Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovai ragina privatizuoti tris šalyje veikiančius nacionalinius oro uostus. Tuo tarpu susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas teigia, kad negalima iškart atsisakyti valstybės vaidmens oro uostų valdyme ir privatizacijos siekti palengva.

R. Vaštakas pripažino, jog dabartinis uostų valdymo modelis yra neracionalus, nes neįsileidžiama privataus kapitalo ir sprendimų priėmimas ilgai trunka.

Anot jo, atlikus studiją dėl bazinio vežėjo, ekspertai pasiūlė keturis variantus: valstybė steigia naują oro liniją, partnerystė su veikiančiomis oro linijomis, Baltijos šalių oro linijų sujungimas į vieną bei maršrutų plėtros skatinimas. Buvo nuspręsta plėtoti du paskutinius.

„Norint, kad atsirastų didesnis skrydžių skaičius, buvo pasirinktas valstybei svarbiausių krypčių plėtojimas. Šį ketvirtadienį, jei pasiseks, Seime bus patvirtinti 15 mln. litų toms kryptims remti“, – sakė susisiekimo viceministras.

Dabartinį krypčių sąrašą neseniai patvirtino susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Šis kiekvienais metais būtų koreguojamas, tuomet skelbiamas konkursas kryptims plėtoti ir mažiausią kainą pasiūliusioms oro linijoms būtų suteikiamas šansas savo lėktuvus nukreipti į valstybei svarbius regionus.

„Papildomas būdas – bendros Baltijos šalių kompanijos sukūrimas. Galėtų trys bendrovės pabandyti padaryti kažkokį konsorciumą, gauti paramą skrydžiams iš valstybių. Kainos prasme toks variantas būtų pigesnis nei naujos bendrovės kūrimas“, – teigė R. Vaštakas.

Ekspertų išvados rodo, jog naujų šalies oro linijų steigimas atsieitų 35–40 mln. eurų, o atsipirkimo laikas labai neaiškus – pirmieji ketveri–penkeri metai tikrai būtų nuostolingi.

Turi tapti akcinėmis bendrovėmis

Anot R. Vaštako, oro uostai, turintys valstybinį statusą, turėtų tapti akcinėmis bendrovėmis bei netekti valstybei svarbių įmonių statusų.

„Įstatymui pakeisti (oro uostus paversti akcinėmis bendrovėmis – Alfa.lt) prireiks iki pusantrų metų. Jei labai gerai seksis, gal ir greičiau. 2011 metais planuojama turėti sprendimą ar bent jau aiškią kryptį dėl valdymo delegavimo. Šiandien man nepanašu, kad reikėtų pulti pardavinėti akcijas. Valdymo atidavimas į privačias rankas, pasiliekant valstybei visą oro uosto nuosavybę ir galimybę prireikus šiek tiek turėti įtakos sprendimams, turbūt geriausias variantas“, – teigė susisiekimo viceministras.

Reikia privatizuoti

Tuo tarpu Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas teigė, kad oro uostus reikia privatizuoti. Anot jo, tai padidintų efektyvumą, suteiktų papildomų pinigų srautų, pagerintų vartotojų aptarnavimą, sumažintų politinių projektų riziką bei iš privatizavimo būtų gauta papildomų lėšų.

„Valdžiai reikia pripažinti, kad oro uostas yra verslas, komercinė sritis, ir leisti ten eiti verslininkams. Iš esmės tai labai didelis politinis sprendimas, kurį reikia priimti kuo greičiau“, – sakė jis.

Kaip galimus privatizavimo būdus LLRI įvardijo visišką ar dalinį pardavimą, ilgalaikę nuomą, valdymo kontraktą ir akcionavimą. Ž. Šilėno nuomone, turėtų būti pasirinktas visiškas privatizavimas.

„Žinome LLRI poziciją – viską privatizuoti, paleisti į laisvą rinką ir ji pati viską susireguliuos. Kaip idėja, ši kryptis yra logiška ir teisinga. Jie norėtų tą padaryti staiga, vienu kirčiu ir žiūrėti, kas bus. Mes sakome, kad tai reikia daryti pamažu, judėsime to link žingsnis po žingsnelio. Esu įsitikinęs, kad tam tikro valdžios reguliavimo reikės dar ilgus metus“, – teigė R. Vaštakas.

Investuotojai domisi

Diskusijos metu susidomėjimą investavimu į Vilniaus oro uostą pareiškė „Hochtief Airport“ bendrovės atstovas Lietuvoje Tadas Birbilas.

„Ieškome galimybių tęsti šį dialogą, kuris prasidėjo šiandien. Suprantame, kad privatizacijos klausimas ir oro uostų pavertimas akcinėmis bendrovėmis yra neišvengiamas, todėl esame nusiteikę sėsti prie bendro derybų stalo ir aptarti galimus sprendimus“, – pasakojo jis.

Bendrovė priklauso Vokietijos „Hochtief“ statybų koncernui ir šiuo metu valdo šešis oro uostus.

Anot R. Vaštako, investicinėmis galimybėmis domėjosi dar trys užsienio bendrovės, tačiau plačiau komentuoti apie jas nenorėjo.

Martynas Pasiliauskas