Santūrūs lietuviai apie intymius dalykus viešai nekalba. Šį stereotipą sugriovė Algis Ramanauskas, pasirodęs interaktyviajame šou „Sex guru“ Londone. Po spektaklio aktorius portalui Anglija.lt sakė, jog baras Anglijos teatre – pasiteisino. Kodėl?

„Sex guru“ – ne tik komedija

Britanijoje gyvenantys lietuviai į Russell Square rajone esančią „The Logan Hall“ salę rinkosi sekmadienio pavakarę. „The Logan Hall“, kur telpa 933 žiūrovai, laisvų vietų buvo tik iki šimto. Vos į sceną išėjo Algis Ramanauskas-Greitai, salė aidėjo nuo gausių aplodismentų. Tą vakarą žymus televizijos laidų ir renginių vedėjas tapo dėstytoju.

„Kokie gražūs lietuviški veidai! Kokios gražios jūsų damos, ko nepasakyčiau apie jus. Tie patys bukagalviai, kaip ir Vilniuje, ir Kaune. Tokie pat, kaip ir aš“, – nuo pat pradžių juokeliais publikos dėmesį užkariavo aktorius.

Vieno aktoriaus spektaklis – interaktyvusis šou „Sex guru“ – įrodė, kad apie intymius dalykus galima kalbėti ne vulgariai, civilizuotai, nuotaikingai ir, svarbiausia, viešai. Pagal Britanijoje gerai žinomo austrų komiko Wolfgango Weinbergero pjesę parengtas lietuviškas šou nebuvo vien humoro vakaras, bet ir paskaita apie seksualinio gyvenimo kokybę. Su pavyzdžiais ir palyginimais žiūrovams buvo aiškinama, kokią įtaką mūsų seksualiniam gyvenimui turi lūkesčiai ir pasiekimai. Vakaro pabaigoje A. Ramanauskas apibendrino, kad Britanijos lietuviai labai sveiki žmonės.

Žiūrovų nuolat skatinti atsakinėti ir įsijungti į šou nereikėjo – aidėjo plojimai, vienas kitas šūksnis ir mykimas. Mykti žiūrovai buvo raginami, kai atsakymas į užduotą klausimą buvo teigiamas – neva taip drąsiau išreikšti savo nuomonę. Bet ir šitaip kai kurie, atėję su antrąją puse, turėjo būti atsargūs – teko matyti, kaip pritariamai pamykęs vyriškis gavo niuksą į petį iš šalia sėdinčios draugės. Lietuviai Londone buvo labiau atsipalaidavę nei Lietuvoje – bent jau taip savo draugams teigė vienas žiūrovas, spektaklyje jau lankęsis Lietuvoje.

Žiūrovų klausimai – intriguojantys

Pirmojoje šou dalyje – „Gidas į seksualinę neviltį“, A. Ramanauskas dėstė mokslinius faktus apie monogamiją, paskanindamas savo improvizacijomis, aiškinosi, ko nori moteris, ir atsakė į šį sudėtingą klausimą: „Moterys nori daugiau. Duokit daugiau ir dar padvigubinkit. Tuomet moteris visada bus laiminga“. Vyrus aktorius lygino su viešaisiais tualetais, kurie „arba užimti, arba pilni š**o“.

Antrojoje spektaklio dalyje, pavadintoje „Kelionė į seksualinę palaimą“, Algis Ramanauskas atsakinėjo į žiūrovų pateiktus klausimus. Per pertrauką vakaro svečiai turėjo galimybę užrašyti rūpimą klausimą diskutuojama tema ir įmesti į dėžę. Grįžęs į sceną, A. Ramanauskas įspėjo, kad tai užtruks ilgiau nei įprasta, mat susirinkusieji buvo aktyvūs. „Paprastai ši dalis trunka 45 minutes, bet dabar užtruksim apie valandą. Žiauriai daug klausimų, gaila ką nors ir išmesti“.

Vyrai ir moterys po pirmosios spektaklio dalies buvo išskirti – dėstytojo vaidmenyje atsidūręs A. Ramanauskas nesileido į kompromisus, ir pamatęs po pertraukos žiūrovus, sėdančius į savo vietas, išėjo į sceną ir pareiškė, jog taip nieko nebus. Vyrai sėdasi vienoje pusėje, moterys – kitoje. Taip iki spektaklio pabaigos ir sėdėjome.

Toks suskirstymas dar labiau įaudrino žiūrovus. Plojimai vieni kitiems, mykimas, šūksniai, klausimai ir pareiškimai tiesiai iš žiūrovų netilo – interaktyvusis šou buvo įsisiūbavęs.

Ant lapelių Anglijos lietuviai prirašė nemažai intriguojančių ir pikantiškų klausimų: „Kaip dažnai mylėtis yra normalu? Buvo ir skelbimas apie rengiamą svingerių vakarėlį, kurio kaina „vyrams – 200 £, moterims – mokėsim 200 £“. Lietuviai buvo susidomėję ir pačiu aktoriumi. A. Ramanauską ir viliojo: „Algi, aš tavęs noriu“, ir klausė: „Algi, ar turi didelį dalgį?“.

Baras teatre – pasiteisino

Pasibaigus spektakliui, A. Ramanauskas pasidžiaugė, kad Londono publika pateisino jo lūkesčius. „Kaip tikėjausi, taip ir buvo – gerąja prasme. Aš, tiesa, nesitikėjau, kad čia bus leidžiama naudotis baro paslaugomis, kurios išėjo į naudą. Šitoje situacijoje alkoholis padeda, jei jo būtų daugiau, jau kenktų, ir mes jau matėm antroje dalyje, jau buvo tokių smarkuolių“, – portalui Anglija.lt sakė A. Ramanauskas. „Tačiau ta riba nebuvo peržengta, tikrai nesijaučiu dirbęs krūvai girtuoklių, toli gražu ne. Man tai patiko, čia buvo gera publika“.

O ar skiriasi ta publika Lietuvoje ir čia? Algis tikino, kad viskas priklauso nuo sąlygų. „Jei perkeltume tą pačią salę į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą, sudarytume tas pačias sąlygas, su baru, tai būtų tas pats. Ar geriau salės prasme – na, nežinau, ar salė geresnė, bet šiuo atveju pasiteisino. Čia viskas labai angliškai, teatras Anglijoje nėra toks išpūstas, dirbtinai iškultūrintas reikalas, net „West Ende“ gali į teatrą eiti su skardine alaus. Ir tai nėra blogai, jei to nėra per daug“, – Anglija.lt aiškino aktorius.

Stebint spektaklį, pasirodė, kad A. Ramanauskas labiau palaiko moterų pusę. Aktoriaus pasiteiravome, ar taip ir yra? „Čia labai gudrus išskaičiavimas“, – išgirdęs klausimą juokėsi A. Ramanauskas. „O jei rimtai kalbant, ir pjesės autorius, kuris matė spektaklį kokius keturis kartus Lietuvoje, sakė, būk labai atsargus, nutaisydamas tą moters balsą. Tai gali būti labai slidus ledas. Iš tiesų, moterį įžeisti galima labai greitai. Vyras pasijuoks ir atsileis greitai. O ir prasmės jas įžeidinėti nėra. Juk mes jas mylim“, – atviravo A. Ramanauskas.

Jolanta Terminaitė