Praėjusį savaitgalį Airijoje vyko informacinė darbo mugė „Balnokim, broliai, žirgus“. Vertingos informacijos tautiečiai galėjo gauti Dubline ir Monagano mieste. Nors organizatoriai tikėjosi didesnio emigrantų susidomėjo, mugę vertina teigiamai ir džiaugiasi, kad norinčių grįžti į Lietuvą vis tik yra.

Gavo vertingos informacijos

Pasak renginio organizatorės, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovės Audros Sipavičienės, darbo mugė Airijoje nebuvo aklas agitavimas grįžti, o informacijos suteikimas apie realią Lietuvos situaciją, įsidarbinimo galimybes, socialines garantijas. Mugėje Airijos lietuviai galėjo pasikalbėti su kelių kompanijų ir darbuotojų bei darbo paieškos bendrovių, keturių aukštųjų mokyklų, Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Darbo biržos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Sodros“, Migracijos departamento, policijos ir Karo prievolės administravimo tarnybos atstovais.

Taip pat buvo galima pasiklausyti įvairių institucijų atstovų pranešimų apie tai, ar lengva susirasti darbą Lietuvoje, kaip grįžusiems vaikams pratęsti mokslus mokyklose ir universitetuose, kaip deklaruojamos ir apmokestinamos sugrįžusių pajamos, kokių socialinių garantijų gali tikėtis, ar dabar būtų tinkamas metas pirkti nekilnojamą turtą Lietuvoje, kaip pradėti savo verslą.

Mugėje dalyvavusių kompanijų, ieškančių naujų darbuotojų, bei darbo paieškos bendrovių atstovai teigė, jog dabar Lietuvoje dažniausiai ieškomi aukštos kvalifikacijos darbuotojai, tačiau iki šiol skiriasi atlyginimų dydis Lietuvoje ir Airijoje. Ypatingai skirtumas matomas tarp paprastų darbininkų atlyginimų. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų, užimančių aukštesnes pareigas, uždarbis neretai skiriasi tik porą kartų.

Skirtingai nuo pernai vykusio panašaus renginio, šį kartą nebuvo statybų kompanijų atstovų, tai patvirtina dalyvavusių kompanijų kalbas, kad paprastų darbininkų poreikis mažėja.

Aukštasis išsilavinimas negarantuoja gero darbo

Darbo biržos atstovė Inga Liubertė pasakojo, jog dauguma atėjusiųjų norėjo sužinoti konkrečius darbo pasiūlymus bei atlyginimo dydį. Buvo žmonių, kurie Lietuvoje norėtų rasti darbą, kurio niekada nėra dirbę. „Mane nustebino viena mergina, kuri čia dirba sumuštinių bare, o grįžusi norėtų dirbti finansininke. Tiesa, ji turi išsilavinimą, susijusį su finansais, bet, mano nuomone, per tuos metus, kol ji tepė sumuštinius, jos norimoje profesijoje galėjo daug kas pasikeisti. Be jokios abejonės, Lietuvoje rasti gerą darbą be patirties yra nelengva“, - kalbėjo I.Liubertė.

Moteris užsiminė, kad ją taip pat stebina jaunų žmonių, ką tik įgijusių aukštojo mokslo diplomą, noras iškart gauti darbą su aukštomis pareigomis bei dideliu atlyginimu. Pasak jos, visi turi pradėti nuo žemesnio laiptelio. Konsultantė atviravo, jog Darbo biržoje yra nemažai užsiregistravusių, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau pašnekovė pabrėžė, kad 40 procentų visų užsiregistravusių bedarbių neturi jokios profesijos.

Pasiteiravus ar Lietuvoje pastebimas bedarbystės augimas, pašnekovė atsakė, kad žvelgiant į registruojamų bedarbių skaičių Valstybinėje darbo biržoje, per metus jis padidėjo tik 0,4 procento. Norint gauti bedarbio pašalpą, kurios vidutinis dydis yra 600 litų, asmuo privalo turėti 18 mėnesių darbo stažą. Tiesa, didžiausia bedarbio pašalpa siekia 1400 litų, o mažiausia 350 litų per mėnesį. Pašalpos dydis priklauso nuo asmens anksčiau gauto atlyginimo bei valstybei mokėtų mokesčių dydžio. Bedarbio pašalpa Lietuvoje mokama tik tris mėnesius.

Paklausus ar I.Liubertė rekomenduoja tautiečiams grįžti į Lietuvą, ji pirmiausiai lietuvius skatina viską gerai apmąstyti, įvertinti savo situaciją gyvenant Airijoje ir realią padėtį Lietuvoje. Moteris pataria nedaryti skubotų sprendimų.

Bijo prarasti sunkiai uždirbtus pinigus

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė teigė, jog aktualiausi ir dažniausi klausimai, kurių ji sulaukė iš atėjusių į mugę, buvo susiję su mokesčių tvarka grįžusiems. „Dažniausiai klausė, ar grįžus į Lietuvą reikia deklaruoti turtą, ar valstybės nesikėsins į jų uždirbtus pinigus“, - kalbėjo A. Gaudytė, atstovavusi Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip pat tautiečius domino, kokie dabar yra mokesčiai Lietuvoje, ar planuojama kažką keisti, taip pat pakankamai dažnas klausimas buvo susijęs su naujo verslo kūrimu Lietuvoje. Pašnekovė pastebėjo, kad moterys daug aktyvesnės grįžimo į Lietuvą klausimu. Moteris teigė, jog du trečdaliai su ja kalbėjusių Airijos lietuvių, kitais metais ketina grįžti į Lietuvą.

Nors ir turi gerą darbą, grįžta į Lietuvą

Dauguma pakalbintų į mugę atėjusių tautiečių ateityje planuoja grįžti į Lietuvą, tačiau pasakyti konkrečiai kada, kol kas nesiryžta. 23 metų Viktorija Belousova, nors ir turi gerą darbą stambioje statybų kompanijoje, kuri dabar kaip tik plečia savo veiklą, tvirtai apsisprendusi grįžti, gruodžio 31 d. išskrenda gyventi į Lietuvą.

Mergina baigusi čekų filologijos studijas Lietuvoje, norėjo pakeisti aplinką, todėl atvažiavo pas draugę į Airiją. Daugiau nei metus išgyvenusi Dubline lietuvaitė visą laiką stebėjosi, jog jos bendradarbiai airiai nesidomi nei menu, nei teatru, nei geros muzikos koncertais. „Aš turbūt netipinė lietuvė, atvažiavusi į Airiją. Neatvažiavau užsidirbti pinigų ir išvažiuoju ne dėl to, kad netekau darbo. Man gyventi šioje šalyje nepatinka, pasiilgau Vilniaus, Lietuvos žmonių, šeimos, draugų, pasiilgau gyvenimo Lietuvoje“, - atvirai kalbėjo V. Belousova.

Pašnekovė prasitarė, kad dauguma jos pažįstamų lietuvių nesupranta, kodėl turėdama gerą darbą ir atlyginimą bei perspektyvas siekti karjeros, ji nori grįžti į Lietuvą. V.Belousova sakė, kad suprato, jog ramus gyvenimas, pastovus darbas biure ne jai, merginai norisi veiksmo, šurmulio ir aktyvaus darbo. „Esu labai mėgstanti bendrauti, gyvendama Airijoje lankiau turizmo kursus, dabar jau žinau, kad Lietuvoje noriu dirbti turizmo srityje. Laikraštyje „Saloje“ pamačiusi skelbimą, jog savaitgalį vyks informacinė darbo mugė, susigundžiau ateiti ir pasidomėti įsidarbinimo galimybėmis Lietuvoje“, - sakė mergina.

Pirmiausiai pasikalbėjusi su CVonline.lt portalo konsultante, mergina sužinojo, kad turizmo srityje darbo tikrai yra, tačiau neturint patirties, didelio atlyginimo tikėtis neverta. Nepaisant to, Viktorija nori save išbandyti naujoje srityje. „Kalbų žinojimas, manau, bet kokio darbo beieškant yra privalumas, o aš moku rusų, lenkų, anglų, čekų kalbas. Aš esu optimistė, todėl tikiu, kad man pavyks įsitvirtinti Lietuvoje, o jeigu nepavyks, galėsiu grįžti į senąjį darbą Dubline arba važiuoti kur nors kitur, juk pasaulis atviras visiems“, - neslėpė pasitikėjimo pašnekovė.

Lietuvaitė į mugę atėjo ir penktadienį, ir šeštadienį, mat mergina norėjo pasikonsultuoti ne tik darbo klausimais, bet ir mokesčių, nekilnojamo turto įsigijimo, bankų bei kitais klausimais. „Šioje mugėje sužinojau tikrai vertingos informacijos“, - pokalbį baigė V.Belousova.

Tikėjosi didesnio tautiečių susidomėjimo

Kone kiekvienas pakalbintas Airijos lietuvis, atėjęs į mugę, džiaugėsi gavęs vertingos informacijos. Vienas lietuvis pabrėžė, kad tie, kurie neatėjo, labai daug prarado. Pakalbinta jau išeinanti iš mugės Renata neslėpė nusivylimo, mat planus grįžti, ko gero, teks atidėti tolimesnei ateičiai. Mergina norėtų grįžti į gimtinę, bet mugėje ji sužinojo, kad panašaus atlyginimo, kokį gauna čia, Lietuvoje negaus. Tautietė džiaugėsi, kad mugės konsultantai neagitavo grįžti, bet tiksliai ir aiškiai papasakojo realią situaciją, deja, ta situacija lietuvės netenkina.

Pasibaigus mugei Dubline, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė atviravo, jog tikėjosi didesnio lietuvių susidomėjimo. „Nors manėme, kad į mugę ateis 500 žmonių, atėjusių buvo daugiau nei 200. Nepaisant to, renginiu esame patenkinti. Konsultacijų kokybės klausimu, Airijos lietuviams turbūt net geriau, kad nebuvo žmonių grūsčių. Visi galėjo ramiai išsiaiškinti jiems rūpimus dalykus“, - kalbėjo A.Sipavičienė. Pašnekovė pastebėjo, kad atėjusieji tikrai planuoja grįžti ir domėjosi ne tik įsidarbinimo, bet ir mokesčių, pensijų, socialinių garantijų bei kitais klausimais.