Anglijoje – sąvadautojas, Lietuvoje – nuteistasis 

Vilnietis Jaroslavas Atraškevičius (42 m.) prieš keletą metų tikriausiai net nenutuokė, kokie likimo vingiai jo laukia pasirinkus emigranto dalią – į Anglijos miestą Birminghamą gyventi išvykęs vyras čia įsikūrė su gyvenimo drauge ir dukra, susirado darbą.
Tačiau, kaip paaiškėjo, J. Atraškevičius, galimai net pats nelabai suprasdamas kaip, tapo tarptautiniu sąvadautoju – už tai vyrui šią savaitę buvo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis.

Po legaliu darbu – sąvadautojo pareigos

Dirbo taksistu ir administratoriumi draugo bendrovėje, kuri užsiėmė apartamentų nuoma, tačiau iš tiesų rūpinosi iš Lietuvos ir Latvijos į Didžiąją Britaniją atvykusiomis prostitutėmis, kurias apgyvendindavo draugo apartamentuose, o kartais vežiodavo pas klientus – tokias aplinkybes nustatė J. Atraškevičiui iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Nors už prostitucijos verslo organizavimą ir pelnymąsi iš prostitucijos emigrantui grėsė laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų, bylą išnagrinėjęs teisėjas nutarė, kad J. Atraškevičiui užtektų 16 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymą atidedant pusantrų metų – per šį laiką vyras privalės tęsti turimą darbą arba pradėti dirbti.

Tokia bausmė buvo paskirta atsižvelgus į tai, kad J. Atraškevičius užsienyje turi šeimą, kuria reikia rūpintis, ir darbą, be to, savo kaltę pripažino, o ir taip nuo metų pradžios laiką leidžia už grotų Lukiškėse.

Manė, kad tai eskortas

Lengvą bausmę pateisina ir gan kurioziška J. Atraškevičiaus istorija – nors ir pripažino kaltę, vyras teigė, kad iš pradžių nesuprato, kad iš tiesų užsiima sąvadavimu.

Oficialiais bylos duomenimis, 2009–2011 metais kartu su dar trimis bendrais – jau nuteistais Jurijumi Mašurovu, Inesa Kirsanova ir Vitoldu Cimoševskiu – verbavo Lietuvos ir Latvijos merginas vykti uždarbiauti į Angliją.

Bendrininkai meilės plaštakių ieškodavo keliuose Lietuvoje didelio populiarumo sulaukusiuose pažinčių tinklapiuose, o V. Cimoševskis merginas „kadrindavo“ ir viešose vietose. Merginos turėdavo tik pareikšti norą vykti į užsienį – jų kelione pasirūpindavo organizatoriai.

Į Angliją nuvykusios merginos būdavo apgyvendinamos per J. Mašurovo valdytą apartamentų nuomos bendrovę, kurioje dirbo J. Atraškevičius – emigrantas pasirūpindavo, kad merginos turėtų kur gyventi, pasiimdavo jas iš oro uosto ar vežiodavo klientams. Bylos duomenimis, vyras taip pat priimdavo klientų užsakymus, juos paskirstydavo, taip pat priimdavo merginų uždirbtus pinigus ir perduodavo juos J. Mašurovo „įmonei“.

Lietuvos žiniasklaidos žiniomis, J. Atraškevičius užsienyje galėjo pasirūpinti šešiomis ar septyniomis merginomis, kurios šioje srityje buvo toli gražu ne naujokės – mažiausiai vienos meilės plaštakės pavardė puikavosi garsaus sąvadautojo Donato Dirvanausko byloje, kurioje jau nuteistas prostitucijos verslo organizatorius taip pat pasirūpino meilės bitutės kelione į užsienį.

Pats J. Atraškevičius kiek netikėtai aiškino, kad J. Mašurovo įmonėje dirbo visai legaliai, o jo apgyvendintos merginos teigė užsiėmusios eskortu, nors emigrantas ir įtarė, kad po šiuo terminu slėpėsi prostitucija. „Tai buvo pateikiama kaip eskorto paslaugos, viskas būdavo tvarkoma absoliučiai oficialiai“, – teisme aiškino vyras.

Anot J. Atraškevičiaus, besirūpinant apartamentų nuoma, jam teko pradėti bendrauti tiek su eskorto agentūromis, tiek su atvykstančiomis merginomis. Šios J. Mašurovo apartamentuose būdavo apgyvendinamos taip pat, kaip ir kiti klientai – kainos už kambarius būdavo tokios pačios, tiesa, pusę jų mokėdavo „agentūros“.

Emigrantui tekdavo, kaip minėta, padirbėti ir taksistu – kai kuriuos asmenis J. Atraškevičius nuveždavo ten, kur reikėdavo, ir palikdavo, o kitų tekdavo palaukti ir parvežti atgal. Kadangi iš Lietuvos ar Latvijos atvykusios merginos prastai mokėdavo anglų kalbą, vyrui tekdavo ir vertėjauti.

Prostitucijos buhalterija, bylos duomenimis, taip pat buvo J. Atraškevičiaus rankose – vyrui, įtariama, užsidirbti atvykusios prostitutės atiduodavo pusę uždarbio, kurį jis pervesdavo „įmonei“, o pats iš J. Mašurovo gaudavo tik nustatytą algą.

Bendrus jau nuteisė

J. Atraškevičiaus bendrai J. Mašurovas, I. Kirsanova ir V. Cimoševskis už prostitucijos organizavimą buvo nuteisti dar prieš kelerius metus – Vilniaus miesto apylinkės teismas tąkart konstatavo, kad kadaise devynerių metų laisvės atėmimo sulaukęs J. Mašurovas vadovavo visam verslui, universiteto studente tuomet buvusi I. Kirsanova tarpininkavo tarp klientų ir prostitučių, o V. Cimoševskis užsiėmė naujų darbuotojų paieška.

Užsidirbti panorusių seniausios pasaulyje profesijos atstovių nuotraukas sąvadautojai skelbdavo keliuose interneto tinklalapiuose, kuriuose ištroškusiems meilės būdavo nurodoma ir valandos malonumo kaina – 150 £ už valandą. Uždirbtus pinigus nuteisti prostitucijos verslo organizatoriai su savo darbininkėmis pasidalydavo per pusę.

J. Mašurovo kompanija veikė ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir gimtinėje, o naktinės plaštakės klientus aptarnaudavo ir prabangiuose viešbučiuose, ir išnuomotuose butuose – bylos duomenimis, su klientais prostitutės susitikdavo ne tik stoties rajone įsikūrusiuose viešbučiuose, bet ir „Radisson Blu Hotel Lietuva“, „Narutis“, „Novotel Vilnius“, „Karolina“, „Ramada Vilnius“, „Amberton“, „Astorija“, „Šekspyro viešbutis“ ir kitose garsiose ir nepigiose Vilniaus vietose.

www.anglija.lt

Vilnietis Jaroslavas Atraškevičius (42 m.) prieš keletą metų tikriausiai net nenutuokė, kokie likimo vingiai jo laukia pasirinkus emigranto dalią – į Anglijos miestą Birminghamą gyventi išvykęs vyras čia įsikūrė su gyvenimo drauge ir dukra, susirado darbą.
Tačiau, kaip paaiškėjo, J. Atraškevičius, galimai net pats nelabai suprasdamas kaip, tapo tarptautiniu sąvadautoju – už tai vyrui šią savaitę buvo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis.

Po legaliu darbu – sąvadautojo pareigos

Dirbo taksistu ir administratoriumi draugo bendrovėje, kuri užsiėmė apartamentų nuoma, tačiau iš tiesų rūpinosi iš Lietuvos ir Latvijos į Didžiąją Britaniją atvykusiomis prostitutėmis, kurias apgyvendindavo draugo apartamentuose, o kartais vežiodavo pas klientus – tokias aplinkybes nustatė J. Atraškevičiui iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Nors už prostitucijos verslo organizavimą ir pelnymąsi iš prostitucijos emigrantui grėsė laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų, bylą išnagrinėjęs teisėjas nutarė, kad J. Atraškevičiui užtektų 16 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymą atidedant pusantrų metų – per šį laiką vyras privalės tęsti turimą darbą arba pradėti dirbti.

Tokia bausmė buvo paskirta atsižvelgus į tai, kad J. Atraškevičius užsienyje turi šeimą, kuria reikia rūpintis, ir darbą, be to, savo kaltę pripažino, o ir taip nuo metų pradžios laiką leidžia už grotų Lukiškėse.

Manė, kad tai eskortas

Lengvą bausmę pateisina ir gan kurioziška J. Atraškevičiaus istorija – nors ir pripažino kaltę, vyras teigė, kad iš pradžių nesuprato, kad iš tiesų užsiima sąvadavimu.

Oficialiais bylos duomenimis, 2009–2011 metais kartu su dar trimis bendrais – jau nuteistais Jurijumi Mašurovu, Inesa Kirsanova ir Vitoldu Cimoševskiu – verbavo Lietuvos ir Latvijos merginas vykti uždarbiauti į Angliją.

Bendrininkai meilės plaštakių ieškodavo keliuose Lietuvoje didelio populiarumo sulaukusiuose pažinčių tinklapiuose, o V. Cimoševskis merginas „kadrindavo“ ir viešose vietose. Merginos turėdavo tik pareikšti norą vykti į užsienį – jų kelione pasirūpindavo organizatoriai.

Į Angliją nuvykusios merginos būdavo apgyvendinamos per J. Mašurovo valdytą apartamentų nuomos bendrovę, kurioje dirbo J. Atraškevičius – emigrantas pasirūpindavo, kad merginos turėtų kur gyventi, pasiimdavo jas iš oro uosto ar vežiodavo klientams. Bylos duomenimis, vyras taip pat priimdavo klientų užsakymus, juos paskirstydavo, taip pat priimdavo merginų uždirbtus pinigus ir perduodavo juos J. Mašurovo „įmonei“.

Lietuvos žiniasklaidos žiniomis, J. Atraškevičius užsienyje galėjo pasirūpinti šešiomis ar septyniomis merginomis, kurios šioje srityje buvo toli gražu ne naujokės – mažiausiai vienos meilės plaštakės pavardė puikavosi garsaus sąvadautojo Donato Dirvanausko byloje, kurioje jau nuteistas prostitucijos verslo organizatorius taip pat pasirūpino meilės bitutės kelione į užsienį.

Pats J. Atraškevičius kiek netikėtai aiškino, kad J. Mašurovo įmonėje dirbo visai legaliai, o jo apgyvendintos merginos teigė užsiėmusios eskortu, nors emigrantas ir įtarė, kad po šiuo terminu slėpėsi prostitucija. „Tai buvo pateikiama kaip eskorto paslaugos, viskas būdavo tvarkoma absoliučiai oficialiai“, – teisme aiškino vyras.

Anot J. Atraškevičiaus, besirūpinant apartamentų nuoma, jam teko pradėti bendrauti tiek su eskorto agentūromis, tiek su atvykstančiomis merginomis. Šios J. Mašurovo apartamentuose būdavo apgyvendinamos taip pat, kaip ir kiti klientai – kainos už kambarius būdavo tokios pačios, tiesa, pusę jų mokėdavo „agentūros“.

Emigrantui tekdavo, kaip minėta, padirbėti ir taksistu – kai kuriuos asmenis J. Atraškevičius nuveždavo ten, kur reikėdavo, ir palikdavo, o kitų tekdavo palaukti ir parvežti atgal. Kadangi iš Lietuvos ar Latvijos atvykusios merginos prastai mokėdavo anglų kalbą, vyrui tekdavo ir vertėjauti.

Prostitucijos buhalterija, bylos duomenimis, taip pat buvo J. Atraškevičiaus rankose – vyrui, įtariama, užsidirbti atvykusios prostitutės atiduodavo pusę uždarbio, kurį jis pervesdavo „įmonei“, o pats iš J. Mašurovo gaudavo tik nustatytą algą.

Bendrus jau nuteisė

J. Atraškevičiaus bendrai J. Mašurovas, I. Kirsanova ir V. Cimoševskis už prostitucijos organizavimą buvo nuteisti dar prieš kelerius metus – Vilniaus miesto apylinkės teismas tąkart konstatavo, kad kadaise devynerių metų laisvės atėmimo sulaukęs J. Mašurovas vadovavo visam verslui, universiteto studente tuomet buvusi I. Kirsanova tarpininkavo tarp klientų ir prostitučių, o V. Cimoševskis užsiėmė naujų darbuotojų paieška.

Užsidirbti panorusių seniausios pasaulyje profesijos atstovių nuotraukas sąvadautojai skelbdavo keliuose interneto tinklalapiuose, kuriuose ištroškusiems meilės būdavo nurodoma ir valandos malonumo kaina – 150 £ už valandą. Uždirbtus pinigus nuteisti prostitucijos verslo organizatoriai su savo darbininkėmis pasidalydavo per pusę.

J. Mašurovo kompanija veikė ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir gimtinėje, o naktinės plaštakės klientus aptarnaudavo ir prabangiuose viešbučiuose, ir išnuomotuose butuose – bylos duomenimis, su klientais prostitutės susitikdavo ne tik stoties rajone įsikūrusiuose viešbučiuose, bet ir „Radisson Blu Hotel Lietuva“, „Narutis“, „Novotel Vilnius“, „Karolina“, „Ramada Vilnius“, „Amberton“, „Astorija“, „Šekspyro viešbutis“ ir kitose garsiose ir nepigiose Vilniaus vietose.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: