Rasų kapinėse esantys lenkų karių kapai ir Juzefo Pilsudskio širdies bei motinos kapas daliai lietuvių kelia gana dviprasmiškus jausmus. Nors mirusiuosius reikia gerbti, tačiau prieškario Lenkijos vadovas daugeliui lietuvių asocijuojasi su Vilniaus krašto užgrobimu, todėl ketinimai ateityje šį kompleksą įtraukti į valstybės saugomų objektų registrą jau dabar sulaukė ne vien teigiamų atsiliepimų.

Kultūros paveldo departamentui (KPD) priklausantis Kultūros paveldo centras įpareigotas nustatyti Rasų kapinėse esančių lenkų karių ir J.Pilsudskio širdies bei jo motinos kapų vertingąsias savybes. To savo raštu paprašė KPD direktorė Diana Varnaitė.

Spręs vertinimo taryba

Diana Varnaitė tvirtina apie šį darbą žinanti mažai, kadangi vertinimo reikia KPD Antrajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, kuri svarstys viso Rasų kapinių komplekso vertingumą. Šiuo metu kiekvienas žymaus žmogaus kapas vertinamas meniniu požiūriu.

KPD vadovės teigimu, sprendimą dėl objekto įrašymo į valstybės saugomų objektų registrą priims taryba, kadangi taip numato Paveldo apsaugos įstatymas. „Tarybos sudaromos iš nepriklausomų ekspertų, įvairių sričių mokslininkų, mokslinių darbuotojų, eksperto kvalifikaciją turinčių paveldosaugininkų. Šį klausimą Antroji vertinimo taryba svarsto jau apie pusmetį, nes ten daug sudėtinių komplekso dalių, tikslinami duomenys“, – sakė D.Varnaitė.

Lietuvos istorijos dalis

Anot šios tarybos vadovės, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanės Justinos Poškienės, dar nežinia, kada šis klausimas bus svarstomas taryboje. Anot J.Poškienės, šis objektas privalo būti įvertintas, kaip ir kitos kompleksinės kapinių dalys, tačiau jos vertinimas priklausys nuo daugelio aplinkybių.

Paklausta, ar nesibaimina sulaukti neigiamos dalies visuomenės reakcijos, J.Poškienė atsakė klausimu į klausimą: „Ar manote, kad tai nėra Lietuvos istorijos dalis?“
Tiesa, J.Poškienės teigimu, kol kas net nekalbama apie tai, kad šis objektas bus įrašytas į saugotinų sąrašą, tenorima nustatyti jo vertingąsias savybes.

Kai kurie paveldo apsauga besirūpinantys specialistai itin kritiškai nusiteikę šiuo klausimu - kai kurie noru J.Pilsudskio širdies ir jo motinos kapą priskirti prie nacionalinių Lietuvos vertybių piktinasi atvirai.

"Tokių dalykų net neturėtų būti"

„Tai kokios čia mūsų nacionalinės vertybės, jeigu kovojo prieš Lietuvą, atplėšė Vilniaus kraštą? Tokių dalykų net neturėtų būti. Galbūt remiamasi Lietuvos-Lenkijos bendradarbiavimo sutartimi, kur yra punktas, kuriame parašyta, kad kiekviena iš susitariančių šalių įsipareigoja saugoti kapines, kapus, susijusius su kariais, teikti teisinę apsaugą. Tai niekas juk ir nesako, kad galima griauti ar neprižiūrėti. Bet įtraukti į valstybės registrą kaip nacionalinę vertybę... Kokie čia gali būti valstybės registre mūsų priešų kapai? Niekas jų neniokoja, jie yra pažymėti, kaip ir rusų, vokiečių karių kapai“, – piktinosi nepritariantis minčiai J.Pilsudskio širdies kapą priskirti prie nacionalinio paveldo objektų paveldosaugininkas, nenorėjęs skelbti savo pavardės.

Vyras taip pat neslėpė nusivylimo tuo, kad visoje Lietuvoje dar daugybė nesutvarkytų lietuvių partizanų, savanorių kapų, o toks didelis dėmesys skiriamas puikiai prižiūrimiems lenkų karių ir J.Pilsudskio širdies bei jo motinos kapams. Esą tai gali būti aiškus politikų noras įtikti kaimyninės šalies vadovams.

Panašią nuomonę išsakė ir Seimo narys, Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila. Jis tvirtino neigiamai vertinantis tokį sumanymą. „Tai nenusipelnęs Lietuvai žmogus, labai abejotina Lietuvos požiūriu istorinė figūra. Kol abi šalys neišsprendė tarpusavio istorinių klausimų, tol tokios iniciatyvos yra nepriimtinos. Man sunku komentuoti, kas kelia tokius klausimus. Galbūt tai tik formalūs kriterijai dėl istorinio paminklo aplinkos. Vis dėlto tai lankoma kaimyninės šalies turistų vieta, tad ir saugojimo režimas gal reikalingas, bet, manau, tie argumentai nepakankami norint apibrėžti šį paminklą kaip saugotiną“, – tvirtino G.Songaila.

Politikas įsitikinęs, kad tai subtilus klausimas ir jį reikėtų spręsti aukštesniu lygiu, tai esą ne Kultūros paveldo departamento kompetencija.

Parengta pagal www.15min.lt informaciją