras ir airių kilmės pasaulinės garsenybės. J. Murphy teigimu, „ConnectIreland“ pavyzdys iš pradžių ši idėja atrodė, kaip unikali, tik airių sukurtas sprendimas, spręsti airiškas problemas.

„Kai keltų tigras riaumojo, musų ekonomika kilo, nespėjome suktis statybose, o juk statybų sektoriuje dirbo ir daug lietuvių. Bet tada atėjo krizės cunamis ir nušlavė Airiją – tarsi per naktį būtų nustoję skambinti ir žmonės ėmė nerimauti iš ko mokėti atlyginimus. Tą patį galvojo ir valdžia, nes viešojo sektoriaus atlyginimams pinigų buvo likę mėnesiui.

Dalį šalies prislėgė 25 proc. nedarbas, ypač jaunus, 25 metų nesulaukusius jaunuolius, o provincijoje jau nebegalėjai surinkti ir futbolo komandos – jaunimas išvykdavo. Turėjome kelis privalumus – airiai yra išsilavinę, mes puikiai kalbame angliškai, galime keliauti po visą pasaulį, mus visur priima“, – apie savo šalies problemas po 2008 metų krizės pasakojo J. Murphy.

Tačiau kaip ir lietuviai, ne vieną emigracijos bangą ir su tuo susijusius sunkumus išgyvenę airiai atsitiesė. O galiausiai susiėmė ir valdžia. Į šalį buvo sukviesti Pasaulio airių forumo dalyviai – investuotojai, sėkmingi žmonės, ekspertai, J. Murphy teigimu, buvo uždaryti pilyje ir turėjo tikslą: pasiūlyti idėjas, kaip padėti šaliai, ką daryti, kad ji vėl neišsivažinėtų, o ekonomika atsigautų.

„Buvo pasiūlyta įvairiausių idėjų. „ConnectIreland“ buvo viena jų. Manėme, kad tai yra unikalus modelis, kuris paremtas tiesioginių investicijų pritraukimu. Bet tuo jau užsiėmė „Invest Ireland“, kuri pritraukė dideles bendroves, didelius vardus.

Ir tada toptelėjo – jei mes tinkami dideliems, kodėl negalime būti patrauklūs mažiems? Pavyzdžiui, esate nedidelė JAV bendrovė, norite plėsti veiklą Europoje. Mūsų veikimo principas buvo paprastas: pritraukti tuos investuotojus ne į Ispaniją, Belgiją ar kitą Europos šalį, o būtent į Airiją. Būtent čia investicijos gali sukurti papildomas darbo vietas, skatinti investicijas. Bet kaip tai padaryti? Būtent čia mums padėjo išeiviai – emigrantai arba airiškas šaknis turintys žmonės“, – pasakojo J. Murphy.

Žinodami, kad pasaulyje gyvena per 7 milijonus airių arba airių kilmės žmonių, „ConnectIreland“ specialistai kreipėsi į juos: padėkite mums privilioti investuotojus į Airiją. Regis, paprastas, bet kartu ir sudėtingas prašymas. Kas, į ką konkrečiai ir kaip turėtų turėtų kreiptis?

Išeiviai sujungia su reikiamais žmonėmis

Taip kilo informatorių arba ambasadorių idėja. Jais tapę airiai dabar vadinami sujungėjais (connectors). Jais gali tapti bet kas, pranešęs organizacijai, jog nori bendradarbiauti ar kad turi informaciją apie potencialų investuotoją.

Netgi yra sukurta vidinė sujungėjų (jų potencialas vertinamas nuo 1 iki 10 balų: 10 balų yra žemiausias įvertinimas, reiškiantis „myli Airiją, bet nežino, kuo galėtų prisidėti“) duomenų bazė. Su sujungėjais dalinamasi pozityviomis žiniomis apie Airiją, tačiau jiems nekeliami jokie reikalavimai ir jų nėra prašoma aktyviai veikti.

„Iš pradžių taikėmės į besiplečiančias bendroves ir mūsų sujungėjai sako: tokių nežinome, bet vis tiek norime jums padėti. Tada pasipylė idėjos, apie kurias iš pradžių ir nepagalvojome – sujungėjai mus suvesdavo su startuoliais, turtingais asmenimis, mažomis ar vidutinėmis bendrovėmis – dabar daugiausiai taikomės būtent į tokias, kuriose dirba apie 30 žmonių. Galiausiai augo ir mūsų, ir sujungėjų tinklas“, – pasakojo „ConnectIreland“ vadovė.

„Išeiviai mėgsta, kai juos prisimena, be to, jie ilgisi namų. Bet kaip tu juos motyvuosi grįžti? Pasakysi, kad mums jūsų reikia, o jie juk nusivylę. Tad pirmiausiai svarbus yra kalbos veiksnys – rasti tai, kas mus vienija. Airius vienija šventimas.

Tame nėra nieko politiško, iš pradžių svarbus pokalbis prie kavos ar alaus, pozityvaus ryšio užmezgimas. Gal jūs žinote apie bendrovę, kuri norėtų plėstis arba ieško investavimo galimybių? Papasakokite apie Airiją, parašykite laišką – gal tie investuotojai nebuvo apie tai pagalvoję. Ir viskas, tada darbą perimame mes – „ConnectIreland“. Mes turime aukšto lygio profesionalų, kurie jau pasirūpins pateikti informaciją ir pritraukti investuotojus“, – pasakojo J. Murphy.

Tiesa, ji pripažino, kad kampanijos pagreitį ypač paspartino seksuali žinia: jeigu sujungėjas suranda verslininką, investuotoją, startuolį, kuris įsikuria Airijoje ir išlaiko veiklą ne mažiau nei dvejus metus, tai už kiekvieną to verslo įkurtą darbo vietą, sujungėjas gauna 1,5 tūkst. eurų premiją. Šią premiją moka valstybė.

Už sukurtą darbo vietą moka valstybė

Būtent finansinė premija iš pradžių patraukė dėmesį ir buvo pagrindinis motyvas, sudaręs prielaidas „ConnectIreland“ susikurti globalų geros žinios apie Airiją sklaidos ir informacijos apie potencialius investuotojus šaltinių tinklą.

„Ta premija žadina fantaziją. Juk sukuri darbo vietą ir už tai gauni pinigų iš valstybės. Žinoma, atlygis mokamas tik kartą, bet iš tikrųjų gauni daug daugiau.

Nes užsienyje gyvenantys airiai tiesiog jaučia malonumą, žinodami, kad jų įtaka padėjo į jų šalį, į jų gimtąjį miestą pritraukti investuotojus, padėjo sukurti darbo vietas – jie tuo labai didžiuojasi, tai viršija finansinę naudą. Išties, kai kurie sujungėjai netgi atiduoda savo premijas – aukoja labdarai ar skiria sporto komandoms“, – teigė „ConnectIreland“ vadovė.

J. Murphy neslepia, kad jau pirmaisiais veiklos metais atsiliepė 4 tūkst. sujungėjų, antraisiais – jau 6 tūkst. Po penkerių metų 47 pasaulio valstybėse jau yra užsiregistravę per 110 tūkst. sujungėjų, kuriems nieko nereikia daryti, tik „įtempti ausis ir išplėsti akis“ – dairytis tų, kurie galbūt norėtų investuoti Airijoje.

„Jie mus sujungia su reikiamais žmonėmis ir vėl jaučia, kaip nuostabu būti airiu. Per tuos 5 metus sujungėjai padėjo sukurti per 3 tūkst. darbo vietų, o mokesčių pavidalu iš šių darbo vietų Airija kasmet gauna apie 347 mln. Eurų“, – džiaugėsi J. Murphy.

Modelį gali pritaikyti ir Lietuvoje

Anot jos, toks modelis gali būti drąsiai pritaikomas ir Lietuvoje. Svarbu iš pradžių užsitikrinti valstybės paramą bei turėtų ilgalaikį planą, kuris būtų skaidomas į mažesnes dalis. Tiesa, valdžios parama, bent jau Airijos atveju nebuvo finansiškai įspūdinga, o svarbiausia – valstybė niekuo nerizikuoja, mat iš šalies kišenės premijos mokamos tik verslo sėkmės atveju po dviejų metų.

„Lietuva dabar yra tokioje pačioje padėtyje, kokioje buvo Airija prieš 5-6 metus. Airiai tuomet irgi nežinojo, kur dėtis, ką daryti, bet kaip ir jūs, mes esame užsispyrę. Lietuviai taip pat, kaip ir airiai didžiuojasi savo šaknimis – taip yra ne kiekvienoje šalyje, jūs mėgstate laikytis vienas kito.

Todėl lietuvių išeiviai – nesvarbu kas jie bebūtų, kad ir mokytojai, kurie išvyko iš Lietuvos dėl ekonominių priežasčių ir Airijoje uždirba 800 eurų, dirbdami ketvirčiu etato, negrįš vien todėl, kad myli savo šalį.

Turi būti ir finansinė priežastis. Todėl viskas turi būti daroma mažais žingsneliais – juk ta mokytoja lygiai taip pat gali mus supažindinti su verslininkais, kurie, galbūt, norėtų investuoti Lietuvoje. Galbūt ji pati jų nepažįsta, bet pažįsta tuos lietuvius arba airius, kurie pažįsta reikiamus žmones“, – sakė „ConnectIreland“ vadovė.

Jos nuomone „Investuok Lietuva“ daro gerą darbą, siekdami pritraukti didesnes bendroves, o toks projektas, kaip „ConnectIreland“ galėtų pritraukti mažesnes, iki 30 darbuotojų turinčias bendroves.

„Kodėl tokia nenorėtų investuoti ar plėsti savo verslo Lietuvoje? Jūs turite itin spartų internetą, daug jaunų, išsilavinusių žmonių. Mes galvojome, kad „ConnectIreland“ yra unikalus modelis, ypač todėl, kad esame tauta, orientuota į sprendimų paiešką. Kai užklupo krizė, mes nėjome į gatves, ieškojome išeičių. Aš matau tiek daug panašumų su Lietuva, todėl manau, kad šis modelis gali būti pritaikytas ir pas jus. Juk „ConnectIreland“ tiesiog šiaip sau nedalija pinigų, bet padeda airiams ar airiškų šaknų turinčius žmones iš naujo atrasti savo ar prosenelių tėvynę“, – sakė J. Murphy.

Išties, vis daugiau sujungėjais tapusių airių svarbiausiu veiksniu tampa moralinis pasitenkinimas skleidžiant geras naujienas apie Airiją, prisidedant prie ekonomikos stiprinimo ir raginant užsienio verslininkus ir investuotojus perkelti verslą į Airiją. Be to, kasmet yra rengiama Nacionalinė išeivijos diena, kurios metu pagerbiami labiausiai „ConnectIreland“ padėję išeiviai.