Tai yra skaitytojo įkelta informacija, ir Anglija.lt Ltd už turinį neatsako.
Londone gyvenanti Birutė tautiečius suskirstė į kelias grupes, kiekvienai kurių davė augalo pavadinimą. Kas tu - bulvė, česnakas ar lelija?:) Tai sužinosi žemiau esančiame Birutės blogo įraše.
*Kalba netaisyta
Po vienerių metų praleistų emigracijoje pradėjau galvoti apie tokius žmones kaip aš – kurie gyvendami Lietuvoje ne tik dirbo savo įprastus darbus, augino vaikus, bet ir gyveno aktyvų visuomeninį gyvenimą. Per metus daugybę kartų skridau pirmyn ir atgal į Lietuvą ir vis stebėdavau pilnus lėktuvus lietuvių. Neįtikėtina, bet nei vieno karto nesutikau nei vieno pažįstamo žmogaus. Ai, buvau sutikus vieną kartą Sėklą, bet jis ne emigrantas, jis skrido į krepšinio varžybas. Vis klausdavau savęs: „O kokie čia žmonės nuolat skraido?“ Kodėl nei vieno aš jų nepažįstu, nors daugybę metų nuolat dalyvauju kokioje nors visuomeninėje veikloje, šoku, dainuoju. Manęs juk visur pilna, aš pažįstu tūkstančius žmonių. Prisimenu, kaip prieš gerus dešimt metų Vingio parke, tarp tūkstantinės minios ėjau su savo drauge Jurga ir kas kelios minutės vis su kuo nors sveikinausi ir kalbėjausi. Jurga po kiek laiko neapsikentusi sako man: „Klausyk, užknisai, su tavimi neįmanoma į miestą išeiti“. Taip buvo daugiau nei prieš dešimt metų. O juk per dar dešimt aš pažinau dar daugiau žmonių, tai kaip čia yra, kad nesutinku pažįstamų pilnuose lietuvių lėktuvuose Vilnius – Londonas ir atgal? Šią mįslę menu kiekvieną kartą, bet tikro atsakymo taip ir nežinau. Pasidariau sau kelias išvadas, bet labai abejoju jų teisingumu:
- Visi mano pažįstami labai gerai gyvena Lietuvoje ir niekur neemigravo.
- Aš skraidau su ne tom oro linijom. Gal mano pažįstami lietuviai neskraido su Ryanair?
- Lėktuvai pilni žmonių iš Lietuvos regionų, o aš didžiają savo gyvenimo dalį praleidau Vilniuje ir aplink jį.
- Drauge su manimi skraidantys lietuviai labai seniai jau emigravo ir neatpažįstamai pasikeitė.
- Lietuvoje gyvena (gyveno) virš trijų milijonų žmonių ir tiesiog taip sutampa, kad per metus nei viename iš dvidešimt skrydžių nebuvo žmonių, kuriuos aš pažinočiau.
Na, pasidariusi išvadas, kad savo „hebros“ ar panašių į save, lėktvuose nerasiu, susimąsčiau, kur gi kitur juos galėčiau surasti. Juk yra tokių žmonių, kurie dirba ir kitokius darbus, ne tik gamyklose, statybose ir valytojomis. Nieko bloga neturiu prieš žmones dirbančius tokius darbus, bet jie skiriasi nuo žmonių gyvenačių aktyvų visuomeninį gyvenimą. Ir šiandien noriu parašyti apie tą skirtumą. Tuos, kurie gamyklose, statybose dažniausiai Internetuose grubiai vadina „runkeliais“ jau ne tik A.Užkalnis, ar A.Ramanauskas – šis vardas prilipo ir šnekamojoje kalboje taip, kad tapo kaip koks bendrinis žodis apibūdinantis siaurai mąstantį kaimo lietuvį, kuriam mažai kas įdomu. Kuriam pats gražiausias kostiumas yra sportinis, jis daug geria, prisigėręs tampa agresyvus. Emigracijoje toks labai didžiuojasi, jog jo vaikas kalba angliškai, bet lietuviškai nieko nesupranta, nors ir tėtis, ir mama tarp savęs kalba tik lietuviškai. Beja, apie tokią situaciją šį savaitgalį išgirdau pirmą kartą. Nustebusi klausiau, o tai kaip čia suprasti, kodėl tas keturmetis nekalba lietuviškai, jeigu abu tėvai lietuviai? Suprasčiau, mišri šeima, bet du lietuviai? Ir man paaiškino, kad tikroje dviejų „runkelių“ šeimoje yra labai didžiuojamasi, kad atžala moka angliškai, tėvams tai didžiulis pasiekimas, kurio jie patys taip ir neįveikė. Labai bandė, bet per kelis metus ne tik kad neišmoko kalbėti angliškai, bet ir su dideliu akcentu lietuviškai pradėjo kalbėti. Tokie žmonės nėra blogi, jie labai daug ir sunkiai dirba, tačiau ties tuo ir apsiriboja. Aš nenoriu jų vadinti „runkeliais“, man labiau prie širdies bulvė. Bulvė yra neatsiejama lietuvių tautos dalis, nepakeičiama virtuvėje, be jos neišvirsi cepelinų. Bulvėms nereikia ypatingų sąlygų, jos gali augti tikrai atšiauriomis sąlygomis ir nederlingoje žemėje. Dažnai, per klaidą paliktos žemėje, bulvės ištveria net ir atšiaurią Lietuvos žiemą. Jeigu bulvę patręši arba pasodinsi į derlingą žemę ji tikrai duos gerą derlių. Taigi, oficiliai skelbiu, kad nuo šiol visi lietuviški „runkeliai“ pervadinami į bulves. Skamba ne taip gerai, bet labiau atitinka prasmę.
Na, bet aš ne bulves ir ne runkelius norėjau Londone surasti, žinau, kur jie auga, todėl grįšiu prie jų vėliau. Aš norėjau surasti visuomeniškai aktyvius lietuvius Londone. Pirmiausia nuėjau į susitikimą su liberalais Lietuvos ambasadoje. Bet susirinkę lietuviai buvo dar kito „lygmens“ – užsienyje mokslus baigę, bankuose ar kitose vietose dirbantys brangiai apmokamus darbus, tarptautinės karjeros siekiantys pilietiški lietuviai. Vėl nepataikiau. Negalėjau ten pasigirti nei mokslais, nei karjera. Panelė Viktorija, su kuria teko pabendrauti, pasakojo apie Londono Sitį, o kai iš mano lūpų išskrido frazė: „Aš tai ne banke, ir ne Sityje, aš tik po sąvartynus braidau, naudoto plastiko perdirbimui ieškau.“ – kažkaip pačiai net nesmagu pasidarė ir greitai nutilau. Geriau jau pasidžiaukime mano pašnekovės karjeros pasiekimais. Pavadinsiu tokius šviesius protus darželio gėlėmis – rūtomis, gvazdikėliais (tagetėmis), lelijomis ir gladijolėmis (kardeliais) – tai, kas labai gražu, džiugina akį. Be ko negalėjo ir iki šiol negali apsieiti nei vienas darbščios lietuvaitės kiemas. Šios gėlės naudingos jau vien dėl to, kad puošia. Kad gražiai žydėtų, reikėjo į jas daug investuoti, mokyti. Tai padarė jie patys, arba jų tėvai. Tačiau aš savęs prie jų irgi negaliu priskirti. Aš kažkur, tarp bulvės ir gladijolės. Gal koks česnakas ar medetka. Nežinia, ar aš iš daržo, ar iš gėlyno. Šiai kategorijai reikėtų priskirti ir visas vaistines žoles augančias laukuose ar aplink daržą: ramunėles, rugiagėles, dilgėles. Jos dažniausiai auga pačios sau, nuo nieko nepriklauso, bet yra labai naudingos, o dažnai ir savotiškai gražios. Tokių augalų sėklas vėjas laisvai nešioja ir jie auga ten, kur jiems labiau patinka, nei kitiems norėtūsi ir reikia.
Įkyri mintis surasti tokius, kaip aš, manęs ilgai neapleido ir nusprendžiau, kad ambasadorė tai tikrai turi žinoti, kur tokie „vaistiniai augalai“, kaip aš renkasi. Parašiau laišką į ambasadą, kad galiu būti jiems naudinga per renginius, turiu tautinį kostiumą, moku sodus lietuviškus verti ir renginius vesti. Netrukus gavau atsakymą ir nuėjau susitikti su ambasadore Aiste Skaisgiryte Liauškiene. Nuoširdžiai pasipasakojau jai, ko aš čia noriu ir ko aš ieškau. Po susitikimo viena mano draugė pakomentavo „Na, šita tai tikrai nepasimetus – pas ambasadorę nuėjo!” O kodėl ne? Juk augu aš kur noriu, ten kur vėjas sėklą nuneša. Iš ambasadorės gavau Lietuvių folkloro ansamblio “Saduto” kontaktus ir per juos pakliuvau į dvejas Užgavėnes. Apie jas ir noriu papasakoti.Nes kaip tik lietuviškose šventėse ir gali atsikleisti tikroji lietuvio tapatybė. Lietuviškos šventės dažniausiai įdomios tik patiems lietuviams. Jos traukia mūsų tautiečius vienytis, susitikti, „pasižmonėti“.
Prieš kelias dienas visi šventėm Kovo 11 – ąją ir Internetuose sklandė ne tik gražios nuotraukos iš eisenos Vilniuje, bet ir įvairūs pamąstymai apie lietuvišką tapatybę ir ją ištikusią krizę. Susimąsčiau ir aš šia tema, o praleistas savaitgalis su lietuviais Anglijoje davė tikrai daug peno mąstymui. Žurnalistas ir kultūros antropologas V. Savukynas sako: „Tapatybė yra pagrindas, galintis padėti žmogui gyventi, skleistis, ugdyti kūrybiškumą, pasiekti tikslų. Be abejo, gali būti ir tam tikras narvas. Aplink gyvena stipresnės tautos, turinčios ryškesnę savo tapatybę. Jos traukia įsilieti, tapti anglu, rusu, lenku arba vokiečiu. Ir požiūris, kad nebereikia tapatybės, nes gyvenama savo valstybėje, manant, jog neegzistuoja jokios grėsmės, yra savižudiškos tautos požymis.“
Emigravus daug kam tapatybės klausimas tarsi atsitoja į reikiamą vietą ir be jokių pastangų. Emigracijoje reikia apsipręsti kas tu esi, nes taip lengviau gyventi, tarsi yra į ką atsiremti. Atsakai sau, kad esi lietuvis, kalbi arba supranti lietuviškai, tavo šeima ar šaknys yra iš Lietuvos, dalyvauji lietuviškose šventėse, tave tarsi traukia į tas vietas, kuriose renkasi lietuviai, nors dažnai su kitais lietuviais nenori turėti nieko bendro. Būtent tokiuose susibūrimuose labai aiškiai matosi iš kokio daržo ar gėlyno tu esi kilęs. Ir kodėl medetka ar lelija nenori draugauti su bulve.
Pirmasis mano apsilankymas buvo lituanistinėje mokyklėlėje „Lietuvaitis“, kuri įsikūsi netoli Londono esančiame Crawley. Mokytoja Erika Jurgelionienė ieškojo ko nors, kas padėtų Užgavėnes pravesti. Šeštadieniais mokyklėlę lanko virš dvidešimt puikių vaikų, kurių akys dega žingeidumu ir noru patirti naujus įspūdžius. Per renginį mačiau ir jų tėvus, kurių didžioji dalis stovi abejingais veidais, kaip kuolai įkalti vienoje vietoje ir nenori/negali nieko – nei ploti, nei garsą išleisti, nei kojomis patrepsėti, nei į ratelį bendram šokiui su vaikais sueiti. Tarsi šaknimis giliai būtų įaugę į žemę. Tikri lietuviški runkeliai, oi, bulvės. Su tokiais nieko negali, nebent skaldyti „pošlus“ juokelius prorusišku slengu, tada jų veide bent jau šypsena atsiranda. Nepatinka man „varyti“ ant žmonių, bet šį kartą nesusilaikysiu. Gal reikia tas bulves kiek auklėti? Jeigu jiems pastabas sakysim, gal išgirs ir susimąstys? Dabar suprantu, kodėl tas pats A.Užkalnis juos taip negailestingai talžo. Visame tame abejingų bulvių lauke matėsi ir pora vaistažolių ar česnakų. Klausiu Erikos, ar tu čia atlygį kokį gauni, ar malonumą jauti? Kam tau reikia viso šito? Organizuoji, nerviniesi? Nekalbu vien apie bulvių abejingumą – pasirodo, ten gausu lietuviškų apkalbų ir intrigų, o neretai dar vieni ant kitų kokių pamazgų užpila. Gal kad geriau augtų? Erika šviesi, tiesi ir nuoširdi, socialinius mokslus pabaigusi ir gyvenusi Šiauliuose, prieš tris metus emigravusi. „Man reikia, man kitaip „stogas nuvažiuotų“. Vaikai, kurie lanko mokyklėlę yra labai šviesūs, žingeidūs ir mieli. Man tai tarsi atgaiva sielai. Bet kartais mane taip užknisa, kad norisi verkti.“ Štai ir medetka, kurios sėklą vėjas netyčia atpūtė iš kitos lysvės ir ji auga tarp bulvių. Auga, ir kasdien bulvėms kalba: „Klausykit, mielosios, jūs irgi galite žydėti, būti naudingos ne tik dėl bulvių cepelinams, bet ir bitėms savo žiedais“. Bet bulvės turi labai blogą klausą, arba apsimeta, kad negirdi, todėl joms nerūpi nei žiedai, nei bitės. Dar įdomesnis „augalas“ Erikos vyras Donatas Jurgelionis. Jis savo mieste suorganizavo profesionalią lietuvių krepšinio komandą Crawley United BC ir dabar jau žaidžia Sussex Basketball League. Donatas yra ir klubo savininkas, ir treneris, ir treniruočių, varžybų organizatorius. Apie krepšinį daug nesuprantu, bet jo pasakojimas skambėjo tikrai įspūdingai. Komanda turi savo internetinį puslapį, aprangą, rėmėjus. Galiu tik įsivaizduoti, kiek laiko ir energijos reikėjo visa tai padaryti. Tai neatlygintina Donato veikla – kad kiti galėtų krepšinį pažaisti. „Juk reikia kažkuo užsiimti“ – sako Donatas.
Važiavau iš Užgavėnių Crawley taip pavargusi, lyg būčiau visą dieną bulves kasus. Renginį vedžiau su sūnėnu Karoliu, atvažiavusiu kelioms dienoms į svečius iš Lietuvos. Grįždami namo diskutavome apie savo pojūčius ir įžvalgas. Pavargsti tada, kai stovėdamas scenoje tarsi beri žirnius į sieną, mėtai akmenis, rėki iš visų plaučių, bet jokio atsako negauni. Tarsi nevyksta joks dialogas, energijos apsikeitimas. Tarsi mes čia ne dėl susirinkusių esame. Na, bet mokyklėlę lankantys vaikai tikrai šaunūs, linksmi išradingi. Dėl tokių vaikų vartais galima ir pakentėti. Tik kažin ar aš norėčiau tai daryti kiekvieną mielą šeštadienį? Taip, kaip daro Erika.
Kitą dieną su nekantrumu laukiau kelionės į lietuvių sodybą Anglijoje. Buvau tiek gandų prisiklausiusi, kad ten susirenka visai „buduliai“, prisigeria ir mušasi, o prieš kelis metus per Jonines vieną net papjovė. Oras tą dieną pasitaikė puikus, todėl žmonių iš visos Anglijos suvažiavo daugybė. Publika labai įvairi: ir šeimos su mažais vaikais, ir pagyvenę, ir inteligentiški ir visai „bulviniai“. Žodžiu, visa pilna puokštė lietuviškų augalų, pradedant bulvėmis ir baigiant gladijolėmis. Beja, tų, iš darželio, gerai prižiūrėtų ir išpuoselėtų, daug nemačiau. Arba jie savaitgalį būna savo dalykinius kostiumus pakeitę paprastesniais ir iš minios neišsiskiria, yra sunkiai atpažįstami, arba jau seniai nesilanko tokiuose susibūrimuose, nes juos labiau traukia prie gėlių, nei prie bulvių. Visą tą didžiulę minią vienijo vienas dalykas – tapatybė „lietuvis“.
Tą dieną aš organizavau Užgavėnių kaukių dirbtuves. Turėjau iš Lietuvos specialiai Užgavėnėms atsivežusi apie šešiasdešimt kartoninių kaukių ruošinių, kurias galima papuošti kailiais, vilnomis, siūlais, nuspalvinti. Prieš renginį galvojau, kad darysiu tas dirbtuves nemokamai, bet atvažiavusi į sodybą vis tik nusprendžiau imti už kaukę po vieną svarą ir šiek tiek provokuoti susirinkusius – parašiau skelbimą: „Viena kaukė = vienas svaras. Turintiems finansinių problemų – nemokamai.” Kartais taip darydavau, gyvendama Lietuvoje. Juk būna taip, kad žmogui labai reikia, o jis neturi pinigų. Tai negi man gaila jam tą kaukę padovanoti? Tačiau nei vienas, atėjęs sau kaukę pasigaminti, nepasiskundė, kad neturi svaro ir mano provokacija jų nepralinksmino. Kaukes išnaudojome visas, mūsų dirbtuvėlės buvo vietoje ir laiku. Tačiau aš noriu papasakoti apie visą Užgavėnių programą ir žmones, tai yra “Saduto”, kurie tą programą organizavo. Mano Užgavėnių “stažas” yra dvidešimt penki metai. Tiek metų aš įvairiomis formomis dalyvavau Užgavėnių organizavime, vedime. Patikėkite, tokios programos ir taip apsirengusių personažų dar nebuvau mačiusi! Visi privalomi būti personažai: kareiviai, čigonai, žydai, giltinė, gervė, arklys, Lašininis ir Kanapinis, visi iki smulkmenų buvo išpuoselėję ne tik savo kostiumus, bet ir kitus vaidinamam personažui būdingus atributus. Stebėjausi, nes buvo tikrai į ką pažiūrėti, tačiau kai pamačiau papjautą tikrą gaidį, kurio galva mataravosi iš žydo tinklinės sietkelės, pasakiau sau, kad tokios programos ir kaukių tikrai dar neesu mačiusi per visą savo gyvenimą. Programa, kurią atliko „Saduto“ irgi buvo pavyzdinė Užgavėnių programa. Viskas baigėsi milžiniškos Morės deginimu. Aš nuoširdžiai žavėjausi viskuo, ką tą dieną patyriau ir pamačiau. Svečios šalies viduryje susirinkusiems lietuviams rodoma aukščiausio lygio ir kokybės progama. Ar jūs, visi čia susirinkę, vertinate tai, ką dėl jūsų daro kiti? Tas pats klausimas man kilo ir Crawley. Mielos lietuviškos bulvės, ar nors kiek džiaugiasi jūsų krakmolinės širdys dėl prieš jus besistaipančias medetkas, ramunėles, gal būt gvazdikus ir gladijoles? Jie labai stengiasi jus pralinksminti, papasakoti apie kitą prasmę, apie daugiau, nei jūs kasdien matote pakuodami gamykloje daržoves ar šveisdami klozetus. Gal pabandykite bent galva linkčioti klausiami, ar ratelyje rankomis susikibti gražiai kviečiami. Ne, bulvės yra bulvės. Jų prasmė kita. Jie yra pasyvūs šakniagumbiai, todėl ir širdys, ir protas auga giliai po žeme. „Saduto“ vadovė komentuoja: „Daugiau nedarysiu tų Užgavėnių, taip supykau. Kviečiam kviečiam, o jie niekaip nereaguoja, nei šokti, nei dainuoti nenori.“ Gerai, kad vaikai dar nori visur dalyvauti. Bulvių vaikai dar nežino, kad jų tėvai yra bulvės ir auga tikėdami, kad užaugs kuo nors kitu – gal medetka, gal česnaku, o gal net gražuole lelija.
Renginio metu neturėjome daug laiko pasikalbėti su ansamblio vadove Ligita Malinauskiene, todėl paskambinau jai kitą dieną ir visko išklausinėjau. Kodėl ji tai daro, kiek už tai gauna ir kam jai to reikia? Ligita pasakoja, kad jau aštuonis metus neatlygintinai vadovauja ansambliui, kurį dabar jau lanko keturiasdešimt du lietuviai. Jie už savo pinigus nuomojasi salę ir kiekvieną penktadienį repetuoja. Už savo pinigus siuvasi kostiumus ir važinėja į kitose šalyse vykstančius folkloro festivalius. Prieš kelis mėnesius ir į Lietuvą skrido, į TV laidą „Duokim garo“, o vasarą į „Dainų šventę“ planuoja skristi. Buvo jau ir į Australiją, ir Naująją Zelandiją nuskridę. Anglijoje lietuviškas šventes organizuoja ir programą daro nemokamai! Man, daugybę metų organizavus renginius Lietuvoje, sunkiai suvokiama tai, kad žmonės dirba tiek daug dėl kitų be jokio atlygio. Taip ir norisi šaukti per renginį atsistojus: “Ei, bulvės, pabuskite pagaliau, mes dėl jūsų čia susirinkom!” Žinau, kaip sunku nesulaukti jokio atsakymo iš apatiškų bulvių, todėl nuoširdžiai linkiu visiems vaistiniams augalams ir darželio gėlėms stiprybės. Bulvės mūsų neišgirs. Kai tampa nepakeliamai sunku jas auklėti, galime pasikliauti tik tokiais, kaip mes patys ir iš jų sulaukti palaikymo. Erika, Donatai, Ligita, siunčiu nuoširdžiausius linkėjimus jums. Stiprybės! Aš didžiuojuosi, kad yra tokių lietuvių, kaip jūs.
Taigi, kelias pastarąsias dienas aš labai daug galvoju apie lietuvišką tapatybę. Visi mes iš tos pačios lietuviškos žemės užaugom, visi mes lietuviai, bet niekada nevėlu pasirinkti, kokiu augalu tu nori būti. Sveikinu visus su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena! Sveikinu už tai, kad šiandien mes esame laisvi pasirinkti, kokioje žemėje augti ir auginti savo vaikus, laisvi pasirinkti net tai, kokiu augalu būti. Labai gaila, kad bulvė dažnai nesuvokia jai duotos laisvės pasirinkti. Labai gaila, kad gladiolės nenori draugauti su česnakais, o medetkos kasdieniniam gyvenime šalinasi bulvių. Mus visus vienija tik tapatybė „lietuvis“, bet mus visus išskiria savos laisvės suvokimas.
Birutė Jakučionytė,
www.jakucionyte.lt
*Kalba netaisyta
Komentarai
Aciu, kad esate tokia nuostabi, ideali, issilavinusi, apsisvietusi, rafinuota ir kulturinga, kad net galite teiktis mums, paprastiems zmonems paaiskinti kokie beprasmiai ir tusti yra musu gyvenimai. Akivaizdziai zinote kas yra geris, o kas blogis, kas teisinga, o kas ne. Gaila tik, kad didziosios religijos susiformavo gerokai anksciau, nei jus save pagimdete, nes butumet puiki ikona kokiems birutes liudytojams, kuriu, perzvelgus komentarus, tikrai atsirastu (sveikinu! jusu sudu ir darzu filosofija tarp idealistiniu lietuvos darzo geliu,o gal labiau piktzoliu, klesti!)
Taip pat pritariu zmogui kuris jus apibudino "kibiru" tik gal pataisyciau ji, nes kibiras lyg ir geras daiktas... jus geriausiai iprasmintu skyle mesle tarp tu paciu darzoviu kurias dar lietuviais vadinat... taigi, darzoves bent nauda nesa gamina produkta, maista, o jus tiesiog esate, egzistuojate, pilna nuo darzovou ir meslo nuvarvejusio zalsvo smirdancio skyscio.
Taigi, aciu jums uz jusu didi zodi, uz tai, kad mus suskirstete i lysves, tikiuosi, kad toliau tesite savo mokymus ir bylosite mums tikraja tiesa apie mus pacius. Nes kas daugiau be jusu mus nusvies tamsiame emigracijos kelyje :-)
Perskaiciau visa straipsni. Negaliu patiketi, kokiu dvasingu ir kilniu reikia detis, kad galetum taip vadinti sunkiai dirbabti zmogu - bulve ar runkeliu? Tie kurie atveda vaikus i ta sestadienio mokykla ateina galbut ir bereiksmiais veidais, bet is naktiniu pamainu isvarge, kad tie vaikai kazka turetu.. Atrodo kad autore pamirso, kad kartais gyvenime tikrai kvailu situaciju susiklosto, ir paramos ir nuotaikos nelieka ir tos programos tautines daznai pokvailes pasirodo.. Issilavines zmogus aplinkos neklasifikuoja. Tiesiog gyvena savo gyvenima. Panikos lieti nenoriu, bet ponia cia tusciai straipsny liezuviu uzplekseno. Nusivyliau.
As labai didziuojuosi kad yra tokie zmones , kurie neuzmirsta is kur yra kile, ir aukojasi del vaiku kuriu tevai atvaziavo laimingo gyvenimo ieskodami, nes tik situ zmoniu (DYDVYRIU) deka jaunoji atzala nebus isaukleta kaip nezinantys nei savo Tevynes, nei savo tautos paprociu ir tradiciju, nebus abejingi groziui ir geriui, Labai didelis aciu nuo musu Lietuviu seimos gyvenancios toli nuo Londono, aciu jums brangieji uz jusu atsidavima vaikams kurie nekalti teveliu abejingumu. Aciu kad jus rupinaties ju ateitimi , aciu kad jus pergyvenat uz ju sielas , mes taip pat norime jums palinketi sveikatos ir istvermes , ugdant musu Lietuviskas atzalas
Net metai emigracijoje ir ... oho! As cia 15 metu, aisku Jums mano nuomone nesvarbi, bet - rasot istisai apie nieka!
....dirbate ir -gyvenimas eina pro sali... nes nieko daugiau nematote apart -lovos ,darbo, edalo.....ir dar retkarciais sestadieniais - pigaus nugerimo su pigiais kaimynais uzkandant pigia vista ar desra..... o vaikai-tokie patys bus kai matys toki ,,bulvini,, pavizdi,,....bulve ir ant sudo gali augti....
anglijoje mes dirbame daug ir sunkiai ,bet maistas cia daug geresnis nei susik.lt
Ar geriau dabar ?
Gal jau jauciate moralini pasitenkinima ?
Gerai kad manes jusu susitikimuose nebvo, neprilipo jokia etikete.....
Sugaistas laikas tik....
Seniai skaiciau toki gera straipsni. Sutinku su autore ir noriu pasakyti, kad bulve kur ji bebutu yra ir bus tik bulve, cia nuo gyvenamos vietos ne daug kas priklauso. Mes puikiai zinom , kad lLietuva - bulviu krastas :) Dziaugiuosi tais lietuviais , kurie gyvena aktyvu gyvenima Anglijoje, bet manau, kad taip jie gyventu bet kurioje pasaulio salyje, nes tai jiems iauge i krauja, tai ju dvasios poreikis...Aciu Birute uz puiku straisni
...pats taikliausias straipsnis apie pastarojo 10 -mecio emigrantus -lietuvius....-kuri kada nors teko perskaityti cia.... bravo autorei....
Man patiko sulyginimas su tautiniais augalais. O visus mokytojus, dirbancius lituanistinese mokyklelese, suprantu puikiausiai ir palaikau. Tai tikrai zmones is didziosios raides. Cia, Birutele, tau nauji ispudziai...
Geras straipsnis, šauni veikla, bet turbūt ne visus traukia tautiška veikla ir šokiai. Nevisiem patiks eit šokti.
Tikiuos kad nedings noras toliau tęsti veiklą, tokios šventės tikrai svarbios vaikams, ateinančiai kartai.
Ar veikia lietuviškos raidės. ąčęėįšųūž
..tai darykite i domesnius renginius-ponaiti,kiek cia tokiu -,,daranciu,,?? be savo -kambario sienu ir bendros virtuves-nieko nematanciu....gera postringauti- atsisedus ant nubruzintos sofutes beedant lidline desra ir bemaigant TV kanalus.....
Man kyla itarimas,kad visi teigiami komentarai parasyti arba Birutes pacios,arba jos pazistamu...
Gal as neteisi tai atsiprasau,bet visgi skaitau,kad straipsnis yra izeidziantis ir autore issilavines zmogus,ka ji besakytu.
Tarp kitko-tai noreciau paklausti autores,pasidomerau jos rasinejimais fasebuce,ar jus manote kad 4 vaikuciai gali buti laimingi nepilnoj seimoj,ar planuojant vaiku gimima,nebutina tureti tvirta seima ir tradicijas?Kokia gera mama bebutu,bet tevelis irgi reikalingas ir tie pasimatymai retkarciais tikrai neatstos seimos zidinio.
Ponia Birute ,bandykit vienyti ,o ne skaldyti tauta.Taip pagalvojus tai pavadinimas runkelis ar bulve ,gal ir nelabai,bet vistiek izeidzia zmogu.As pats dirbu inzinierium bet mano tevai paparasti zmogeliai.Kai atvaziavau i UK del prastos anglu kalbos teko padirbti packeriu ,pickeriu,net pas babajus kebabus pjaustyti.Tas zmoniu rusiavimas yra beprasmis ir zmones zeminantis dalykas,manau ponia Birute reiketu atsiprasyti tautieciu.
O kas liecia renginius,man teko irgi aktyviai dalyvauti lietuviu visuomenineje veikloje Birminghame,kol viena grazia diena supratau,kad tai neturi prasmes,del kitu zmogeliu veiksmu.
P.S. Ponia Birute jei jusu renginiai nera idomus,linksmi ar kitaip zmones pritraukentys tai ir zmoniu nesusirenka.
Ir kam tiek blogu emociju,visgi blogai kazkas,paziurim kas is musu Lietuveles dar liko? Lygtais miskai ispjaut dar,po sovietu sajungos ,europos sajunga ir va (e)raideles,media vykdo savo plana kazkas,ne kiekvienas supranta tai,bet reikia gyvent taikiai ir gerbt vienam kitus ypac savo tautos zmones,kaip antai kitu valstybiu zmones vieni kitus palaiko
...va matote kaip ,bulviniai,, apie save teisybe paskaite sirsta...uz teisybe visi pyksta...tiesiai i akis teisybe- ..negera bulvei matyr toki rasta apie save... va ir pyksta... net krakmolas byra is klynu......O Birute -mama,ir dar keliu vaiku...ir tikrai ne is pasalpu tegyvenusi....inteligentiska ir isprususi -ko apie jus- bulvines-rasos ,daivos ,migles ir renatos,tomai,jonai victorai,dariai ir mariai...ir e.t.c to nepasakysi ne po 4 metu.....
idomu Birute ,kaip vadinami tokie,kurie nieko nedirba ,o sunkiai dirbancius bulvemis vadina???
Kuku,kaip musu tautietes blondines palaiko Lietuviu Tautiskuma...
daugiau frikciju...ar kas ten geriau?
Apie toki raso.... Vienu zodziu- apie save
Bulve ir Anglijoje liks bulve, Birute, ir nereikia tiketis, kad ji transformuosis i cesnaka, ar skleisis lelijos ziedais... bet lieka viltis, kad ju vaikeliai, teisingu keliu vedami, paliks bulviu lauka ir suzydes kituose plotuose su kitokiais ziedais ir kvapais ;) Na, o tiems, kas mano, kad Birute is gero gyvenimo sumane po pasauli pasislaistyti, rekomenduoju: http://www.tavovaikas.lt/kita/veidai/9-men-londone-gime-dukra-vardu-emigracija-4-vaiku-birutes-dienorastis.d?id=63218896
Nenoriu tokiu beprasmiu niekalu ir pradet skaityt- einu geriau knyga paskaitysiu...
...juk paskaitete komentarus...-ir kiek is ju ne ,,bulviu parasyta,,?? gal kokie 4-5.... taip kad esate visiskai teisi.pagarba JUMS.Gerai kad istraukete i dienos sviesa-sita realu lietuviuku pasauli.....Dirbu ,edu siku.... o daugiau-,,visiska ,,pustota,,....
to Birutei atsakau
Autore yra is dideles seimos ir pati turi 4 berniukus. Tai nepaprastai energinga moteris, veikli, turinti daug ideju, komunikabili ir nebijanti issakyti savo nuomones viesai. Deja, ji teisi, kad ir kaip bebutu gaila. As jau bebijau sutikti lietuvi, nes apkalbes, supavydes ir apdergs.
cia viena raso kad lietuviai is stratfodu-esthamu uzpakalio neiskelia taigi-kalbu su vienu sakau atvaziuok i Piccadily ar Coven Garden dabar nepamenu -tai net nezino kur tai yra Londone ar uz-tai ka kalbeti-zmogus 3-4 metai gyvena Ldn ir net nebuves centre-lavonai
teisingai apibudino-pats simta kartu tai maciau ir visada galvojau-lavonai-dar vaiksto kvepuoja bet lavonai -Lietuvoje tas pat todel ir kvailina visokie "politikai" arba is uralo atvaziave "svarscikai"
jokios veiklos ir net kai kazkas kitas suorganizuoja-pasiulo nemoka net pasilinksminti atsipalaiduoti bijo kaip as atrodysiu is salies ir pan.
cia viena ponia rase "autore neturi seimos matomai-valytoja nedirbusi ir t t -koks skirtumas kuo dirbi-? cia gi laisvalaikis
viena mano pazystama -ne dvi-apskritai nebendrauja su lietuviais-sako tik apkalbos ir pavydas tarp ju ir ko gero teisi-kai as pasakau anglams kad kazka pavyko padaryti jie dziaugiasi kartu bet tik ne lietuviai-
simtu procentu teisybe ir apie tuos kaimas kryzkeleje "erelius" kurie isgeria simta ir neimanoma susikalbeti ir apskritai
Pirmiausia perskaiciau komentarus ir to pasekoje straipsni.Ir ka, pykit nepykit reikia pripazinti 85% autore teisi. As labai gerbiu sunkiai dirbancius zmones, bet daugeliui tikrai truksta noro keistis i gera puse , tobuleti. O ta reiktu daryti ir ne vien del saves- del savo vaiku ir ju ateities. Juk jie, vaikai daugelio dalyku mokosi is savo tevu.
kvailiausia, kai raso ir keikia tie patys lietuviiai, apie musu tauta, kokie jie buulves,kokie tokie anokie, ar kitokie, bet nors pats rasytojas toks pats bulve, tik su uzstrigyusia logika, as geresne, o kuo tu geresne? kad pasidariusi blog'a, i rasai apie savo mintis? daugum arasytoju nori buti rasuytojais, bet visu pirma reikia moketi rasyti, o bet ka parasyti gali tos paciosa bulves ir runkeliai. bet kaip visada atsiranda viena morka, kuri nori buti grazesne uz visus, tik nemato, kad isaugusi tame paciame sude.
kas per laikai, pati iki saknu morka, isaugusi tame paciame sude, kaip ir vadinami kiti bulves, ir keikia savo tautiecius, 'lietuvis' atrodo, kad is to pasakymo jau turi suprasti, kad jinai ne lietuve. graudu, kai bobos neturedamos kuo uzsiimti prisigalvoja, tokiu sapalioniu. gal geriau eik padirbeti, paarti kaip kai kurie bulvges aria, manau ir noras rasyti apie bulves praeis, ir nevaizduosi cisa morkos, nes dar daug paciai reikai is to pacio sudo islipti, kad vadintum kitus 'lietuvis' ir bulvemis. perkratyk mintis, ir nekeikti leituviu. nes tokia pat esi, ir is to pacio sudo kilusi.
Kaip supratau esate aktyvi visuomenininke,nedirbanti,neturinti seimos,kupina energijos ir noro aktyviai veiklai,neturite piniginiu problemu,visai nesusipazinusi su anglijos lietuviu bendruomenes gyvenimu.
Manau kad namuose pasidare liudna ir nutatet pasizvalgyt po pasauli.Gal jus kupina geru noru,bet kad taip komentuoti butu neblogai pradzioje paciai valytoja padirbeti,praeiti nuo bulves iki lelijos visa kelia.As cia jau 15 metu ir tai padariau,todel negalvokite,kad dauguma cia atvaziavo is gero gyvenimo,kaip kad jus.O gerb. ambasadorei siulyciau negaisti laiko ieskant "birutems-lelijoms"uzsiemimo,bet nuvykti i londono viesbucius ar idarbinimo agenturas ir pasidometi kaip dirba tautieciai,pasidometi ju sveikata ,psichologine bukle.Galetu tai ir autore padaryti-pvz padirbeti Hiltono kompanijos viesbuciuose kambariu tvarkytoja...Nemanau kad turetu laiko visokiems samprotavimams.
Man irgi nelabai tas straipsnis.
Visokiu zmoniu yra visokiu ir reikia, jei visi bus gelytemis kas zeme ars.
is straipsnio viskas pasidare aisku,dar atsirado viena birute ir uzkalnis,o kiti visi runkeliai -bulves.aciu uz neidomu straipsni ir sugaista laika.lietuviu bruozas-kitus menkinti.tingejau skaityti,bet perskaiciau,pati paciausia lietuve ta musu birute,,Paziurekit kokia as protinga,o jus visi runkeliai,,
pakomentuoti sitoki Birutes straisni l. lengva taciaupaciam kazka sukurti ir parasyti ne taip paprasta . mazai tokiu zmoniu rasi A nglijoj kaip Birute, nes daugumoj cia gyvenanciu is tu paciu bulviu eda kugeli , laka vodke ir nemato saves.
His mom gave me her puss.Thanks mom.
Neimanoma viso perskaityti-atsibodo, visiskai niekinis straipsnis.
Dar taip tiesiai ir teisingai-niekam nepavyko parasyti,.praktiskai 85% is 100 atvaziavusiuju cia ir gyvenanciu-tikri bulves su krakmolinemis sirdimis.... man labjau patiko -runkeliai.... tuo viskas pasakyta.... daugelio lietuviu cia rutina-darbas-edalas -miegas-savaitgali bonke-didesne -mazesne-viskio ar samanes- pigaus vynelio ar airisko likerio...gerai kad dar tokio..... vaikus leidzia i lietuviskas mokyklas ne del to kad vaikai ismoktu lietuviskai- o kad patys susirastu lietuvisku seimu su kuo savaitgali bonka isgert..... ambasadoje kalediniam vaidinimui-susirinko gal 40 lietuviu...is 40 000 !!! nes -runkeliai -bijo iskelti savo siknas is -ISTHAMU,STRATFORDU IR BEKTONU.....butu juokinga -jei nebutu graudu...... as galvoju kad bulvems-runkeliams -buduliams-ir budulienems- nereikia organizuoti jokiu svenciu,stengtis -eikvoti energija,sanaudas ir geranoriskuma.... del tokiu nors i upe sok....neivertins..... o kaip gaila tokiu bulviu vaiku..... uzaugs tokie pat.... odar jei klausys kaip tevai -abu lietuviai vos slebizavoja angliskai ir veblena su vaikais ar tarpusavy namie ar lietuvos ,,maksimoje,, angliskai....tai gales is karto imtis verteja ir vaziuoti seneles i kaima ir i miesta aplankyti....tragiska....gali kalbet angliskai ,gali vazinet su naujausios markes automobiliu- bet mentaliteto bulvinio- nepaslepsi...ir krakmolas nuo sirdies -taip lengvai nenubires....P.S paziurekit i apatinius komentarus..ir viskas bus aisku apie kokias bulves kalbame....
Deja deja, bulviu vaikai dazniausiai taip pat uzauga bulvemis, kurie paskui kitus vadina kibirais ir kausais. O idomiausi tie, kurie ziuredami i visas tas grozybes, pasiepdami pavadina jas pievomis. Bet tai neturetu izeisti, nes pievu geles pacios graziausios, o bulves auga sudu patrestose vagose.
seniai su tokiu malonumu esu skaičiusi toki straipsni iš Anglijos
Daug tiesos straipsnyje. Maladiec, Birute, ir su humoru parasyta! Tik ne visai del dalyvavimo sokiuose-pokiuose pritariu. As, pvz, nedalyvauju ne del to, kad man neidomu, o del to kad nelabai drasiai jauciuosi tokiais atvejais. Man smagu ziuret, kaip kiti soka ir dalyvauja, o pati jauciuosi "ne savoj lekstej" tokiais atvejais....
o jei kausas dar ir su skylutemis-tai jis "durshlakas".
o nedidelis kibiras yra kausas..
Beskaitydama isrinkau sitam straipsniui pavadinima - 'Pievos'. Beje, perskaiciau tik puse ir pasidaviau. Geros dienos.
O tu tikriausiai "KIBIRAS", nes jis tuscias viduj...