Ar atsitraukė karo grėsmė po susitarimo Minske? 

Problema turi keturis skiemenis: Debalcevė. Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as šį žodį gali ištarti neužsikirsdami. Debalcevės klausimas buvo vienas sunkiausių per derybas Minske. Gali būti, kad Debalcevė galiausiai sužlugdys pasiektus susitarimus.

Debalcevė yra mažas miestelis Rytų Ukrainoje, kuriame yra 6 tūkst. ar 8 tūkst. Ukrainos karių. Niekas negali pasakyti tiksliai. Tai – kariuomenės, kuri gali į mūšio lauką pasiųsti tik apie 30 tūkst. kareivių, širdis. Silpna širdis, rašo „Spiegel“.

Iki praėjusios savaitės šeštadienio miestelis buvo apsuptas teroristų, todėl Ukrainos kariai galėjo naudotis tik greitkeliu M03. Tada atėjo pirmadienis. Teroristai patraukė į Lohvynovę – mažą 30 namų gyvenvietę, kuri yra aplink M03. Tada jie užpuolė kontrolės punktą ir nušovė du karius, Ukrainos kariai buvo apsupti.

Situacija Debalcevėje į kampą įvarė Ukrainos kariuomenę, visi derybininkai Minske tai puikiai žinojo. Todėl pokalbis buvo būtinas kaip tik tuo metu.

Susiklosčiusi padėtis ir JAV svarstymai apie pagalbą Ukrainos armijai ginklais, buvo dvi pagrindinės priežastys, kodėl A.Merkel ir F.Hollande'as skubėjo.

Debalcevė ir debatai apie pagalbą ginklais Europą priartino prie pavojaus, tuo pačiu išaugo baimė, kad karas išsiplės. Gerai ginkluotų pajėgų ir Rusijos kariuomenės karas Ukrainoje tapo kaip niekad realus. Šis konfliktas tapo vienu pavojingiausių, kurį Europa matė per pastaruosius kelis dešimtmečius.

Susitarimas – trumpas atokvėpis?

Minsko susitarimas yra trumpas atokvėpis – nieko daugiau. Tačiau vis tiek tai yra laimėjimas.

17 valandų trukę pokalbiai Minske labiausiai sukosi apie demarkacines linijas ir vietos rinkimus. Tačiau ant derybų stalo buvo ir platesni klausimai, liečiantys Europos ir Rusijos santykius ir tai, ar pavyks išvengti didesnio konflikto su Vladimiro Putino valdoma šalimi.

Kaip elgtis su agresoriumi? Ar protinga daryti nuolaidas V.Putinui? Kada kompromisas taps nuolaidžiavimu? Tačiau didžiausias klausimas, ką gali diplomatija? Ar užuominos apie smurtą yra būtinos, kad diplomatija suveiktų? Ar Europa gali išspręsti savo konfliktus be JAV pagalbos?

V.Putinas ir P.Porošenka vienas į kitą kreipėsi „tu“

Pokalbis vyko pernakt be jokių pauzių. Kartais jo dalyviai trumpam prisnūsdavo, buvo patiekta nemažai alkoholio, tačiau A.Merkel jo negėrė.

Derybose dalyvavę žmonės pasakojo, kad pokalbio tonas buvo įvairus, kartais jis pakildavo, Petro Porošenka ir V.Putinas įsiveldavo į žodžių karą, tačiau greitai ir vėl nusiramindavo. Kelis kartus jie buvo išėję pasikalbėti tik dviese, kalbėdami vienas į kitą kreipėsi „tu“.

Rusijos pusė laikėsi stipriai, jie save matė stipresniųjų pusėje, greičiausiai dėl padėties Debalcevėje. A.Merkel ir F.Hollande'as reikalavo, kad koviniai veiksmai būtų nedelsiant nutraukti. Teroristų vadai stengėsi ugnies nutraukimą atidėti kaip galima vėlesniam laikui, nes tikėjosi spėti užkariauti Debalcevę.

Tiesa, to norėjo ir P.Porošenka, matyt, gerai nesuprasdamas, į kokį pavojų pateko jo kariai.

Pasauliui lieka tikėtis, kad šis susitarimas galios ilgiau, nei ankstesnis, pasiektas Minske, o Ukrainos pajėgos nemėgins iš Debalcevės išsiveržti jėga.

V.Putinas nebijo, kad JAV Ukrainai padės ginklais

Minsko susitarimas taip pat davė brangaus laiko JAV prezidentui B.Obamai. Jis neseniai pasipriešino minčiai padėti Ukrainai ginklais. Tačiau per A.Merkel vizitą JAV pirmadienį jis teigė, kad jeigu susitarti nepavyks, jis nebegalės delsti dėl pagalbos Ukrainos kariuomenei.

Tačiau galimybė, kad JAV padės Ukrainai ginklais, V.Putinui įspūdžio nedaro. Vienas artimas jam šaltinis teigė, kad Rusijos prezidentas tokiu atveju tikėtųsi, kad tie ginklai galiausiai atsidurs teroristų rankose.

Teigiama, kad prasidėjus karui Ukraina turėjo 130 tūkst. karių, tiesa tai – labai optimistinis skaičius. Dabar daugybė vyrų stengiasi kaip tik įmanoma išvengti karo prievolės, kai kurie pabėgo iš šalies. Nacionalinė gvardija turi 35 tūkst. narių, kurie dažniausiai budi kontrolės postuose. Vokietijos užsienio žvalgybos duomenimis, Ukrainos kariai yra morališkai palaužti teroristų pranašumo, kariuomenė pradėjo irti, todėl neaišku, ar pagalba ginklais tikrai ją sustiprintų.

Tuo metu V.Putinas tikisi, kad po susitarimų Minske Vakarai nebesvarstys Rusijai naujų sankcijų.

Anglija.lt

Problema turi keturis skiemenis: Debalcevė. Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as šį žodį gali ištarti neužsikirsdami. Debalcevės klausimas buvo vienas sunkiausių per derybas Minske. Gali būti, kad Debalcevė galiausiai sužlugdys pasiektus susitarimus.

Debalcevė yra mažas miestelis Rytų Ukrainoje, kuriame yra 6 tūkst. ar 8 tūkst. Ukrainos karių. Niekas negali pasakyti tiksliai. Tai – kariuomenės, kuri gali į mūšio lauką pasiųsti tik apie 30 tūkst. kareivių, širdis. Silpna širdis, rašo „Spiegel“.

Iki praėjusios savaitės šeštadienio miestelis buvo apsuptas teroristų, todėl Ukrainos kariai galėjo naudotis tik greitkeliu M03. Tada atėjo pirmadienis. Teroristai patraukė į Lohvynovę – mažą 30 namų gyvenvietę, kuri yra aplink M03. Tada jie užpuolė kontrolės punktą ir nušovė du karius, Ukrainos kariai buvo apsupti.

Situacija Debalcevėje į kampą įvarė Ukrainos kariuomenę, visi derybininkai Minske tai puikiai žinojo. Todėl pokalbis buvo būtinas kaip tik tuo metu.

Susiklosčiusi padėtis ir JAV svarstymai apie pagalbą Ukrainos armijai ginklais, buvo dvi pagrindinės priežastys, kodėl A.Merkel ir F.Hollande'as skubėjo.

Debalcevė ir debatai apie pagalbą ginklais Europą priartino prie pavojaus, tuo pačiu išaugo baimė, kad karas išsiplės. Gerai ginkluotų pajėgų ir Rusijos kariuomenės karas Ukrainoje tapo kaip niekad realus. Šis konfliktas tapo vienu pavojingiausių, kurį Europa matė per pastaruosius kelis dešimtmečius.

Susitarimas – trumpas atokvėpis?

Minsko susitarimas yra trumpas atokvėpis – nieko daugiau. Tačiau vis tiek tai yra laimėjimas.

17 valandų trukę pokalbiai Minske labiausiai sukosi apie demarkacines linijas ir vietos rinkimus. Tačiau ant derybų stalo buvo ir platesni klausimai, liečiantys Europos ir Rusijos santykius ir tai, ar pavyks išvengti didesnio konflikto su Vladimiro Putino valdoma šalimi.

Kaip elgtis su agresoriumi? Ar protinga daryti nuolaidas V.Putinui? Kada kompromisas taps nuolaidžiavimu? Tačiau didžiausias klausimas, ką gali diplomatija? Ar užuominos apie smurtą yra būtinos, kad diplomatija suveiktų? Ar Europa gali išspręsti savo konfliktus be JAV pagalbos?

V.Putinas ir P.Porošenka vienas į kitą kreipėsi „tu“

Pokalbis vyko pernakt be jokių pauzių. Kartais jo dalyviai trumpam prisnūsdavo, buvo patiekta nemažai alkoholio, tačiau A.Merkel jo negėrė.

Derybose dalyvavę žmonės pasakojo, kad pokalbio tonas buvo įvairus, kartais jis pakildavo, Petro Porošenka ir V.Putinas įsiveldavo į žodžių karą, tačiau greitai ir vėl nusiramindavo. Kelis kartus jie buvo išėję pasikalbėti tik dviese, kalbėdami vienas į kitą kreipėsi „tu“.

Rusijos pusė laikėsi stipriai, jie save matė stipresniųjų pusėje, greičiausiai dėl padėties Debalcevėje. A.Merkel ir F.Hollande'as reikalavo, kad koviniai veiksmai būtų nedelsiant nutraukti. Teroristų vadai stengėsi ugnies nutraukimą atidėti kaip galima vėlesniam laikui, nes tikėjosi spėti užkariauti Debalcevę.

Tiesa, to norėjo ir P.Porošenka, matyt, gerai nesuprasdamas, į kokį pavojų pateko jo kariai.

Pasauliui lieka tikėtis, kad šis susitarimas galios ilgiau, nei ankstesnis, pasiektas Minske, o Ukrainos pajėgos nemėgins iš Debalcevės išsiveržti jėga.

V.Putinas nebijo, kad JAV Ukrainai padės ginklais

Minsko susitarimas taip pat davė brangaus laiko JAV prezidentui B.Obamai. Jis neseniai pasipriešino minčiai padėti Ukrainai ginklais. Tačiau per A.Merkel vizitą JAV pirmadienį jis teigė, kad jeigu susitarti nepavyks, jis nebegalės delsti dėl pagalbos Ukrainos kariuomenei.

Tačiau galimybė, kad JAV padės Ukrainai ginklais, V.Putinui įspūdžio nedaro. Vienas artimas jam šaltinis teigė, kad Rusijos prezidentas tokiu atveju tikėtųsi, kad tie ginklai galiausiai atsidurs teroristų rankose.

Teigiama, kad prasidėjus karui Ukraina turėjo 130 tūkst. karių, tiesa tai – labai optimistinis skaičius. Dabar daugybė vyrų stengiasi kaip tik įmanoma išvengti karo prievolės, kai kurie pabėgo iš šalies. Nacionalinė gvardija turi 35 tūkst. narių, kurie dažniausiai budi kontrolės postuose. Vokietijos užsienio žvalgybos duomenimis, Ukrainos kariai yra morališkai palaužti teroristų pranašumo, kariuomenė pradėjo irti, todėl neaišku, ar pagalba ginklais tikrai ją sustiprintų.

Tuo metu V.Putinas tikisi, kad po susitarimų Minske Vakarai nebesvarstys Rusijai naujų sankcijų.

 (Komentarų: 0)

Kiti kategorijos straipsniai:

Kiti kategorijos straipsniai: