Anglų kalbos užkulisiai – nuo mandagumo iki klasių žaidimo 

Anglija.lt, bendradarbiaujant su Anglų Kalbos Klubu Londone, tęsia straipsnių seriją: "Easy" - Anglų kalba paprastai ir greitai". Šioje skiltyje jau aptarėme keletą svarbių temų: kaip nugalėti baimę kalbėti ir kaip mokytis anglų kalbos pastoviai bei neįdedant per daug pastangų. Šį kartą Anglų Kalbos Klubas Londone siūlo pažvelgti į anglų kalbą kiek kitaip. Ir labai britiškai...

Niekad nieko nesakyk tiesiai šveisiai
Klube dažnai paskiriame laiko aptarti angliško mandagumo taisykles ir įpročius. Neužtenka tik išmokti kalbą – reikia suprasti jos kultūrinį kontekstą. Mokiniams pateikiu kelis patarimus. Vienas jų - kritiką, bet kokį nepatogesnį klausimą, prašymą, pastabą, privalu, lietuviškai tariant, „vynioti į vatą”. Lietuvoje esame įpratę neretai išrėžti tiesą arba bent jau neapsimesti. Ir toks įprotis gali pakišti koją šioje šalyje. Britų kalbėjimo būdas, jų meilė ne tik mandagumo žodeliams, bet apskritai - žodžiui trukdo bet kokiam tiesmukiškam bendravimui. Tad Britanijoje gerai angliškai kalbantis žmogus turėtų ne tik puikiai išmanyti taisykles bei tarimą, bet ir būti perkandęs subtilias britiško bendravimo taisykles. Tokia pamoka Klube dažnai perauga į diskusiją ir mokiniai nori daugiau sužinoti apie „gražiai kalbančius britus” ir „negražiai kalbančius britus”. Ką jie turi omeny?

Žaiskime klases
Beveik neįmanoma kalbėti apie britiškus bendravimo kodus nekalbat apie socialinę klasių sistemą. Be abejo, užsieniečiai dažniausiai į šį „žaidimą” neįtraukiami – na, nebent jų anglų kalba tiesiog tobula, o akcentas vos girdimas. Dažniausiai užsienietis ir lieka užsieniečiu. Ir tai dažnai nėra nei teigiamas, nei neigiamas vertinimas. O štai visas įdomumas prasideda susitikus dviems britams. Kaip garsusis britų dramaturgas Bernardas Šo yra pasakęs: „Kai vienas britas praveria burną, kitas ima jo nekęsti”. Abu iškart bandys atspėti iš kokio socialinio sluoksnio jo pašnekovas yra kilęs. O tai galima padaryti paprastai pagal du rodiklius – terminologiją (t.y vartojamus žodžius) bei tarimą.

Balsės ir priebalsės išdavikės
Be abejo, ar tarimas gražus, ar negražus – skonio reikalas. Tačiau patys britai, tai įvardintų, kaip „taisyklingas arba netaisyklingas tarimas”. Aukštesnės klasės (angl. upper classes) yra linkusios manyti, kad jų tarimas yra „taisyklingas”, „norminis”, o žemesniųjų klasių – „netaisyklingas”, „tingus” arba tiesiog „blogas”. Tai aiškiausiai iliustruojantis pavyzdys būtų priebalsės „t” bei „h”: žemesnės klasės žodį „kettle” (vert. virdulys) tartų „ke’le”, neištardamos „t” . Paklausus kiek valandų atsakytų – „’alf past ten’ (vert. „half past ten” – pusė vienuolikos). Tuo tarpu aukštesnės klasės atsikratytų visų priebalsių ir jų atsakymas būtų: „hpstn”, o žodis „handkercheef” (vert. skepetaitė) taptų „hnkrchf”.  Skaityti toliau...

2013-10-10 / 11:06

Anglija.lt, bendradarbiaujant su Anglų Kalbos Klubu Londone, tęsia straipsnių seriją: "Easy" - Anglų kalba paprastai ir greitai". Šioje skiltyje jau aptarėme keletą svarbių temų: kaip nugalėti baimę kalbėti ir kaip mokytis anglų kalbos pastoviai bei neįdedant per daug pastangų. Šį kartą Anglų Kalbos Klubas Londone siūlo pažvelgti į anglų kalbą kiek kitaip. Ir labai britiškai...

Niekad nieko nesakyk tiesiai šveisiai
Klube dažnai paskiriame laiko aptarti angliško mandagumo taisykles ir įpročius. Neužtenka tik išmokti kalbą – reikia suprasti jos kultūrinį kontekstą. Mokiniams pateikiu kelis patarimus. Vienas jų - kritiką, bet kokį nepatogesnį klausimą, prašymą, pastabą, privalu, lietuviškai tariant, „vynioti į vatą”. Lietuvoje esame įpratę neretai išrėžti tiesą arba bent jau neapsimesti. Ir toks įprotis gali pakišti koją šioje šalyje. Britų kalbėjimo būdas, jų meilė ne tik mandagumo žodeliams, bet apskritai - žodžiui trukdo bet kokiam tiesmukiškam bendravimui. Tad Britanijoje gerai angliškai kalbantis žmogus turėtų ne tik puikiai išmanyti taisykles bei tarimą, bet ir būti perkandęs subtilias britiško bendravimo taisykles. Tokia pamoka Klube dažnai perauga į diskusiją ir mokiniai nori daugiau sužinoti apie „gražiai kalbančius britus” ir „negražiai kalbančius britus”. Ką jie turi omeny?

Žaiskime klases
Beveik neįmanoma kalbėti apie britiškus bendravimo kodus nekalbat apie socialinę klasių sistemą. Be abejo, užsieniečiai dažniausiai į šį „žaidimą” neįtraukiami – na, nebent jų anglų kalba tiesiog tobula, o akcentas vos girdimas. Dažniausiai užsienietis ir lieka užsieniečiu. Ir tai dažnai nėra nei teigiamas, nei neigiamas vertinimas. O štai visas įdomumas prasideda susitikus dviems britams. Kaip garsusis britų dramaturgas Bernardas Šo yra pasakęs: „Kai vienas britas praveria burną, kitas ima jo nekęsti”. Abu iškart bandys atspėti iš kokio socialinio sluoksnio jo pašnekovas yra kilęs. O tai galima padaryti paprastai pagal du rodiklius – terminologiją (t.y vartojamus žodžius) bei tarimą.

Balsės ir priebalsės išdavikės
Be abejo, ar tarimas gražus, ar negražus – skonio reikalas. Tačiau patys britai, tai įvardintų, kaip „taisyklingas arba netaisyklingas tarimas”. Aukštesnės klasės (angl. upper classes) yra linkusios manyti, kad jų tarimas yra „taisyklingas”, „norminis”, o žemesniųjų klasių – „netaisyklingas”, „tingus” arba tiesiog „blogas”. Tai aiškiausiai iliustruojantis pavyzdys būtų priebalsės „t” bei „h”: žemesnės klasės žodį „kettle” (vert. virdulys) tartų „ke’le”, neištardamos „t” . Paklausus kiek valandų atsakytų – „’alf past ten’ (vert. „half past ten” – pusė vienuolikos). Tuo tarpu aukštesnės klasės atsikratytų visų priebalsių ir jų atsakymas būtų: „hpstn”, o žodis „handkercheef” (vert. skepetaitė) taptų „hnkrchf”.  Skaityti toliau...

 (Komentarų: 8)