Ar JK yra nėščiųjų rojus? - Anglija.lt
 

Ar JK yra nėščiųjų rojus? 

Zita Čepaitė

Jungtinės Karalystės statistikos biuro duomenimis, pastaraisiais metais ši šalis išgyvena gimstamumo šuolį. 2001 metais gimstamumas siekė tik 1,63 kūdikio vienai moteriai, o 2006 metais ūgtelėjo iki 1,84. Tai pats didžiausias gimstamumo augimas per pastaruosius 26 metus. Viena iš smarkiai išaugusio gimstamumo priežasčių laikoma imigracija. Apskaičiuota, kad iš kitų šalių atvykusios moterys gimdo daugiau vaikų negu vietinės. Vidutiniškai Britanijoje gimusi moteris augina 1,6 vaiko, o užsienyje gimusioms tenka po 2,2 vaiko. Pastaraisiais metais net 22 proc. gimdyvių buvo iš užsienio atvykusios moterys. Regint tokius skaičius susidaro įspūdis, kad Jungtinė Karalystė yra rojus gimdyti ir auginti vaikus.

Įsidarbinti padėjo draugė

Kad taip nėra, akivaizdu iš lietuvės moters pasakojimo, kokius vargus jai teko patirti tapus nėščiai, kol galiausiai apsisprendė grįžti į Lietuvą.

Emilija (vardas pakeistas) į Škotiją atvažiavo 2006 metų gruodžio pradžioje ir tą pačią dieną pradėjo dirbti. “Darbą rasti padėjo pažįstama nuo mokyklos suolo. Kai sužinojo, kokia mano situacija – kad išsiskyriau su vyru, sako, paklausiu viršininko, gal reikia darbuotojų, gal ir su vaiku paims, nes mano mama mirusi, nebūčiau turėjusi su kuo jį palikti. Po kiek laiko ji atsiuntė žinią, kad galiu su vaiku atvažiuoti, kad darbuotojų reikia. Tada mes bent keturios su vaikais atvažiavome”, – pasakoja Emilija.

Emilija JK įstatymų neišmanė ir nemokėjo kalbos, tad pasikliovė kartu dirbusių tautiečių patarimais. Ji sakė, kad įmonės šeimininkas patikino, jog visi įdarbinti legaliai. Tačiau dokumentai buvo pradėti tvarkyti tik praeitų metų rudenį.

“Čia reikia dėkoti vienai lietuvei, kuri atvažiavo pernai rugsėjį, ji gerai šnekėjo angliškai ir daugmaž žinojo, kokių reikia dokumentų dirbant legaliai, tai pradėjo iš jo reikalauti”, – pasakoja Emilija.

Šiuo metu liko tik du iš anksčiau dirbusių trylikos lietuvių. “Dabar priima vengrus, net aštuonis praeitą savaitę įdarbino. Mes atėjome po lenkų, po mūsų – kiti, kurie kalbos nemoka ir supratimo neturi”, – sako metus laiko Škotijoje dirbusi moteris.

Nebegrįžti paprašė sūnus

Visos keturios moterys, kurios atvažiavo kartu su Emilija, dabar grįžta į Lietuvą. Emilija irgi apsisprendė važiuoti atgal į tėvynę.

“Jei ne ta situacija, kad esu nėščia ir neturiu jokių pajamų, būčiau dar likusi”, – teigia ji. Moteris sakė susitaupiusi truputį, bet ne tiek, kiek tikėjosi.

Taip ji nusprendė tada, kai iš Darbo centro („Job Centre“) gavo laišką, kad jokios nėštumo pašalpos jai nepriklauso išskyrus vaiko pašalpą (18 svarų per savaitę) penkerių metų sūnui. Nors ji vieniša motina, tačiau būsto nuomos pašalpa jai irgi buvo atsakyta.

“Tada aš pradėjau galvoti apie grįžimą į Lietuvą. Namus aš turiu, be to, ir su sveikata pasidarė ne kas, gydytojai rado didelę mažakraujystę. Tačiau galutinai apsispręsti padėjo sūnus, kuris, pasakius, kad važiuosim į Lietuvą, paprašė: “Daugiau čia nebegrįžkim, gerai?”, – prisipažįsta moteris.

Buvo apgauta

Nors Emilija dirbo nuo 2006 metų gruodžio, Vidaus reikalų ministerijai (angl. Home Office) darbo registracijos anketą ji nusiuntė tik šių metų kovo mėnesį. Būtent tai ir lėmė, kad ji negali gauti tų pašalpų, kurios priklauso metus JK gyvenusiam ir dirbusiam, bet nepakankamas pajamas turinčiam asmeniui.

Ir nors ji realiai išdirbo metus, tačiau sprendimai priimami atsižvelgiant į darbuotojo registracijos pažymą.

“Draudimo numerį galėjau gauti tik pernai spalio mėnesį, o registraciją Vidaus reikalų ministerijoje galėjau susitvarkyti tik tada, kai darbdavys sužinojo, kad esu nėščia ir kad mane paliko vaiko tėvas. Iki tol darbdavys neduodavo patvirtinimo, kad pas jį dirbu”, – pasakoja moteris.

Vaistai kenksmingi nėščiosioms

Emilija dirbo firmoje, kur buvo pakuojami chirurginiai ir kitokie slaugos ir ligonių priežiūros reikmenys bei kai kurie medikamentai. “Mūsų darbas – išardyti pakelius, kuriuose būdavo atsiųsti vaistai, įdėti anglišką instrukciją, užklijuoti lipdukus ir vėl sudėti į tą patį pakelį. Ten buvo tokie vaistai, skirti vyrams, kurių negalima nėščiosioms net paliesti. Kai pranešiau, kad esu nėščia, man to darbo nebeleido dirbti. Ir tada paprašė, kad pereičiau dirbti kitu vardu. Sakė, kad tada galėsiu ir uždirbtus pinigus gauti, ir pašalpas”, – sakė antro vaiko besilaukianti moteris. Apie nėštumą darbdavį ji informavo žodžiu, nes sakė nežinojusi, kad geriau pranešti raštu, nes tada darbdavys būna įpareigotas laikytis tam tikrų įstatymu numatytų reikalavimų. Dabar Emilija sako suprantanti, kad tokiu būdu jos buvo atsikratyta.

Vaiko tėvas pabėgo

Emilija pasakojo neįsigilinusi į šią situaciją ne tik dėl informacijos stygiaus – ji buvo ką tik palikta vaiko tėvo ir jos mintys sukosi tik apie tai, kas įvyko.

“Kai supratau, kad mane paliko, nuėjau pas šefą pasakyti, kad vaiko tėvas negrįš, nes dirbome abu pas tą patį darbdavį, tik aš prie vaistų, o jis statybose. Jis pats darbdaviui pasakė, kad esą rado Vokietijoje jo dukrą negyvą ir jam skubiai reikia ten važiuoti atpažinti lavoną. O pasirodo čia buvo melas”, – sunkų savo gyvenimo laikotarpį prisimena moteris.

Būsimo vaiko tėvas, su kuriuo ji kartu gyveno daugiau kaip porą metų, Emilijai nepasakė, kad išvažiuoja į Lietuvą. Ji pati tuo metu buvo ligoninėje, nes sūnui prieš mėnesį buvo daryta operacija, tad reikėjo pasitikrinti, kaip viskas gyja. “Jis paskambino, paklausė, ar reikia parvežti, pasakiau, kad pati parvažiuosiu, nes iš vakaro buvome apsipykę, kelio ten tik 20 minučių, ir kai grįžau, jis jau buvo susikrovęs daiktus ir išvykęs i Lietuvą”, – pasakoja Emilija.

Pasipiršo oro uoste

Su penkiolika metų vyresniu būsimo vaiko tėvu 35 metų Emilija susipažino dar Lietuvoje. Į Škotiją važiuoti buvo susitarę kartu, bet prieš išvykimą apsibarė ir Emilija išvažiavo viena su sūneliu. Tačiau praėjus vos trims mėnesiams jiedu kalbėdamiesi telefonu susitaikė ir vyriškis atvažiavo parsivežti Emiliją į Lietuvą. Tačiau sužinojęs, kad pas tą patį darbdavį yra darbo, pasiliko.

“Jis tik atvažiavęs dar oro uoste pasipiršo ir prašė, kad pagimdyčiau jam mažių arba mažę. Pirmas kartas nepavyko, persileidau, tai jis labai pergyveno. O kai sužinojo apie dabartinį nėštumą, labai apsidžiaugė. Aš nėštumo pradžioje dirbau naktimis, nes pas mus fabrikėlis mažas, darbuotojų gana daug, tad aš taupumo sumetimais dirbdavau naktimis, nes tada dieną sūnelio neleisdavau į darželį. Jis atvažiuodavo po darbo man padėti, kad tik nesitampyčiau su dėžėmis, nepatingėdavo net naktipiečius į darbą atvežti, o nuo namų iki darbo apie 10 mylių”, – prisimena gražias akimirkas Emilija.

Sugrįžo pas žmoną

Iki šiol Emilija tikros tiesos, kas nutiko, nežino. “Jis prieš tai turėjo kitą šeimą ir su ja nebuvo oficialiai išsiskyręs. Kai sūnui darė operaciją, aš su juo buvau ligoninėje ir maždaug tada jam paskambino žmona. Po to jis labai pasikeitė, pasidarė uždaras, pradėjo man mažiau skirti dėmesio. Jo žmona nuo pat mūsų draugystės pradžios apie mane žinojo. Ji pati buvo palikusi savo vyrą, bet kai mes kartu gyvenome, daug sykių man yra skambinusi ir koneveikusi. O dabar, matyt, užsimanė grįžti į šeimą”, – spėlioja ją palikusio vyro kūdikį jau šešis mėnesius nešiojanti moteris.

Netekusi darbo Emilija verčiasi tuo, kad nuveža ir parveža fabrike už 10 mylių dirbančias moteris. Jos už tai jai sumoka. Tačiau ir šios menkos pajamos baigsis, nes darbdavys liepė jai grąžinti įmonei priklausantį automobilį. Vienintelė išeitis – grįžti namo.

“Ten bent stogą virš galvos turiu”, – guodžiasi nuomojamame bute gyvenanti moteris.

Tikisi paramos Lietuvoje

Be to, ji sako išsiaiškinusi, kad darbas JK Lietuvoje jai užsiskaito kaip stažas ir kad ji galės gauti Lietuvos Respublikos numatytas pašalpas.

Pagal LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą nėščia nedirbanti moteris, kuri neturi teisės gauti motinystės pašalpos, iki gimdymo likus 70 kalendorinių dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms) gali gauti 2 MGL dydžio (260 Lt) vienkartinę išmoką. Be to, gimus vaikui skiriama 8 MGL dydžio (1040 Lt) vienkartinė išmoka. Kiekvienam vaikui iki 3 metų skiriama 0,75 MGL dydžio (97,5 Lt) išmoka per mėnesį. O kiekvienam vaikui nuo 3 iki 12 metų (nuo 2008 m. sausio 1 d. – iki 18 metų ir vyresniam, kuris mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje) skiriama 0,4 MGL dydžio (52 Lt) išmoka per mėnesį.

Zita Čepaitė

Jungtinės Karalystės statistikos biuro duomenimis, pastaraisiais metais ši šalis išgyvena gimstamumo šuolį. 2001 metais gimstamumas siekė tik 1,63 kūdikio vienai moteriai, o 2006 metais ūgtelėjo iki 1,84. Tai pats didžiausias gimstamumo augimas per pastaruosius 26 metus. Viena iš smarkiai išaugusio gimstamumo priežasčių laikoma imigracija. Apskaičiuota, kad iš kitų šalių atvykusios moterys gimdo daugiau vaikų negu vietinės. Vidutiniškai Britanijoje gimusi moteris augina 1,6 vaiko, o užsienyje gimusioms tenka po 2,2 vaiko. Pastaraisiais metais net 22 proc. gimdyvių buvo iš užsienio atvykusios moterys. Regint tokius skaičius susidaro įspūdis, kad Jungtinė Karalystė yra rojus gimdyti ir auginti vaikus.

Įsidarbinti padėjo draugė

Kad taip nėra, akivaizdu iš lietuvės moters pasakojimo, kokius vargus jai teko patirti tapus nėščiai, kol galiausiai apsisprendė grįžti į Lietuvą.

Emilija (vardas pakeistas) į Škotiją atvažiavo 2006 metų gruodžio pradžioje ir tą pačią dieną pradėjo dirbti. “Darbą rasti padėjo pažįstama nuo mokyklos suolo. Kai sužinojo, kokia mano situacija – kad išsiskyriau su vyru, sako, paklausiu viršininko, gal reikia darbuotojų, gal ir su vaiku paims, nes mano mama mirusi, nebūčiau turėjusi su kuo jį palikti. Po kiek laiko ji atsiuntė žinią, kad galiu su vaiku atvažiuoti, kad darbuotojų reikia. Tada mes bent keturios su vaikais atvažiavome”, – pasakoja Emilija.

Emilija JK įstatymų neišmanė ir nemokėjo kalbos, tad pasikliovė kartu dirbusių tautiečių patarimais. Ji sakė, kad įmonės šeimininkas patikino, jog visi įdarbinti legaliai. Tačiau dokumentai buvo pradėti tvarkyti tik praeitų metų rudenį.

“Čia reikia dėkoti vienai lietuvei, kuri atvažiavo pernai rugsėjį, ji gerai šnekėjo angliškai ir daugmaž žinojo, kokių reikia dokumentų dirbant legaliai, tai pradėjo iš jo reikalauti”, – pasakoja Emilija.

Šiuo metu liko tik du iš anksčiau dirbusių trylikos lietuvių. “Dabar priima vengrus, net aštuonis praeitą savaitę įdarbino. Mes atėjome po lenkų, po mūsų – kiti, kurie kalbos nemoka ir supratimo neturi”, – sako metus laiko Škotijoje dirbusi moteris.

Nebegrįžti paprašė sūnus

Visos keturios moterys, kurios atvažiavo kartu su Emilija, dabar grįžta į Lietuvą. Emilija irgi apsisprendė važiuoti atgal į tėvynę.

“Jei ne ta situacija, kad esu nėščia ir neturiu jokių pajamų, būčiau dar likusi”, – teigia ji. Moteris sakė susitaupiusi truputį, bet ne tiek, kiek tikėjosi.

Taip ji nusprendė tada, kai iš Darbo centro („Job Centre“) gavo laišką, kad jokios nėštumo pašalpos jai nepriklauso išskyrus vaiko pašalpą (18 svarų per savaitę) penkerių metų sūnui. Nors ji vieniša motina, tačiau būsto nuomos pašalpa jai irgi buvo atsakyta.

“Tada aš pradėjau galvoti apie grįžimą į Lietuvą. Namus aš turiu, be to, ir su sveikata pasidarė ne kas, gydytojai rado didelę mažakraujystę. Tačiau galutinai apsispręsti padėjo sūnus, kuris, pasakius, kad važiuosim į Lietuvą, paprašė: “Daugiau čia nebegrįžkim, gerai?”, – prisipažįsta moteris.

Buvo apgauta

Nors Emilija dirbo nuo 2006 metų gruodžio, Vidaus reikalų ministerijai (angl. Home Office) darbo registracijos anketą ji nusiuntė tik šių metų kovo mėnesį. Būtent tai ir lėmė, kad ji negali gauti tų pašalpų, kurios priklauso metus JK gyvenusiam ir dirbusiam, bet nepakankamas pajamas turinčiam asmeniui.

Ir nors ji realiai išdirbo metus, tačiau sprendimai priimami atsižvelgiant į darbuotojo registracijos pažymą.

“Draudimo numerį galėjau gauti tik pernai spalio mėnesį, o registraciją Vidaus reikalų ministerijoje galėjau susitvarkyti tik tada, kai darbdavys sužinojo, kad esu nėščia ir kad mane paliko vaiko tėvas. Iki tol darbdavys neduodavo patvirtinimo, kad pas jį dirbu”, – pasakoja moteris.

Vaistai kenksmingi nėščiosioms

Emilija dirbo firmoje, kur buvo pakuojami chirurginiai ir kitokie slaugos ir ligonių priežiūros reikmenys bei kai kurie medikamentai. “Mūsų darbas – išardyti pakelius, kuriuose būdavo atsiųsti vaistai, įdėti anglišką instrukciją, užklijuoti lipdukus ir vėl sudėti į tą patį pakelį. Ten buvo tokie vaistai, skirti vyrams, kurių negalima nėščiosioms net paliesti. Kai pranešiau, kad esu nėščia, man to darbo nebeleido dirbti. Ir tada paprašė, kad pereičiau dirbti kitu vardu. Sakė, kad tada galėsiu ir uždirbtus pinigus gauti, ir pašalpas”, – sakė antro vaiko besilaukianti moteris. Apie nėštumą darbdavį ji informavo žodžiu, nes sakė nežinojusi, kad geriau pranešti raštu, nes tada darbdavys būna įpareigotas laikytis tam tikrų įstatymu numatytų reikalavimų. Dabar Emilija sako suprantanti, kad tokiu būdu jos buvo atsikratyta.

Vaiko tėvas pabėgo

Emilija pasakojo neįsigilinusi į šią situaciją ne tik dėl informacijos stygiaus – ji buvo ką tik palikta vaiko tėvo ir jos mintys sukosi tik apie tai, kas įvyko.

“Kai supratau, kad mane paliko, nuėjau pas šefą pasakyti, kad vaiko tėvas negrįš, nes dirbome abu pas tą patį darbdavį, tik aš prie vaistų, o jis statybose. Jis pats darbdaviui pasakė, kad esą rado Vokietijoje jo dukrą negyvą ir jam skubiai reikia ten važiuoti atpažinti lavoną. O pasirodo čia buvo melas”, – sunkų savo gyvenimo laikotarpį prisimena moteris.

Būsimo vaiko tėvas, su kuriuo ji kartu gyveno daugiau kaip porą metų, Emilijai nepasakė, kad išvažiuoja į Lietuvą. Ji pati tuo metu buvo ligoninėje, nes sūnui prieš mėnesį buvo daryta operacija, tad reikėjo pasitikrinti, kaip viskas gyja. “Jis paskambino, paklausė, ar reikia parvežti, pasakiau, kad pati parvažiuosiu, nes iš vakaro buvome apsipykę, kelio ten tik 20 minučių, ir kai grįžau, jis jau buvo susikrovęs daiktus ir išvykęs i Lietuvą”, – pasakoja Emilija.

Pasipiršo oro uoste

Su penkiolika metų vyresniu būsimo vaiko tėvu 35 metų Emilija susipažino dar Lietuvoje. Į Škotiją važiuoti buvo susitarę kartu, bet prieš išvykimą apsibarė ir Emilija išvažiavo viena su sūneliu. Tačiau praėjus vos trims mėnesiams jiedu kalbėdamiesi telefonu susitaikė ir vyriškis atvažiavo parsivežti Emiliją į Lietuvą. Tačiau sužinojęs, kad pas tą patį darbdavį yra darbo, pasiliko.

“Jis tik atvažiavęs dar oro uoste pasipiršo ir prašė, kad pagimdyčiau jam mažių arba mažę. Pirmas kartas nepavyko, persileidau, tai jis labai pergyveno. O kai sužinojo apie dabartinį nėštumą, labai apsidžiaugė. Aš nėštumo pradžioje dirbau naktimis, nes pas mus fabrikėlis mažas, darbuotojų gana daug, tad aš taupumo sumetimais dirbdavau naktimis, nes tada dieną sūnelio neleisdavau į darželį. Jis atvažiuodavo po darbo man padėti, kad tik nesitampyčiau su dėžėmis, nepatingėdavo net naktipiečius į darbą atvežti, o nuo namų iki darbo apie 10 mylių”, – prisimena gražias akimirkas Emilija.

Sugrįžo pas žmoną

Iki šiol Emilija tikros tiesos, kas nutiko, nežino. “Jis prieš tai turėjo kitą šeimą ir su ja nebuvo oficialiai išsiskyręs. Kai sūnui darė operaciją, aš su juo buvau ligoninėje ir maždaug tada jam paskambino žmona. Po to jis labai pasikeitė, pasidarė uždaras, pradėjo man mažiau skirti dėmesio. Jo žmona nuo pat mūsų draugystės pradžios apie mane žinojo. Ji pati buvo palikusi savo vyrą, bet kai mes kartu gyvenome, daug sykių man yra skambinusi ir koneveikusi. O dabar, matyt, užsimanė grįžti į šeimą”, – spėlioja ją palikusio vyro kūdikį jau šešis mėnesius nešiojanti moteris.

Netekusi darbo Emilija verčiasi tuo, kad nuveža ir parveža fabrike už 10 mylių dirbančias moteris. Jos už tai jai sumoka. Tačiau ir šios menkos pajamos baigsis, nes darbdavys liepė jai grąžinti įmonei priklausantį automobilį. Vienintelė išeitis – grįžti namo.

“Ten bent stogą virš galvos turiu”, – guodžiasi nuomojamame bute gyvenanti moteris.

Tikisi paramos Lietuvoje

Be to, ji sako išsiaiškinusi, kad darbas JK Lietuvoje jai užsiskaito kaip stažas ir kad ji galės gauti Lietuvos Respublikos numatytas pašalpas.

Pagal LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą nėščia nedirbanti moteris, kuri neturi teisės gauti motinystės pašalpos, iki gimdymo likus 70 kalendorinių dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms) gali gauti 2 MGL dydžio (260 Lt) vienkartinę išmoką. Be to, gimus vaikui skiriama 8 MGL dydžio (1040 Lt) vienkartinė išmoka. Kiekvienam vaikui iki 3 metų skiriama 0,75 MGL dydžio (97,5 Lt) išmoka per mėnesį. O kiekvienam vaikui nuo 3 iki 12 metų (nuo 2008 m. sausio 1 d. – iki 18 metų ir vyresniam, kuris mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje) skiriama 0,4 MGL dydžio (52 Lt) išmoka per mėnesį.

 (Komentarų: 18)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: