Anglų kalbos užkulisiai – nuo mandagumo iki klasių žaidimo 

Anglija.lt, bendradarbiaujant su Anglų Kalbos Klubu Londone, tęsia straipsnių seriją: "Easy" - Anglų kalba paprastai ir greitai". Šioje skiltyje jau aptarėme keletą svarbių temų: kaip nugalėti baimę kalbėti ir kaip mokytis anglų kalbos pastoviai bei neįdedant per daug pastangų. Šį kartą Anglų Kalbos Klubas Londone siūlo pažvelgti į anglų kalbą kiek kitaip. Ir labai britiškai...

Niekad nieko nesakyk tiesiai šveisiai
Klube dažnai paskiriame laiko aptarti angliško mandagumo taisykles ir įpročius. Neužtenka tik išmokti kalbą – reikia suprasti jos kultūrinį kontekstą. Mokiniams pateikiu kelis patarimus. Vienas jų - kritiką, bet kokį nepatogesnį klausimą, prašymą, pastabą, privalu, lietuviškai tariant, „vynioti į vatą”. Lietuvoje esame įpratę neretai išrėžti tiesą arba bent jau neapsimesti. Ir toks įprotis gali pakišti koją šioje šalyje. Britų kalbėjimo būdas, jų meilė ne tik mandagumo žodeliams, bet apskritai - žodžiui trukdo bet kokiam tiesmukiškam bendravimui. Tad Britanijoje gerai angliškai kalbantis žmogus turėtų ne tik puikiai išmanyti taisykles bei tarimą, bet ir būti perkandęs subtilias britiško bendravimo taisykles. Tokia pamoka Klube dažnai perauga į diskusiją ir mokiniai nori daugiau sužinoti apie „gražiai kalbančius britus” ir „negražiai kalbančius britus”. Ką jie turi omeny?

Žaiskime klases
Beveik neįmanoma kalbėti apie britiškus bendravimo kodus nekalbat apie socialinę klasių sistemą. Be abejo, užsieniečiai dažniausiai į šį „žaidimą” neįtraukiami – na, nebent jų anglų kalba tiesiog tobula, o akcentas vos girdimas. Dažniausiai užsienietis ir lieka užsieniečiu. Ir tai dažnai nėra nei teigiamas, nei neigiamas vertinimas. O štai visas įdomumas prasideda susitikus dviems britams. Kaip garsusis britų dramaturgas Bernardas Šo yra pasakęs: „Kai vienas britas praveria burną, kitas ima jo nekęsti”. Abu iškart bandys atspėti iš kokio socialinio sluoksnio jo pašnekovas yra kilęs. O tai galima padaryti paprastai pagal du rodiklius – terminologiją (t.y vartojamus žodžius) bei tarimą.

Balsės ir priebalsės išdavikės
Be abejo, ar tarimas gražus, ar negražus – skonio reikalas. Tačiau patys britai, tai įvardintų, kaip „taisyklingas arba netaisyklingas tarimas”. Aukštesnės klasės (angl. upper classes) yra linkusios manyti, kad jų tarimas yra „taisyklingas”, „norminis”, o žemesniųjų klasių – „netaisyklingas”, „tingus” arba tiesiog „blogas”. Tai aiškiausiai iliustruojantis pavyzdys būtų priebalsės „t” bei „h”: žemesnės klasės žodį „kettle” (vert. virdulys) tartų „ke’le”, neištardamos „t” . Paklausus kiek valandų atsakytų – „’alf past ten’ (vert. „half past ten” – pusė vienuolikos). Tuo tarpu aukštesnės klasės atsikratytų visų priebalsių ir jų atsakymas būtų: „hpstn”, o žodis „handkercheef” (vert. skepetaitė) taptų „hnkrchf”.

Kaip sako antropologė Kate Fox, nors aukštesnės klasės įsitikinusios, kad toks tarimas yra „taisyklingas” – išties jis primena SMS žinučių leksiką ir nėra geresnis nei žemesniųjų klasių. Tačiau toks kalbėjimo būdas leidžia kalbėtojui išlaikyti rimtą, neemocingą, šaltą veidą. Arba angliškai tariant „stiff upper lip” ( liet. „nejudri viršutinė lūpa”) – taip, ko gero, kartais būtų galima apibūdinti ir britišką bendravimą.

Nuodėmingi žodžiai
Taigi ne tik tarimas, bet net ir tam tikras pavartotas žodis gali kaipmat nusakyti brito socialinę padėti. Vienas tokių – žodžis „pardon” (vert. atsiprašau). Tai vienas nekenčiamiausių aukštesniosios (angl. upper class) bei aukštesnios-viduriniosios (angl. upper-middle class) žodis. Šiuose sluoksniuose šis žodis prilyginamas žymiajam „f” keiksmažodžiui. Viduriniosios klasės atstovai dažniausiai vartos „pardon”, o aukštesnės klasės tiesiog „what?” ar „sorry – what?”. Lygiai taip žodis „toilet” skambės gana grubiai - „loo” ar „lavatory” būtų tinkamesnis pasirinkimas. Ko gero, skamba gana keistai – lietuvių kalboje tokių subtilybių nėra. O štai anglų kalboje – kiekvienas garsas ar žodis gali reikšti labai daug.

Vakarienės ar arbatos?
Pats žodis „dinner” (lietv. vakarienė) nėra nei blogas, nei geras. Bet štai kaip jis vartojamas – vėlgi gali pasakyti labai daug. Dirbančiosios klasės atstovai dažnai pietus (angl. „lunch”) pavadins „dinner”. O vakarienę - „tea” (liet. arbata). Aukštesnės klasės, be abejo, pietus ir vadins „lunch”, o vakarienę „dinner” ar „supper”. Pastarasis žodis dažnai vartojamas šeimyniškai vakarienei, kai tuo tarpu „dinner” būtų galbūt kiek ypatingesnė vakarienė. Na, o žodis „tea” aukštesniųjų klasių gyvenime reikštų „arbatėlę” – tradiciškai, apie 16val. geriamą arbatą su pyragaičiais.

Telieka šypsotis
Be abejo, lietuviams tokios sudėtingos, subtilios bei painios kalbos ypatybės – neįprastos. Galbūt jų ir nereikia visų perprasti – tačiau, tikrai be galo įdomų jas pastebėti. Tai mažų mažiausiai padės geriau suprasti vietinę kultūrą. Na, o kalbant apie mandagumo taisykles – šypsenos irgi prireikia. Mat net ir britas, kuriam nepatinka jo tautietis, vartojantis žodį „pardon”, vis tiek šypsosis. O išties nesvarbu ar šypsena nuoširdi ar ne – ji visuomet kelia geras emocija ir padės bet kokiam bendravimui, bet kurioje pasaulio šaly.

Apie ką dar norėtum skaityti šioje skiltyje? Siųsk savo pasiūlymus:
info@anglukalbosklubas.com

Darius L. Piraitis
http://www.anglukalbosklubas.com/
http://www.facebook.com/anglukalbosklubas

Anglija.lt, bendradarbiaujant su Anglų Kalbos Klubu Londone, tęsia straipsnių seriją: "Easy" - Anglų kalba paprastai ir greitai". Šioje skiltyje jau aptarėme keletą svarbių temų: kaip nugalėti baimę kalbėti ir kaip mokytis anglų kalbos pastoviai bei neįdedant per daug pastangų. Šį kartą Anglų Kalbos Klubas Londone siūlo pažvelgti į anglų kalbą kiek kitaip. Ir labai britiškai...

Niekad nieko nesakyk tiesiai šveisiai
Klube dažnai paskiriame laiko aptarti angliško mandagumo taisykles ir įpročius. Neužtenka tik išmokti kalbą – reikia suprasti jos kultūrinį kontekstą. Mokiniams pateikiu kelis patarimus. Vienas jų - kritiką, bet kokį nepatogesnį klausimą, prašymą, pastabą, privalu, lietuviškai tariant, „vynioti į vatą”. Lietuvoje esame įpratę neretai išrėžti tiesą arba bent jau neapsimesti. Ir toks įprotis gali pakišti koją šioje šalyje. Britų kalbėjimo būdas, jų meilė ne tik mandagumo žodeliams, bet apskritai - žodžiui trukdo bet kokiam tiesmukiškam bendravimui. Tad Britanijoje gerai angliškai kalbantis žmogus turėtų ne tik puikiai išmanyti taisykles bei tarimą, bet ir būti perkandęs subtilias britiško bendravimo taisykles. Tokia pamoka Klube dažnai perauga į diskusiją ir mokiniai nori daugiau sužinoti apie „gražiai kalbančius britus” ir „negražiai kalbančius britus”. Ką jie turi omeny?

Žaiskime klases
Beveik neįmanoma kalbėti apie britiškus bendravimo kodus nekalbat apie socialinę klasių sistemą. Be abejo, užsieniečiai dažniausiai į šį „žaidimą” neįtraukiami – na, nebent jų anglų kalba tiesiog tobula, o akcentas vos girdimas. Dažniausiai užsienietis ir lieka užsieniečiu. Ir tai dažnai nėra nei teigiamas, nei neigiamas vertinimas. O štai visas įdomumas prasideda susitikus dviems britams. Kaip garsusis britų dramaturgas Bernardas Šo yra pasakęs: „Kai vienas britas praveria burną, kitas ima jo nekęsti”. Abu iškart bandys atspėti iš kokio socialinio sluoksnio jo pašnekovas yra kilęs. O tai galima padaryti paprastai pagal du rodiklius – terminologiją (t.y vartojamus žodžius) bei tarimą.

Balsės ir priebalsės išdavikės
Be abejo, ar tarimas gražus, ar negražus – skonio reikalas. Tačiau patys britai, tai įvardintų, kaip „taisyklingas arba netaisyklingas tarimas”. Aukštesnės klasės (angl. upper classes) yra linkusios manyti, kad jų tarimas yra „taisyklingas”, „norminis”, o žemesniųjų klasių – „netaisyklingas”, „tingus” arba tiesiog „blogas”. Tai aiškiausiai iliustruojantis pavyzdys būtų priebalsės „t” bei „h”: žemesnės klasės žodį „kettle” (vert. virdulys) tartų „ke’le”, neištardamos „t” . Paklausus kiek valandų atsakytų – „’alf past ten’ (vert. „half past ten” – pusė vienuolikos). Tuo tarpu aukštesnės klasės atsikratytų visų priebalsių ir jų atsakymas būtų: „hpstn”, o žodis „handkercheef” (vert. skepetaitė) taptų „hnkrchf”.

Kaip sako antropologė Kate Fox, nors aukštesnės klasės įsitikinusios, kad toks tarimas yra „taisyklingas” – išties jis primena SMS žinučių leksiką ir nėra geresnis nei žemesniųjų klasių. Tačiau toks kalbėjimo būdas leidžia kalbėtojui išlaikyti rimtą, neemocingą, šaltą veidą. Arba angliškai tariant „stiff upper lip” ( liet. „nejudri viršutinė lūpa”) – taip, ko gero, kartais būtų galima apibūdinti ir britišką bendravimą.

Nuodėmingi žodžiai
Taigi ne tik tarimas, bet net ir tam tikras pavartotas žodis gali kaipmat nusakyti brito socialinę padėti. Vienas tokių – žodžis „pardon” (vert. atsiprašau). Tai vienas nekenčiamiausių aukštesniosios (angl. upper class) bei aukštesnios-viduriniosios (angl. upper-middle class) žodis. Šiuose sluoksniuose šis žodis prilyginamas žymiajam „f” keiksmažodžiui. Viduriniosios klasės atstovai dažniausiai vartos „pardon”, o aukštesnės klasės tiesiog „what?” ar „sorry – what?”. Lygiai taip žodis „toilet” skambės gana grubiai - „loo” ar „lavatory” būtų tinkamesnis pasirinkimas. Ko gero, skamba gana keistai – lietuvių kalboje tokių subtilybių nėra. O štai anglų kalboje – kiekvienas garsas ar žodis gali reikšti labai daug.

Vakarienės ar arbatos?
Pats žodis „dinner” (lietv. vakarienė) nėra nei blogas, nei geras. Bet štai kaip jis vartojamas – vėlgi gali pasakyti labai daug. Dirbančiosios klasės atstovai dažnai pietus (angl. „lunch”) pavadins „dinner”. O vakarienę - „tea” (liet. arbata). Aukštesnės klasės, be abejo, pietus ir vadins „lunch”, o vakarienę „dinner” ar „supper”. Pastarasis žodis dažnai vartojamas šeimyniškai vakarienei, kai tuo tarpu „dinner” būtų galbūt kiek ypatingesnė vakarienė. Na, o žodis „tea” aukštesniųjų klasių gyvenime reikštų „arbatėlę” – tradiciškai, apie 16val. geriamą arbatą su pyragaičiais.

Telieka šypsotis
Be abejo, lietuviams tokios sudėtingos, subtilios bei painios kalbos ypatybės – neįprastos. Galbūt jų ir nereikia visų perprasti – tačiau, tikrai be galo įdomų jas pastebėti. Tai mažų mažiausiai padės geriau suprasti vietinę kultūrą. Na, o kalbant apie mandagumo taisykles – šypsenos irgi prireikia. Mat net ir britas, kuriam nepatinka jo tautietis, vartojantis žodį „pardon”, vis tiek šypsosis. O išties nesvarbu ar šypsena nuoširdi ar ne – ji visuomet kelia geras emocija ir padės bet kokiam bendravimui, bet kurioje pasaulio šaly.

Apie ką dar norėtum skaityti šioje skiltyje? Siųsk savo pasiūlymus:
info@anglukalbosklubas.com

Darius L. Piraitis
http://www.anglukalbosklubas.com/
http://www.facebook.com/anglukalbosklubas

 (Komentarų: 8)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: