Apie Rusijos keliamą pavojų Baltijos valstybėms Europoje kalbama vis garsiau ir atviriau 

Apie tai, kad Rusijos agresija Ukrainoje gali tapti didžiausio karo nuo pat 1945 metų priežastimi, prabilo jau ir aukščiausio rango diplomatai, stebintys vis mažiau rezultatų atnešančias taikos derybas, rašo independent.co.uk.

Vokietijos kanclerei Angelai Merkel ruošiantis pristatyti taikos planą JAV vadovui Barackui Obamai, buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje įspėjo, kad jei Vladimirui Putinui bus leidžiama jėga pasiglemžti Ukrainos žemes, kitu taikiniu taps būtent Baltijos šalys.

Ponia A.Merkel praleido ištisą savaitgalį desperatiškai bandydama įtiktini užbaigti konfliktą prie derybų stalo. Keturšalio pokalbio telefonu metu buvo sutarta, jog Vokietijos, Prancūzijos, Ukrainos ir Rusijos lyderiai susitiks Minske trečiadienį.

Estijos prezidentas ragina nepamiršti istorijos

Tuo pat metu Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas jau palygino Vakarų neveiklumą Rusijos agresijos akivaizdoje su 1938 metų abejingumu, kai Vakarų valstybės tik stebėjo, kaip Adolfo Hitlerio nacionalsocialistinė Vokietija pasiglemžė dalį Čekoslovakijos.

„Turėjome pasimokyti iš istorijos, kad nuolaidžiavimas niekada nepatenkins tų, kuriems nuolaidžiaujama. 1938 metų susitikimas Miunchene turėtų būti puiki istorinė pamoka“, – kalbėjo Estijos prezidentas.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas pasibaisėjęs pareiškė, kad „Putinas elgiasi lyg koks XX amžiaus vidurio tironas“, o jo kolega Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Yvesas LeDrianas pabrėžė, kad žlugus deryboms Minske, galima tikėtis ir paties blogiausio scenarijaus.

Siūlo karinę diplomatiją

JAV jau svarsto ginklų ir kitos karinės pagalbos tiekimą Ukrainai, tačiau tam ryžtingai priešinasi Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija, vengdamos karinio konflikto eskalacijos. Buvęs Jungtinės Karalystės liberaldemokratų lyderis lordas Ashdownas siūlo Vakarams naudoti „karinę diplomatiją“, nesiveliant į tiesioginį konfliktą.

„Teisingas atsakas į Rusijos teikiamą karinę paramą kovotojams Rytų Ukrainoje būtų ženklas, jog esame pasiruošę tokią pačią paramą teikti Ukrainai. Pradėsime palengva, nuo karinės amunicijos, būtinųjų daiktų“, – rašė savo komentare jis.

Lordo Ashdowno manymu, kieta linija derybos dėl Ukrainos turi žengti lygiagrečiai bendrų pastangų kovoje su pasauliniu terorizmu, „Islamo valstybe“. Tiesa, apie blogiausią galimą scenarijų jau prabilo buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Johnas Herbstas, teigdamas, kad karinę pagalbą Ukrainai siųsti būtina jau dabar.

Ragina stabdyti V.Putiną Ukrainoje

„Manau, kad tie, kurie ginčijasi, kad Ukrainos nereikia remti ginkluotame konflikte prieš žymiai stipresnį varžovą, nesupranta, kokia didelė galima rizika“, – perspėjo J.Herbstas. „Putino pasisalymai apie Baltijos šalis, jo retorika Kazachstano atžvilgiu rodo žymiai didesnius planus.

Jei nesustabdysime Putino Ukrainoje, gali tekti su juo tvarkytis Estijoje. Nesakau, kad tai būtinai įvyks, bet pasisakymai leidžia suprasti, kad tai gali būti tikrovė. Didžiausias pavojus pasaulio saugumui yra Kremlius ir mes turime jį sulaikyti. Ukraina yra būtent ta riba“, – kalbėjo buvęs JAV ambasadorius.

Estijos prezidentas T.H.Ilvesas interviu „Sky News“ patvirtino, kad jo šalis nebijo karinių veiksmų, ir pareiškė, kad reikia imtis visų būtinų veiksmų, kad būtų sustabdytas žiaurus ir neatsakingas elgesys regione.

Trečiadienio susitikimas Minske matomas kaip paskutinė galimybė Europos lyderiams suvaldyti V.Putino veiksmus ir pasiekti derybų susitarimą. Vokietijos dienraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ šeštadienio numeryje buvo paskelbta, jog konfliktas Ukrainoje jau galimai nusinešė iki 50 tūkstančių civilių gyvybių. Tai dešimt kartų daugiau nei skelbiama oficialiuose pranešimuose.

Anglija.lt

Apie tai, kad Rusijos agresija Ukrainoje gali tapti didžiausio karo nuo pat 1945 metų priežastimi, prabilo jau ir aukščiausio rango diplomatai, stebintys vis mažiau rezultatų atnešančias taikos derybas, rašo independent.co.uk.

Vokietijos kanclerei Angelai Merkel ruošiantis pristatyti taikos planą JAV vadovui Barackui Obamai, buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje įspėjo, kad jei Vladimirui Putinui bus leidžiama jėga pasiglemžti Ukrainos žemes, kitu taikiniu taps būtent Baltijos šalys.

Ponia A.Merkel praleido ištisą savaitgalį desperatiškai bandydama įtiktini užbaigti konfliktą prie derybų stalo. Keturšalio pokalbio telefonu metu buvo sutarta, jog Vokietijos, Prancūzijos, Ukrainos ir Rusijos lyderiai susitiks Minske trečiadienį.

Estijos prezidentas ragina nepamiršti istorijos

Tuo pat metu Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas jau palygino Vakarų neveiklumą Rusijos agresijos akivaizdoje su 1938 metų abejingumu, kai Vakarų valstybės tik stebėjo, kaip Adolfo Hitlerio nacionalsocialistinė Vokietija pasiglemžė dalį Čekoslovakijos.

„Turėjome pasimokyti iš istorijos, kad nuolaidžiavimas niekada nepatenkins tų, kuriems nuolaidžiaujama. 1938 metų susitikimas Miunchene turėtų būti puiki istorinė pamoka“, – kalbėjo Estijos prezidentas.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas pasibaisėjęs pareiškė, kad „Putinas elgiasi lyg koks XX amžiaus vidurio tironas“, o jo kolega Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Yvesas LeDrianas pabrėžė, kad žlugus deryboms Minske, galima tikėtis ir paties blogiausio scenarijaus.

Siūlo karinę diplomatiją

JAV jau svarsto ginklų ir kitos karinės pagalbos tiekimą Ukrainai, tačiau tam ryžtingai priešinasi Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija, vengdamos karinio konflikto eskalacijos. Buvęs Jungtinės Karalystės liberaldemokratų lyderis lordas Ashdownas siūlo Vakarams naudoti „karinę diplomatiją“, nesiveliant į tiesioginį konfliktą.

„Teisingas atsakas į Rusijos teikiamą karinę paramą kovotojams Rytų Ukrainoje būtų ženklas, jog esame pasiruošę tokią pačią paramą teikti Ukrainai. Pradėsime palengva, nuo karinės amunicijos, būtinųjų daiktų“, – rašė savo komentare jis.

Lordo Ashdowno manymu, kieta linija derybos dėl Ukrainos turi žengti lygiagrečiai bendrų pastangų kovoje su pasauliniu terorizmu, „Islamo valstybe“. Tiesa, apie blogiausią galimą scenarijų jau prabilo buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Johnas Herbstas, teigdamas, kad karinę pagalbą Ukrainai siųsti būtina jau dabar.

Ragina stabdyti V.Putiną Ukrainoje

„Manau, kad tie, kurie ginčijasi, kad Ukrainos nereikia remti ginkluotame konflikte prieš žymiai stipresnį varžovą, nesupranta, kokia didelė galima rizika“, – perspėjo J.Herbstas. „Putino pasisalymai apie Baltijos šalis, jo retorika Kazachstano atžvilgiu rodo žymiai didesnius planus.

Jei nesustabdysime Putino Ukrainoje, gali tekti su juo tvarkytis Estijoje. Nesakau, kad tai būtinai įvyks, bet pasisakymai leidžia suprasti, kad tai gali būti tikrovė. Didžiausias pavojus pasaulio saugumui yra Kremlius ir mes turime jį sulaikyti. Ukraina yra būtent ta riba“, – kalbėjo buvęs JAV ambasadorius.

Estijos prezidentas T.H.Ilvesas interviu „Sky News“ patvirtino, kad jo šalis nebijo karinių veiksmų, ir pareiškė, kad reikia imtis visų būtinų veiksmų, kad būtų sustabdytas žiaurus ir neatsakingas elgesys regione.

Trečiadienio susitikimas Minske matomas kaip paskutinė galimybė Europos lyderiams suvaldyti V.Putino veiksmus ir pasiekti derybų susitarimą. Vokietijos dienraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ šeštadienio numeryje buvo paskelbta, jog konfliktas Ukrainoje jau galimai nusinešė iki 50 tūkstančių civilių gyvybių. Tai dešimt kartų daugiau nei skelbiama oficialiuose pranešimuose.

 (Komentarų: 8)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: