„Kaip jautiesi grįžęs į Lietuvą? Kaip namie? Tai grįžk namo. O gal tiesiog nenori?“ – Didžiojoje Britanijoje keletą metų gyvenančiam Igoriui Drozdovui, kuris susuko trumpą juostą apie emigraciją, pasiūlė vienas škotas. „Noriu. Bet kol aukščiausias sluoksnis gyvens savo sukurtame pasaulyje, atsiribojęs nuo paprastų lietuvių, pagyvensiu čia“, – filme atsidūsta pats autorius. Dauguma jo kalbintų žmonių tvirtino, kad esant dabartinei ekonominei situacijai ir valdžiai nesirūpinant nei kaip palengvinti žmonių padėtį, nei kaip susigrąžinti išeivius, vienintelė protinga išeitis yra išvažiuoti. Jie neslėpė raginantys studijas baigusius vaikus negrįžti arba patys parvykti nebent atostogų.
Škotas gyveno „mažojoje Lietuvoje“
Kai Lietuvą užgriuvo recesija, jaunas filmų kūrėjas I.Drozdovas susidūrė su vienu sunkiausių gyvenime sprendimų: likti Anglijoje, kur studijavo, dirbo ir gyveno pastaruosius ketverius metus, ar grįžti pas šeimą, į Lietuvą – šalį, kurią myli. Pasimetęs, kaip rašoma filmo tinklalapyje, tarp „patriotiškos širdies ir atsargaus proto“, Igoris apsiginklavo vaizdo kamera ir klausimų pilna galva leidosi Lietuvon ieškoti atsakymo. Rezultatas – filmas „Ar verta?“, anot režisieriaus ir prodiuserio, yra kartais šokiruojantis, bet nuoširdus jo ir paprastų žmonių dialogas.
Kartu su Bedfordšyro universitetu sukurtame filme I.Drozdovas kalbina daugiau nei dvi dešimtis žmonių – lietuvių, rusų, škotą ir amerikietį. Vieni iš jų gyvena Lietuvoje, kiti studijuoja Jungtinėje Karalystėje, bet ne visi ruošiasi grįžti, treti žada iškeliauti visam laikui.
„Prieš ketverius metus bandžiau stoti į aviaciją. Nenumaniau, kad mano gyvenimas gali apsiversti aukštyn kojomis taip greitai. Esu vienas iš tų išvažiavusiųjų ieškoti geresnio gyvenimo, palikusių Lietuvą likimo valiai, pardavusių tėvynę, – su vos juntama ironijos gaidele balse kalba filmo autorius. – Viskas daug paprasčiau – atvykau į Angliją gauti išsilavinimą ir įgyti patirties. Mūsų čia daug.“
Viena moteris neslėpė, kad klausiama patarimo Jungtinėje Karalystėje mokslus baigusiai dukrai patarė verčiau negrįžti. Tą patį sakė kitų dviejų užsienyje studijuojančių dukterų tėvai: „Bijome, kad grįš. Šiandien kviesti į namus tikrai nenorime.“
Britišką diplomą gavęs Maksimas pasakojo į Lietuvą važiuojantis kartą per metus ir grįžtantis apimtas depresijos: „Gal mane supa tokie žmonės, kuriems blogai. Nėra tokių, kurie pasakytų: taip, mums viskas gerai, gyvenimas tenkina.“ Anot jo, Lietuvoje „visiems į tave nusispjauti, o čia žmones vertina, todėl dedi ant svarstyklių ir renkiesi tą šalį, kur tavimi rūpinasi“.
I.Drozdovo kalbinta stomatologė sulaukia nemažai emigrantų, daugiausia – iš Airijos ir Anglijos, taip pat – Italijos, JAV. „Ką daryti, jei nėra darbo Lietuvoje? Baigia aukštąjį mokslą ir nėra ką daryti. Ten, kad ir prastesnį darbą turi, išgyvena. O pas mus kiek gali iš bedarbio pašalpos išgyventi?“ – pacientus teisino medikė.
Pasak radijo stoties „Zip FM“ didžėjaus Rolando, užsienyje atsiveria didesnės galimybės, o Lietuva tėra giminių kraštas, kur neretai pakanka giminaičio ar draugo rekomendacijos. Lietuvoje gyvenantis fotografas škotas Richardas Schofieldas prisiminė 2005 m. mėnesį gyvenęs Londone su 7 ar 8 lietuviais – jų būstas buvo vadinamas mažąja Lietuva. Jo bičiulis Dainius anksčiau nekalbėjo angliškai, todėl turėjo prastą darbą, tačiau vieną dieną išvažiavo į Lidsą, pramoko anglų kalbos, gavo gana gerą darbą ir gyvena tarp anglų.
Viena iš studentų mamų stebėjosi, kad valdžia trukdo net tiems, kurie stengiasi verstis savo jėgomis: miškuose renka uogas ar grybus, pardavinėja pakelėse, bet būna varomi, šalin, nes esą pažeidžia higienos normas. Anot moters, kiekvienas pats renkasi, ar pirkti tokioje vietoje.
Net šizofrenikai neturi tiek vidinių „aš“, kiek Lietuvoje yra partijų
Senyvo amžiaus Bronislava iš Biržų rajono verčiasi iš pensijos ir parduodamo pieno. Moteris prisipažino, kad tai yra didelis, bet menkas pajamas atnešantis vargas: už litrą pieno supirkėjai moka 30 ct. Už šieno suvežimą jai teko pakloti 2 tūkst. Lt. „Jei pensijos užtektų žmoniškai pragyventi, kas karvę laikytų?“ – neabejojo pašnekovė.
Anot jos, sovietmečiu už litrą pieno buvo galima nusipirkti kepalą duonos, dabar tenka primelžti kibirą. Sodybos kaimynystėje esą tuštėja, nes jaunimas išvažiuoja – jei ne į užsienį, bent į kitus Lietuvos miestus: „Kkaip jaunas žmogus gali čia gyventi ir vergauti?“ Paklausta, ar valstybė paremia, Bronislava atkirto: „Pavagia, o ne padeda.“
Russkoje radio“ didžėjui Olegui Šišlovui labiausiai širdį skauda dėl to, kad mažinami biudžetininkų – policininkų, gaisrininkų, mokytojų, visų, „kurie yra už politinių institucijų ribų“, – atlyginimai. Anot jo, netrukus gali prasidėti pilietinis karas: „Su šakėmis vieni prieš kitus sukilsime. Iš mūsų bandys atimti, o mes neatiduosime.“
Amerikiečiui Tomui Wilburui nesuprantama, kaip Lietuvoje – tokioje mažoje šalyje gali būti keturios dešimtys partijų. 300 mln. gyventojų turinčiose JAV tėra dvi pagrindinės politinės jėgos. „Ar yra tiek skirtingų politinių nuomonių? Net šizofrenikai neturi tiek požiūrių“, – pažymėjo jis.
Prisiminęs prezidento Rolando Pakso apkaltą, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad apėmus visuotiniam nusivylimui prireiks dar daugiau aukų.
10 metų patirtį turinti kirpėja Galina kas mėnesį keliauja padirbėti į Norvegiją. Tik taip ji esą gali išlaikyti sūnų, leisti į gerą mokyklą, sudaryti sąlygas mokytis anglų kalbos. „Norvegijoje mus myli ir gerbia“, – tvirtino moteris.
Pasak T.Wilburo, idealiu atveju būtų galima užsienyje gauti išsilavinimą, įgyti įgūdžių ir parvykti. Tačiau vienos studentės mama abejojo, ar Lietuvos valdžia stengiasi, kad jaunimas sugrįžtų.
„Ką Lietuva gali pasiūlyti? Nieko. Nebent tu turi ką nors pasiūlyti Lietuvai ar savo miestui – tada drąsiai“, – tvirtino O.Šišlovas. Tiesa, jo kolega iš kitos radijo stoties įsitikinęs, kad norint visada galima prasisukti, pavyzdžiui, nusipirkti parduotuvėje pomidorų ir pardavinėti juos turguje brangiau kaip savo augintus.
„Žuvis genda nuo galvos. Kol mūsų „galva“ nepradės mąstyti, tu grįžk negrįžęs...“ – kalbėjo troleibuso vairuotoja Natalja. Jos įsitikinimu, sunkmetis neatėjo ne savaime, kad vieną rytą pabundi ir pamatai krizę. „Kažkas nori iš jos pasipelnyti, o kažkas paskutinius centus skaičiuoja, kad bandelę ir pieno galėtų nusipirkti.“
Moteris piktinosi, kad ekonomiką bandoma kelti mamų, pensininkų, už valandinį atlyginimą dirbančių vairuotojų sąskaita, o tiems, kurie įsitaisę viršūnėje ir uždirba didžiulius pinigus, trūksta pinigų pieštukams bei trintukams.
Anot Nataljos, šalyje yra susiformavusi aukščiausia klasė, o žemiau – ne platus vidurinis sluoksnis, bet iškart atsiveria duobė. Vairuotoja save priskyrė menkai vidurinei klasei: „Nėra taip, kad viskas, gyventi nebesinori. Pasižiūri į kitų problemas ir ne taip baisu, dar galima kentėti.“ Tačiau moteris su nostalgija prisiminė, kad sovietmečiu visi ilsėdavosi prie Juodosios jūros, o už 10 rublių galėdavo apsipirkti mėnesiui.
Gimtinė liks tik vieta atostogoms
Valytoja Norvegijoje dirbanti biržietė Dalia savo mažametį sūnų palieka draugei ir kas tris mėnesius parvyksta jo aplankyti, bet planuoja netrukus jį pasiimti su savimi. „Žmonos – Biržuose, vyrai dirba užsienyje. Žmonėms sunku, bet tokia situacija. Miela grįžti į savus namus, kur užaugau, bet čia būti nematau jokių... Kad į priekį kas nors eitų – vis atgal. Kuo tolyn, tuo blogyn“, – sakė jauna moteris. Dalios žodžiais, visi, kas gali, pabėgs. Ji pati savo ateities su Lietuva nesieja: „Neplanuoju grįžti. Dedu pastangas įsikurti, bandysiu pasilikti. Lietuva liks tik aplankyti, atostogoms.“
Studentė Jekaterina tvirtino, kad Anglija nėra ta vieta, kur jaučiasi kaip namie, bet artimiausiu metu neplanuoja jos palikti. Londone studijuojantis Andrejus teigė, kad norisi namo, bet grįžus nebesinori likti. Kitas pašnekovas Romanas nuolat sulaukia artimųjų klausimo, kada grįš. Vaikinas tvirtino grįšiantis, jo draugė Sigita – taip pat. Anot Romano, Vilniuje norisi spiegti iš džiaugsmo, namai yra geriausias dalykas, nors dabar gyvena tokiame dideliame name, kokiame anksčiau niekada negyveno.
„Kur jautiesi kaip namie? Čia? Tai grįžk namo. O gal tiesiog nenori gyventi namie?“ – filmo autoriaus klausė jo herojus fotografas R.Schofieldas. „Noriu, – jau už kadro atsakė I.Drozdovas. – Bet vien aš galiu išvardinti 140 pažįstamų lietuvių Anglijoje, dar penki ruošiasi išvažiuoti. Toks įspūdis, kad aukščiausias sluoksnis gyvena savo sukurtame pasaulyje, atsiribojęs nuo paprastų lietuvių. Kol tie pasauliai nesusivienys, manau, pagyvensiu čia.“
Komentarai
Paziurejau filma, perskaiciau komentarus... ir supratau - tikrai nieko nebus Lietuvoi gero. tame ir yra esme, kad Lietuvos nelaimese kaltinami visi, bet tik ne mes patys, cia jau ir Rusija ipainiojo. kokia buka mastysena... o gal del to nenorejo lietuviu kalbinti, kad jie ir nuomones jokios neturi? tik KALBEKIME LIETUVISKAI? kodel gi negyvenate ten, kur galima kalbeti lietuviskai?
Idomus trumpas filmas,bet ar tikrai jo reikejo ir tokio pobudzio,lietuviska spauda mirga marga tokiomis temomis ir zmoniu pasakojimai nerimsta kalbant apie uzsieni ekonomimi emigravoma....liudna.Jei i ta visa liudna dalyka paziureti is kito 'kampo" nera taip blogai,ne ta tavo tevyne kurioje tu gimei o ta kuri tave vertina ir rupinasi,taip geriau tiktu zmonems kurie gyvena 21amziuje,juk kaip ir vaikai negali pasirinki tevu bet gali gyventi kitaip.Sekmes tiems kas pasiliko LT ir kantrus laikia kas padarys juos laimingais,bet nera ko laukti nes mes patys esame savo laimes kalviai.
Nors jau pats gyvenu UK beveik 10 metu, gan gerai suprantu tragedija, kurioje yra siuo metu Lietuva. Is tikro, rezisierius gana tiksliai parode esama situacija, bet man beziurint kilo klausimas: kodel dauguma kalbintu zmoniu buvo rusakalbiai. As pats gimiau ir uzaugau Vilniuje ir ten be abejo yra rusakalbiu, bet tikrai lietuviu yra daugiau. taigi beziurint susimasciau, ar cia tik ne bus Rusijos valdzios propogandinis filmukas sukirsint dar labiau liaudi ir esama valdzia pasinaudojant tokia nestabilia ir niuria Lietuvos situacija. Tikrai nieko cia juk naujo - destabilizuoji sali "is vidaus" - o poto ateini kaip salies gelbetojas ir "islaisvini" su karine technika. Be abejo, gal siuo atveju visai taip nera, ir rezisierius nieko bendro neturi su jokia Rusijos politika, taciau tai tik tokia mintis - pamastymui.
Jau norejau pabart , kad labai daug rusu kalbos, bet ziuriu ne as vienas taip sugalvojau :)
O seip tai labai labai saunus filmukas. Puiki ideja
Saunus filmas, tik geda kad kalbinti beveik rusakalbiai. Tikrai silpna vieta.
Beje, graudu kazkaip...Akivaizdu, jog isvyksta jauni, energingi, perspektyvus zmones. Beje, kai kas atvyksta studijuoti ir pasilieka, nes nera perspektyvu LT. Kiti atvyksta pradeda nuo juodo darbo, veliau studijuoja, isitvirtina, gauna geras pozicijas ir pasiima vaikus, veliau ir tevus. Aisku, spaudzia sirdi kai ziuri i mama, kuri isleidzia sunu i mokykla ir turi ji palikti, kad galetu uzdirbti jam duonos kasni. Absurdas kazkoks, kai negali uzdirbti savo saly ir gyventi su vaiku, ji auginti, vat todel zmones ir bega.
Dar kazkas kritikavo mergina, kad ji nori gyventi gerai ir siandien. Bet juk mes visi norim ir turim gyventi cia ir dabar, valgyti ir vaikus maitinti siandien.
Jaudinantis filmas, atspindintis sakyciau tautos tragedija...
Aciu Igoriui uz aktualu si filma. Is tikruju labai skausminga ziureti, kad svetimi tapom savoj zemej, skausminga matyt, kad jauni zmones neturi jokiu vilciu gyventi ten, kur gime. Skaudu girdet, kad tevai savo vaikams pataria negrizt i gimtine. Atotrukis tarp nomenklaturos ir daugumos zmoniu yra beribis. O gal tikrai kazkas suinteresuotas suvaryt Lietuva i ozio raga. Juk jei kazkas perka salas, kodel nenusipirkus ir Lietuvos. Juk grazus zemes gabalas prie Baltijos juros, su ezerais ir miskais.
Nesuprantu visiems taip blogaj lt norit dabar gyventi gerai kaip ta mergina issireiske nesvarbu kam kelt tipo ekonomika tai is jos isvis ir pasa atimti juk jaj nesvarbu vistiek. Taip taip as kvailas patriotas dirbantis uz centus. Seip emigrantu nesmerkiu bet paziurejus ta dokumentini filma temaciau jaunima kuris nori gyvent lengvai ir tuoj pat kiek pati uk metu ejo kol pasieke ta ekonomini lygi a? oir sokiravo Lietuviai kalbinti rusai dauguma. Jej jau kuri dokumentini filma malonek nosi is Vilniaus iskist
Gerai pastebeta,sutinku su tavimi del giminiu krasto Anglijoje.
O kas liecia si video-jisai man patiko.Tik vienas pastebejimas,kad didzioji kalbintu zmoniu rusakalbiai,nors pasakoja apie Lietuva.Zinau,kad daug rusakalbiu turime savoje salyje,bet prasom kalbeti lietuviskai.Kalbate tai apie lietuva ir garantuoju turite lietuviskus pasus.Kaip suprantu sis video skirtas ne tik lietuvos auditorijai.Nesistebiu kai paskui anglai su manimi gincijas ir sako,kad mes neturime savos kalbos.Jie mano ,kad mes kalbame ir rasome rusiskai.Tai gal pirma nuo to pradekime MIELIEJI LIETUVIAI-PRADEDAME KALBETI LIETUVISKAI!!!!!
neblogas filmukas, bet yra ir klaidinanciu nuomoniu, pvz kuo toliau tuo labiau pastebiu,kad Anglija tampa giminiu krastu kaip ir Lietuva (ir visa tai tik del musu paciu kaltes)
nezinau atsirastu galimybe iszudyt visus tuos kurie vagia ir slopina lietuva tai paaukociau net savo gyvybe...
negrysiu jau niekad,ir net del ribos tarp ubagu ir turciu.tiesiog visai kitoks poziuris i zmogu,ir ta laisve kitokia
Idomu kaip musu valdzia reguoja ziuredama sita filmuka, nors manau kad jiems seniai jau paprasti zmones neidomus, jie tik bando juos isvyti , nugirdyti, ir i bankrota ivaryti, kad patiems ir ju vaikams lengviau ir erdviau Lietuoja gyventi butu.......