Didžiojoje Britanijoje pašalpas dalija lengvai – su tokiu teiginiu Anglija.lt skaitytojas Robertas tikrai nesutiktų. Jis skaičiuoja, kad Didžiosios Britanijos valdžia jam yra skolinga keliasdešimt tūkstančių svarų ir ketina paduoti valstybę į teismą už jo ir jo šeimos diskriminaciją.

Bėdos su pašalpomis

Beveik aštuonerius metus Anglijoje gyvenantis Robertas apie savo sudėtingą situaciją su Anglijos institucijomis užsiminė komentare po kitu Anglija.lt straipsniu. Vyras teigė, kad Anglijos valdžia jam skolinga apie 30 tūkst. svarų. Portalas susiekė su Robertu, ir vyras ėmė pasakoti, kokių problemų jam pridarė neteisingai sutvarkyti darbuotojų registracijos dokumentai ir, anot jo, diskriminacija, kurią jis patyrė iš JK valdžios institucijų.

Atvykęs į Angliją, lietuvis ėmė dirbti per įdarbinimo agentūrą, gavo socialinio draudimo numerį. Po kelių mėnesių, gavęs nuolatinį darbą, atvyko į Birmingemą ir dar po penkių mėnesių ėmė dirbti tiesiogiai bendrovėje. „Tada sužinojom apie „Home Office“ registraciją. Tada ir prasidėjo mano problemos. Nežinau, kodėl, bet man nebuvo išduotas „Home Office“ sertifikatas, kaip visiems kitiems, su nuotrauka. Vėliau skambinau į „Home Office“ ir mane patikino, kad mano registracija yra galiojanti, bet kopijų jie neišduoda“, – apie pirmąsias bėdas pasakojo Robertas. Darbuotojų registracijos programa (WRS) lietuviams panaikinta 2011 metų gegužę. Robertas tikina, kad būtent dėl problemų su šia registracija, jis atsidūrė labai painioje situacijoje.

Po dvejų metų, 2008 metų rudenį, pas Robertą atvyko jo šeima – žmona ir trys sūnūs. Šeima išsinuomojo namą, užpildė prašymus dėl Vaiko pašalpos, Dirbančių asmenų ir vaiko mokesčių kreditų, tačiau jų negavo. Visas paraiškas dėl pašalpų šeimai padėjo užpildyti buhalteris, tačiau iškilusių problemų buhalteris neišsprendė. „Kai vėliau bandžiau į jį kreiptis, jis nukreipė mane pas lenką, dirbusį toje įmonėje, o vėliau atsisakė su manimi bendrauti“, – sakė Robertas.

Darbo pašalpos negavo

Dar didesnės problemos prasidėjo, kai prieš pat Kalėdas Robertas neteko darbo – šeima su trimis vaikais socialinių pašalpų negavo, neliko ir vienintelio pajamų šaltinio – Roberto atlyginimo. 2009 sausį vyras registravosi Darbo centre, bet bedarbio pašalpa jam nebuvo paskirta. „Laiške, kurį gavau, parašyta, kad aš neturiu teisės gyventi JK. Be abejo, negavau nei „housing benefit“, nei „council tax benefits“. Kadangi nuomojausi namą, man teko sumokėti „council tax“ už laikotarpius, kai teko būti bedarbiu. Manau, tai didelė neteisybė. Net mano mama netiki manimi. Ji man pasakojo, kaip per lietuvišką TV rodė, kad visiems moka pašalpas“, – sakė pašnekovas.

„Mano nuomone, daugiau kaip dvejus metus legaliai gyvenantį ir dirbantį EU pilietį pripažinti, kad jis neturi teisės gyventi JK, gali tik teismas, kurio, kiek aš žinau, nebuvo“, – tikino vyras.

Nuo to laiko Robertas pateikė daugybę skundų, raštiškų ir telefonu, teikė apeliacijas, ėjo į teismus. Dėl nemokėtos bedarbio pašalpos kreipėsi į tokius klausimus sprendžiantį tribunolą (angl. „First Tier Tribunal“), tačiau sprendimas buvo ne Roberto naudai – teismo akimis, jis nebuvo dirbęs 12 mėnesių Anglijoje, todėl į bedarbio pašalpą pretenduoti negalėjo. Tačiau Robertas tikina gyvenęs ir dirbęs čia nuo 2006 m. rudens.

„Puikiai žinau, kad norint gauti bedarbio pašalpą 2009 metais, aš turėjau būti bent 12 mėnesių dirbęs su WRS sertifikatu, arba turėjau būti 12 mėnesių savarankiškai dirbantis, arba dieninio skyriaus studentas. Taigi bedarbio pašalpa man priklausė bet kuriuo atveju ir tai turėtų būti neginčijama“, - teigė Robertas.

Angliją – į teismą

Vėliau, iširus Roberto šeimai, ir jo žmonai su vaikais išvykus atgal į Lietuvą, vyras gavo laiškus, patvirtinančius, kad pašalpos, dėl kurių kreipėsi, šeimai vis dėl to priklauso, jog Vaiko pašalpa jam sumokėta bus už trejus metus. Bendradarbis paragino teikti apeliaciją ir dėl Vaiko mokesčių kreditų. „Apeliacija buvo vilkinama apie metus. Vėliau gavau laišką, kad per vėlai kreipiausi dėl apeliacijos. Žodžiu, šią dieną apeliacija yra atmesta, už 2009–2010 metus JK skolinga mano šeimai „working tax credit“ apie 2 000 £ ir „child tax credit“ apie 6 000 £“, – skaičiuoja Robertas. Anot jo, visa suma, kurią jam yra skolinga Anglija, yra apie 30 tūkst. svarų.

„Ši, totali manęs ir mano šeimos diskriminacija, man kainavo labai daug, sugadinta kredito istorija, aš negaliu gauti paskolos, pavyzdžiui, automobiliui, apie paskolą būstui negaliu net pasvajoti, nors, pernai uždirbau 34 000 svarų. Aš buvau panardintas į skolas, kurias moku ir šiandien. Su šeima per teismą buvau iškeldintas tiesiog į gatvę. Man niekas nepasiūlė jokios pagalbos“, – visas problemas išvardijo Robertas.

Dėl savo situacijos Robertas kreipėsi ir net į keturis advokatus – visi atsisakė paduoti valdžios institucijas į teismą. Vėliau kreipėsi į organizaciją SOLVIT, kuri padeda spręsti problemas, susijusias su Europos Sąjungos piliečių teisėmis, tačiau ir šia pagalba Robertas nusivylė. „Niekada negavau jokių ataskaitų, ką jie veikė. Vienas iš paskutinių laiškų buvo dėl nemokėtos bedarbio pašalpos. „Solvit“ atrašė, kad nėra mano įdarbinimą patvirtinančių dokumentų. Aš jiems atsakiau, ar metinė mokesčių deklaracija, patvirtinta HMRC, algalapiai – tai neįrodymai? Po to jie dingo, daugiau su manim nekontaktavo“, – pasakojo Robertas ir teigė bandysiantis savo jėgomis kreiptis į Strasbūro žmogaus teisių teismą.

Robertas sakė negirdėjęs apie tokias bylas, tačiau tikino žinantis atvejų, kai lietuviams ar lenkams atsisakoma mokėti bedarbio ar kitas pašalpas. „Bendradarbis lenkas prašė vaiko pašalpos ir gavo laišką, kad jis nėra EU pilietis ir neturi teisės gauti jokių pašalpų. Vėliau tos problemos išsisprendė“, – teigė vyras, ketinantis paduoti Angliją į teismą.

Apie darbuotojų registracijos nutraukimą ir su tuo susijusius klausimus Anglija.lt rašė straipsnyje „Pagaliau! Lietuvių darbuotojų registracija baigėsi“

Ką manai apie šią situaciją? Gal esi girdėjęs panašių atvejų, kaip Roberto?

Jolanta Terminaitė, Anglija.lt