Ar katalikų bažnyčia kada nors turės juodaodį popiežių? 

Prieš kardinolo Josepho Ratzingerio išrinkimą popiežiumi buvo svarstoma Franciso Arinze kandidatūra. Šis Nigerijos kardinolas buvo vadinamas žmogumi, galinčiu tapti pirmuoju juodaodžiu popiežiumi ir pritraukė didžiulį žiniasklaidos dėmesį prieš 2005 metų konklavą, kai J. Ratzingeris tapo popiežiumi Benediktu XVI. Anksčiau šį mėnesį 76 metų amžiaus F. Arinze pasitraukė iš aukštų pareigų Vatikane, tokiu būdu paneigdamas įvairias spekuliacijas, kad jis kada nors taps katalikų bažnyčios galva, rašo „Time“.

Kai tik „bažnyčios princas“ atsisako kasdienės veiklos, jis dažniausiai laikomas nebesiekiančiu aukščiausios pozicijos. F. Arinze, kuris kažkada buvo jauniausias vyskupas pasaulyje (šias pareigas užėmė 33 metų amžiaus) ir Antrosios Vatikano tarybos dalyvis, tapo įtakingu veikėju Romos kurijoje ir daugelį metų tarnavo kaip dvasininkas, atsakingas už dialogą tarp religijų. Pastaruosius šešerius metus jis ėjo Dieviškojo šlovinimo ir sakramentų kongregacijos prefekto pareigas. Dabar jas perima kardinolas Antonio Canizaresas Llovera iš Toledo, Ispanijos.

Nereikia abejoti, kad svarbiausias postas Vatikane priklauso 81-erių Benediktui XVI, kuris yra puikios sveikatos ir pasiryžęs laikyti Kūčių vidurnakčio mišias dar daugelį metų. Tačiau F. Arinze pasitraukimas iškelia klausimą, ar ir kada katalikų bažnyčia paseks Jungtinių Valstijų pavyzdžiu ir išrinks savo vedliu žmogų, kilusį iš Afrikos?

Vatikano tarnautojai mažai kalba apie artimiausią popiežiaus Benedikto aplinką, tačiau yra žinoma, jog tarp aukščiausiųjų pareigūnų galima rasti keletą garsių ir pasižymėjusių dvasininkų, vieną dieną galinčių perimti Vatikano valdymą.

Kardinolų kolegija, kurioje anksčiau dominavo italai, tapo įvairesnės sudėties grupe. Tačiau europiečiai vis dar turi pranašumą visose Vatikano formuotėse. Pavyzdžiui, tiksliai pusė iš dabartinių 116 kardinolų rinkėjų yra iš Europos, o Italija turi net 20 narių joje. Lotynų Amerika turi 20 kardinolų rinkėjų, o Jungtinės Valstijos kartu su Kanada – 16. Azija turi 11, o Afrika 9. Bet koks kardinolas (teoriškai bet kuris pakrikštytas vyras katalikas) gali konklavoje tapti popiežiumi.

Tarp potencialiausių kandidatų užimti popiežiaus poziciją tarp afrikiečių minimi 60-metis Peteris Turksonas iš Ganos ir 67-erių kardinolas Wilfridas Foxas Napieras iš Pietų Afrikos Respublikos. Arkivyskupas iš Nigerijos Johnas Onayiekanas, galintis greitai tapti kardinolu, anot vieno Vatikano tarnautojo, laikomas „stipriu čia (Vatikane) ir ten (Nigerijoje)“, nes gerai išmano Trečiojo pasaulio problemas ir gerai manevruoja Vatikano vidinėje politikoje.

Vis dėlto Vatikane vykstantys spėliojimai, kas taps popiežiumi ateityje, yra slidus dalykas. Galbūt stipriausias Afrikos kandidatas XX amžiuje buvo plačiai gerbiamas kardinolas Bernardinas Gantinas iš Benino. Jis mirė gegužę, sulaukęs 86 metų. Anksčiau vadovavęs galingai Vyskupų kongregacijai jis daug kam atrodė kaip idealus kandidatas pakeisti popiežių Joną Paulių II, kurio sveikata labai šlubavo. Tačiau ilgaamžis ištvermingas lenkas pontifikas gyveno daug ilgiau, nei prognozavo Vatikano dvasininkai, ir B. Gantinas galiausiai grįžo į Afriką.

Katalikybė plinta daugelyje besivystančių šalių, o didžiausi jos augimo tempai fiksuojami Afrikoje, kuri jau tapo tam tikru dvasininkų šaltiniu, aprūpinančiu kunigais Europos ir Šiaurės Amerikos šalis, kur trūksta dvasininkų.

Lotynų Amerikos katalikai, 2005 metais turėję vilčių, kad vienas jų kardinolų perims Jono Pauliaus II popiežiškas šlepetes, stengiasi išsaugoti bendraminčių gretas, praretėjusias dėl persimetimo prie protestantų evangelikų bažnyčių.

Dabartinis vokietis popiežius daug savo pastangų skiria tradicinės katalikybės atgaivinimui Europoje. Po kelionių į Vokietiją, Ispaniją ir Prancūziją bei Jungtines Valstijas ir Braziliją Benediktas XVI kovo mėnesį surengs pirmąjį savo vizitą į Afriką ir apsilankys Kamerūne bei Angoloje.

www.anglija.lt

Prieš kardinolo Josepho Ratzingerio išrinkimą popiežiumi buvo svarstoma Franciso Arinze kandidatūra. Šis Nigerijos kardinolas buvo vadinamas žmogumi, galinčiu tapti pirmuoju juodaodžiu popiežiumi ir pritraukė didžiulį žiniasklaidos dėmesį prieš 2005 metų konklavą, kai J. Ratzingeris tapo popiežiumi Benediktu XVI. Anksčiau šį mėnesį 76 metų amžiaus F. Arinze pasitraukė iš aukštų pareigų Vatikane, tokiu būdu paneigdamas įvairias spekuliacijas, kad jis kada nors taps katalikų bažnyčios galva, rašo „Time“.

Kai tik „bažnyčios princas“ atsisako kasdienės veiklos, jis dažniausiai laikomas nebesiekiančiu aukščiausios pozicijos. F. Arinze, kuris kažkada buvo jauniausias vyskupas pasaulyje (šias pareigas užėmė 33 metų amžiaus) ir Antrosios Vatikano tarybos dalyvis, tapo įtakingu veikėju Romos kurijoje ir daugelį metų tarnavo kaip dvasininkas, atsakingas už dialogą tarp religijų. Pastaruosius šešerius metus jis ėjo Dieviškojo šlovinimo ir sakramentų kongregacijos prefekto pareigas. Dabar jas perima kardinolas Antonio Canizaresas Llovera iš Toledo, Ispanijos.

Nereikia abejoti, kad svarbiausias postas Vatikane priklauso 81-erių Benediktui XVI, kuris yra puikios sveikatos ir pasiryžęs laikyti Kūčių vidurnakčio mišias dar daugelį metų. Tačiau F. Arinze pasitraukimas iškelia klausimą, ar ir kada katalikų bažnyčia paseks Jungtinių Valstijų pavyzdžiu ir išrinks savo vedliu žmogų, kilusį iš Afrikos?

Vatikano tarnautojai mažai kalba apie artimiausią popiežiaus Benedikto aplinką, tačiau yra žinoma, jog tarp aukščiausiųjų pareigūnų galima rasti keletą garsių ir pasižymėjusių dvasininkų, vieną dieną galinčių perimti Vatikano valdymą.

Kardinolų kolegija, kurioje anksčiau dominavo italai, tapo įvairesnės sudėties grupe. Tačiau europiečiai vis dar turi pranašumą visose Vatikano formuotėse. Pavyzdžiui, tiksliai pusė iš dabartinių 116 kardinolų rinkėjų yra iš Europos, o Italija turi net 20 narių joje. Lotynų Amerika turi 20 kardinolų rinkėjų, o Jungtinės Valstijos kartu su Kanada – 16. Azija turi 11, o Afrika 9. Bet koks kardinolas (teoriškai bet kuris pakrikštytas vyras katalikas) gali konklavoje tapti popiežiumi.

Tarp potencialiausių kandidatų užimti popiežiaus poziciją tarp afrikiečių minimi 60-metis Peteris Turksonas iš Ganos ir 67-erių kardinolas Wilfridas Foxas Napieras iš Pietų Afrikos Respublikos. Arkivyskupas iš Nigerijos Johnas Onayiekanas, galintis greitai tapti kardinolu, anot vieno Vatikano tarnautojo, laikomas „stipriu čia (Vatikane) ir ten (Nigerijoje)“, nes gerai išmano Trečiojo pasaulio problemas ir gerai manevruoja Vatikano vidinėje politikoje.

Vis dėlto Vatikane vykstantys spėliojimai, kas taps popiežiumi ateityje, yra slidus dalykas. Galbūt stipriausias Afrikos kandidatas XX amžiuje buvo plačiai gerbiamas kardinolas Bernardinas Gantinas iš Benino. Jis mirė gegužę, sulaukęs 86 metų. Anksčiau vadovavęs galingai Vyskupų kongregacijai jis daug kam atrodė kaip idealus kandidatas pakeisti popiežių Joną Paulių II, kurio sveikata labai šlubavo. Tačiau ilgaamžis ištvermingas lenkas pontifikas gyveno daug ilgiau, nei prognozavo Vatikano dvasininkai, ir B. Gantinas galiausiai grįžo į Afriką.

Katalikybė plinta daugelyje besivystančių šalių, o didžiausi jos augimo tempai fiksuojami Afrikoje, kuri jau tapo tam tikru dvasininkų šaltiniu, aprūpinančiu kunigais Europos ir Šiaurės Amerikos šalis, kur trūksta dvasininkų.

Lotynų Amerikos katalikai, 2005 metais turėję vilčių, kad vienas jų kardinolų perims Jono Pauliaus II popiežiškas šlepetes, stengiasi išsaugoti bendraminčių gretas, praretėjusias dėl persimetimo prie protestantų evangelikų bažnyčių.

Dabartinis vokietis popiežius daug savo pastangų skiria tradicinės katalikybės atgaivinimui Europoje. Po kelionių į Vokietiją, Ispaniją ir Prancūziją bei Jungtines Valstijas ir Braziliją Benediktas XVI kovo mėnesį surengs pirmąjį savo vizitą į Afriką ir apsilankys Kamerūne bei Angoloje.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: