Iš Lietuvos jau emigravo šiurpą keliantis skaičius žmonių, sunku rasti šeimą, kuri neturėtų į užsienį išvykusių artimųjų. Negana to, palikti tėvynę pageidauja dar daugiau. Naujausia apklausa rodo, kad 8,5 proc. nori susikrauti lagaminus dar šiemet, 16,9 proc. - per artimiausius kelerius metus. Dažniausiai į emigranto dalią nespjaunama dėl ekonominių priežasčių - nedarbo, mažos algos.

„Dėl ekonominių priežasčių emigruoja ne tik lietuviai, su šiuo reiškiniu susiduria beveik visos ekonomių sunkumų turinčios šalys ir ne tik pastaruoju metu. Globaliu mastu žvelgiant, tai vyksta nuolat“, - sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologijos katedros docentė Jolanta Kuznecovienė.

37,8 proc. kol kas planų emigruoti neturi, 19 proc. apie tai negalvoja. 3,5 proc. sako emigranto duonos paragaus nebent išėję į pensiją.

Apklausos metu buvo teiraujamasi, dėl kokių priežasčių kyla noras palikti Lietuvą. Buvo galima nurodyti kelias priežastis, akivaizdžiai pirmavo ekonominės. Beveik pusė - 47,6 proc. - tėvynėje netenkina maža alga, 27,9 proc. paminėjo ir/arba nedarbą. Nemenka dalis norėtų išvykti dėl geresnių karjeros, mokslo perspektyvų.

18,3 proc. paminėjo, kad norėtų išvykti paskui jau emigravusius artimuosius.

Dar apie 15,6 proc. respondentų paminėjo, jog jų netenkina visuomeniniai-politiniai procesai Lietuvoje, trūksta pagarbos žmogui, tolerancijos.

„Vyrauja stumiantis, o ne traukiantis veiksnys. Emigracijos motyvas yra labiau tai, kad blogai Lietuvoje, o ne tai, kad gerai užsienyje. Noras išvažiuoti yra daugiau grįstas nepasitenkinimu čia, o ne tikėjimu, jog pavyks susikurti gerą gyvenimą užsienyje“, - rezultatus įvertino viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“, kuri ir atliko šią apklausą, vadovas Ignas Zokas.

Tuo tarpu VDU docentė J. Kuznecovienė sako, kad tikėtina, jog pasikeitus ekonominei situacijai emigruojančių iš Lietuvos žmonių skaičius sumažės, dalis emigravusių sugrįš, tačiau nereikia visko dabar suversti vien nusivylimui, nes apskritai kinta žmogaus požiūris į daugumą dalykų.

„Pasikeitę erdvės, atstumo, net savo-svetimo suvokimai mobilumą paverčia itin dažnai pasitelkiama savo lūkesčių, interesų, siekių, nuostatų įgyvendinimo priemone. Todėl net ir ekonominio stabilumo laikais žmonės judės, - sakė ji. - O ir judėjimo procesas nebus vienakryptis - ne tik mes kažkur judėsim, bet kažkas taip pat Lietuvą rinksis savo judėjimo tikslu.“

Mokslininkė siūlo atkreipti dėmesį į gilesnes emigracinių nuostatų priežastis ir matyti taip pat ir pozityvias šio proceso puses, pavyzdžiui, savirealizacijos galimybių pasirinkimą.

Parengta pagal ELTA, Delfi užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenis