„Kodėl mes geriame?“ – klausia Anglijoje gyvenantis lietuvis, teigiantis, kad Lietuvos ateičiai reikia blaivių ir sveikų piliečių. Lietuvis, emigracijoje atsisakęs „to, kas žaloja“ – alkoholio bei mėsos, su Anglija.lt kalbėjo apie tautos alkoholizmo problemą, patriotiškumą ir išvykimą iš Lietuvos prilygino tremčiai.

Atkirtis stereotipams

„Lietuvis reiškia blaivus“, „Tik blaivi tauta gali išlikti“, „Blaiviame kūne – blaivi siela“ – tokiais šūkiais lietuviai išreiškia savo požiūrį į alkoholį. Jau beveik metus gyvuojantis kas mėnesinis bėgimas už blaivybę suburia daugiau ar mažiau lietuvių Lietuvos ir užsienio miestuose. Bėgimo iniciatorius – šiuo metu Anglijoje gyvenantis Raimundas Bakutis. Vyras šią idėją pasiūlė Nacionalinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai Lietuvoje ir šis bėgimas pasklido po Lietuvą ir užsienį.

„Šis bėgimas, kaip „flashmob’as“, čia kiekvienas yra organizatorius. Tiesiog susirenkame kiekvieno mėnesio pirmąjį penktadienį ir prabėgame už šią idėją. Taip duodame priešingą efektą sukurtam įvaizdžiui, kad lietuviai yra girtuokliai. Geras pavyzdys yra panašus judėjimas Rusijoje, kuriuo siekiama pakeisti stereotipą, kad rusai yra girtaujanti tauta“, – kalbėjo Raimundas.

Vienas iš šio bėgimo tikslų – atkreipti dėmesį, kad lietuviai turi trečiąjį kelią. „Dabar visuomenei duodamas pasirinkimas – arba vartoti alkoholį, arba vartoti saikingai. Tačiau niekas nesiūlo trečiojo, natūraliausio kelio – išvis nevartoti“, – sako blaivybės šalininkas ir priduria, jog šis bėgimas – reklama valstybei, gera žinia, kad lietuviai pasižymi ne tik iš blogosios pusės.

Iš pradžių bėgikai Londone, nešini Lietuvos vėliavomis, bėgdavo Stratfordo gatvėmis penktadieniais, tačiau jau porą kartų šis trumpas maratonas buvo nukeltas į pirmąjį mėnesio sekmadienį ir susitikimai vyko Haid parke – šis laikas ir vieta Londono lietuviams buvo patogesnis.

Lietuvai reikia gydytis

Raimundas teigia, jog išsprendus alkoholizmo problemą, dingtų pusė problemų Lietuvoje. „Tai paprasčiausias dalykas, kurio reikia. Išnaikinkime arba sumažinkime. Lietuva pirmauja daugelyje sričių, susijusių su alkoholiu – savižudybės, avarijos. Alkoholizmas kyla dėl idėjų, svajonių, tikslų trūkumo, beprasmiškumo, neteisybės matymo. O alkoholis veda į lengvą užsimiršimą“.

Anot Raimundo, priemonės, kurių imasi Lietuvos valdžia – tik pasekmių šalinimas. „Alkoholio prieinamumo mažinimas, reklamos mažinimas padeda, tačiau tai simptomų, o ne priežasčių šalinimas. Tai nėra vieninteliai sprendimo būdai. Lemiantys veiksniai, kurie padėtų sumažinti šią problemą, būtų švietimas, vaikų auklėjimas ir ugdymas, kitokio gyvenimo būdo skatinimas. Tėvai nerodo pavyzdžio vaikams nuo mažens, mokykloje nėra pavyzdžio“, – tikino R. Bakutis.

Raimundui atrodo keista tai, kad kitiems kartais reikia įrodinėti, kad negeriantis žmogus – normalus. „Juk blaivybė yra natūrali, normali, prigimtinė būsena, o ne atvirkščiai. Alkoholio vartojimas yra ėjimas prieš prigimtį, savęs naikinimas. Kam mes tai darome?“, – klausė R. Bakutis.

Emigracija – paskutinis žingsnis

Pasiteiravome, galbūt pats Raimundas alkoholio net ragavęs nėra? „Aišku, vartojau, nebuvau didelis girtuoklis, bet studentiškais laikais teko išbandyti. Kas paskatino mesti? Atrodo, kad natūraliai ėjau prie šios minties, supratau, kad alkoholio nereikia, kad man tai yra neskanu, bjauru, neprasminga, nenaudinga, atradau kitų dalykų gyvenime. Prie to prisidėjo ir išvažiavimas iš Lietuvos, ir naktinis darbas – tai buvo paskata mesti visus negerus dalykus, kurie žaloja...“

Išvykimas iš Lietuvos Raimundui buvo netikėtas ir labai didelis gyvenimo įvykis. „Anksčiau sakiau, kad jei jau aš išvažiuosiu iš Lietuvos, tai reikš, kad Lietuvoje labai blogai. Išvažiavimas man buvo didelis stresas, žemiau emigracijos buvo tik savižudybė. Stebėjau išvykstančius artimuosius, o man net minties tokios nebuvo, kad išvažiuosiu“, – tikino Anglija.lt pašnekovas.

Lietuvoje vyras įkūrė ir vadovavo futbolo klubui „Kuršiai“. „Tai buvo mano svajonė, tuo užsiėmiau ketverius metus ir tam atidaviau viską, ką turiu geriausio, bet susidūriau su skaudžia realybe, atsitrenkiau į sieną. Išnyko ūpas, nebeapsimokėjo nieko daryti, tad bandžiau ieškoti savęs kitur, o paskui belstelėjo krizė – ir finansinė, ir santykių. Kasdien darėsi vis sunkiau, mačiau, kad iš Lietuvos išvažiavę artimi žmonės neblogai gyvena, atsigauna. Emigracija buvo paskutinis žingsnis, kurį teko žengti“.

2,5 metų Anglijoje, netoli Londono gyvenantis Raimundas tiki, kad šis žingsnis iš Lietuvos gali būti prasmingas. „Manau, kad į Lietuvą grįšiu greitai, nors gyvenimas sudėtingas, bet mano nusistatymas tvirtas ir nesikeis, nesvarbu, kiek truks ši savanoriška tremtis, kuri galbūt išeina į naudą“, – sakė Raimundas, ir pasakojo, kad emigracijoje ne tik metė alkoholį, bet ir tapo vegetaru.

Lietuviams reikia vienytis

Apsipratęs su gyvenimu Anglijoje, Raimundas ėmė ieškoti kontaktų su lietuvių bendruomenėmis, prisijungė prie senąsias baltų vertybes pripažįstančios Anglijos lietuvių „Romuvos“ veiklos. „Lietuviškumo, tautiškumo idėjomis domėjausi ir Lietuvoje. Tautiškumas yra vienas iš svarbiausių dalykų žmogaus gyvenime. Kai pasikeitė aplinka, atsirado dar didesnis lietuviškumo poreikis, norėjosi atstovauti savo kraštui. Kai esi toli nuo savo šalies, noras jungtis į bendruomenę didesnis“.

Pasak Raimundo, lietuviai turi ne skaidytis, bet vienytis, o lietuviai Lietuvoje ir emigracijoje neturėtų būti dvi skirtingos stovyklos. „Mūsų valstybė atsidūrusi tokioje situacijoje dėl visuomenės abejingumo, bendruomenės irimo, individualumo. Juk esame viena tauta, turinti tokią gilią istoriją, tokius tvirtus pamatus, idėjines vertybes – tai kam ieškoti idėjų Vakaruose ar Rytuose? Mes galime būti jei ne pasaulio, tai Europos dvasinis ir idėjinis centras!“, – aiškino R. Bakutis.

Savo įkvėpėju Raimundas laiko lietuvių šviesuolį Vydūną. „Jo kertines idėjas – žmogiškumą, blaivybę, sveiką gyvenimo būdą – reikėtų pakelti aukščiau. Tai pasaulinio lygio mąstytojas, bet mes nepakankamai vertiname jo idėjas, o kažkam tų idėjų sklaida yra nenaudinga“, – intrigavo Raimundas.

„Globaliam kapitalui tautinės vertybės yra trukdys. Nereikia bijoti „pastovėti“ už savo vertybes. Jei atkursime bendruomeninius ryšius tiek Lietuvoje, tiek tarp emigrantų, jei pasiryšime keistis, žmonės aplink taip pat pasikeis. Vien alkoholio atsisakymas yra didžiulė paskata, atradus atsipalaidavimo šaltinį bendravime, prašviesės gyvenimas. Blaivybė, sveikas gyvenimo būdas ir bendruomeniškumas yra tie dalykai, kurių reikia, kad lietuviai, net aplink matydami daug netiesos, sugebėtų išlikti tvirti. Juk mes nei alkoholikai, nei savižudžiai. Tai kažkieno primesta ideologija. Kodėl mes tam nesipriešiname?“, – stebėjosi „Bėgimo už blaivybę“ iniciatorius.

Bėgimai už blaivybę

- Bėgikai kiekvieną pirmąjį mėnesio penktadienį 18 val. bėga Vilniuje, Kaune, Kėdainiuose, Jurbarke, Alytuje, Šilavote, Marijampolėje, Palangoje, Biržuose, Ukmergėje, Švenčionyse. Prie šių bėgikų prisijungia ir lietuviai Londone, Osle, Niujorke, Frankfurte.
- Daugiau informacijos apie bėgimus Londone ir kituose miestuose, ieškok čia.

Jolanta Terminaitė